Berniukų tėvai domisi nemokama vakcina nuo ŽPV – atsisako vienetai, dažniausios priežastys – sklandantys mitai ir baimė

Jau du mėnesius Lietuvoje nemokamai vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepijamos ne tik 11 metų sulaukusios mergaitės, bet ir jų bendraamžiai berniukai. Tiesa, kai kurios gydymo įstaigos pirmąjį mėnesį vakcinos neturėjo, tad pacientams, norintiems pasiskiepyti, teko palaukti. Pasak medikų, dauguma tėvų džiaugiasi galintys apsaugoti savo vaikus nuo pavojingo viruso – vakcinos atsisako vienetai. 

Šiaulietė Adrijana (pavardė portalui žinoma – LRT.lt) augina du vaikus – 12 metų dukrą ir metais jaunesnį sūnų. Pametinukų mama pasakojo, kad dukrą nuo ŽPV paskiepijo pernai – apie tai, kad pagal skiepų kalendorių ši nemokama vakcina jai priklauso, informavo poliklinika.

„Tada nesidomėjau, ar ir sūnų būtų galima paskiepyti. Maniau, kad čia tik mergaitėms aktualu – buvau girdėjusi apie ŽPV sukeliamą gimdos kaklelio vėžį“, – neslepia ji.

Vasario pabaigoje 11-ąjį gimtadienį atšventus sūnui moteris sako vėl sulaukusi šeimos gydytojo skambučio. „Paskambinusi slaugytoja pasakė, kad nemokama vakcina [nuo ŽPV] dabar skiepija ir berniukus, kuriems suėjo 11 metų. Paklausė, ar norėsime skiepyti, papasakojo, kad ji apsaugo ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir kitų“, – pasakoja Adrijana. Kovo pradžioje jos sūnus buvo paskiepytas pirmąja vakcinos nuo ŽPV doze. Antroji turėtų būti leidžiama po pusmečio.

Moteris neslepia – mokamos vakcinos greičiausiai nebūtų pasirinkusi: „Žinote, tai kas mokama, kažkaip atrodo, kad gal nėra reikalinga <...> papildoma.“

Atsisakančių skiepo – vos vienas kitas

Kauno poliklinikos Šilainių padalinio vaikų ligų gydytoja Andželika Panavienė sako, jog susidomėjimas vakcina nuo ŽPV tarp berniukus auginančių tėvų didelis. Beveik visi, kam priklauso nemokama vakcina, šia galimybe pasinaudoja, t. y. atveda paskiepyti 11-mečius.

„Mes jau pradėjome skiepyti. Susidomėjimas tikrai didelis. Pradžioje (vasario mėn. – LRT.lt) vakcinos dar neturėjome, dabar jau yra – esame paskiepiję tris berniukus. Bet besidominčių, klausiančių, norinčių – daugiau. Dabar ligų, peršalimų, gripo sezonas [tėvai nenori be reikalo lankytis poliklinikoje]. Bet prasidėjus vasarai, atėjus sveikatos patikrinimų metui, manau, daugiau skiepysis“, – kalbėjo vaikų ligų gydytoja.

Pasak medikės, situaciją keičia tai, kad ši vakcina pagaliau nemokama ir 11 m. sulaukusiems berniukams, ne tik mergaitės.

„Kol vakcina nuo ŽPV berniukams nebuvo kompensuojama (iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – LRT.lt) ir tėvams už ją reikėjo mokėti iš savo kišenės, skiepydavo vienetai. O dabar, kai jau ji yra įtraukta į skiepų kalendorių, jie mielai berniukus atveda. Aš negaliu pasakyti, kad tai yra 100 proc. – kad visos šeimos apsiskaičiusios ir joms rūpi. Tarp kitko, ir mergaitės ne visos nori pasidaryti tą skiepą. Bet, kai jiems paaiškini, kad tai yra virusas, kuris sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį, kad tai yra ir odos, ir žarnyno patologijos, tada tėvai visai kitaip reaguoja, pamąsto ir dažniausiai ateina skiepytis“, – teigė vaikų ligų gydytoja.

Kokie argumentai tų, kurie vakcinos atsisako? Anot Kauno poliklinikos gydytojos, jie įvairūs: „Dažniausia baimė, kad gali užsikrėsti ir susirgti. Kiti iš inercijos, prisiklausę kažko... Bet tai nėra didelis procentas.“

Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nemokama vakcina skiepijami 11 m. sulaukę berniukai ir mergaitės. Tokia tvarka įsigaliojo nuo šių metų vasario 1 d. Tiesa, vaikai, kuriems šiuo metu yra daugiau metų taip pat gali būti skiepijami – anot medikų, vakcina nuo ŽPV galima skiepyti įvairaus paaugliško amžiaus jaunuolius, svarbu, kad jie dar nebūtų pradėję lytinio gyvenimo. Vis dėlto tokiu atveju už vakciną reikėtų mokėti – ji kompensuojama tik 11-mečiams.

Daugiau kaip 200 tipų

ŽPV – tai dažniausiai pasaulyje pasitaikanti virusinė infekcija, perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje.

Tyrimais įrodyta, kad ŽPV tipai turi onkogeninių – vėžį sukelti galinčių – savybių. Vieni jų kelia mažą vėžio išsivystymo riziką, kiti – priešingai, didelę. Tačiau bėda ta, kad vienu metu įmanoma užsikrėsti ne vienu, bet keliais ŽPV tipais, rašoma „Lietuvos sveikata“ pranešime žiniasklaidai.

„Didelės rizikos ŽPV gali sukelti išangės ir lytinių organų vėžį, tam tikras galvos ir kaklo vėžines ligas, kurios pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims. Užsikrėtus mažos rizikos ŽPV, gali atsirasti lytinių organų ir išangės karpų“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Ji pabrėžia, jog, norint išvengti rizikos užsikrėsti ŽPV, geriausia vengti rizikingo seksualinio elgesio, lytinių santykių metu naudotis apsaugos priemonėmis (prezervatyvais), be to, laiku gydyti lytiškai plintančias infekcijas bei atsisakyti tabako vartojimo. „Tačiau efektyviausia priemonė – skiepai, kurie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV,“ – teigia specialistė.

Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai galima pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

Geriau anksčiau nei vėliau

Kaip „Lietuvos sveikatai“ teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė, didžiausias vakcinos efektyvumas pasiekiamas, jei skiepijami vaikai, dar neturėję kontakto su ŽPV, t. y., lytinių santykių. Atsižvelgiant į tai, tikslingiausia skiepus skirti 9-13 metų vaikams, t. y. iki seksualinių santykių pradžios, nes tada yra stipriausias imuninis atsakas į vakciną.

Pasak jos, stipresnis imuninis atsakas kartu reiškia ir didesnį antikūnių kiekį kraujyje, tad tokiame amžiuje pakanka ir dviejų vakcinos dozių. Vyresniame gi amžiuje natūralus imuninis atsakas silpnėja, ŽPV infekcija gali organizme išlikti, tad vyresni nei 14 metų žmonės jau skiepijami trimis dozėmis.

Šiuo metu sukurtos trys ŽPV vakcinos. Dvivalentė „Cervarix“ vakcina apsaugo nuo didelės onkogeninės rizikos ŽPV dviejų tipų infekcijos, kuri sukelia net 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir makšties bei išorinių lytinių organų ikivėžinių pakitimų.

Keturvalentė „Gardasil“ arba „Silgard“ vakcinos apsaugo dar nuo papildomų dviejų ŽPV infekcijos tipų, kuri 90 proc. pasireiškia išorinių ir lyties organų karpomis.

Devynvalentė „Gardasil 9“ vakcina apsaugo nuo devynių ŽPV infekcijos tipų. Ši nauja vakcina padeda išvengti net 90 proc. gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių pakitimų, taip pat ir makšties bei išorinių lytinių organų ikivėžinių, ir vėžinių ligų. Skiepijant ŽPV vakcinomis, moterys nuo ikivėžinių pažeidimų atsiradimų apsaugomos daugiau kaip 90 proc., o visų gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti iki 75 proc.

ŽPV sukeltomis sunkiomis ligomis serga tiek vyrai, tiek moterys

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ŽPV daugiau nei 5 proc. pasaulio onkologinių ligų – virusas nėra vien gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Jis gali būti priežastis, dėl kurios išsivystė kitos vėžio formos: išeinamosios angos, tonzilių, liežuvio. Šių lokalizacijų vėžys yra vėlai diagnozuojamas, prevencinės programos nevykdomos, o vyrai serga dažniau nei moterys.

„Plačioje visuomenėje skiepas nuo ŽPV asocijuojasi neteisingai, – „Lietuvos sveikatai“ teigė gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Žana Bumbulienė. – Kad būtų lengviau, mes visuomet sakydavome: tai skiepas nuo gimdos kaklelio vėžio. Bet iš tiesų ŽPV sukelia ne tik jį. Vyrams užsikrėtimas ir viruso persistavimas yra žymiai ilgesnis, viruso paplitimo tarp vyrų tikimybė yra aukšta visą gyvenimą. Šiuo metu Lietuvoje mergaičių skiepijimo nuo ŽPV apimtis yra apie 60 proc., kai siekiamybė – 90 proc. Ir jei mergaičių skiepijimo apimtis yra mažesnė nei 90 proc., berniukams apsauga tampa minimali. Todėl reikia skiepyti ir juos.“

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė, doc. dr. Kristina Jarienė pažymi: „Tose šalyse, kur vakcinacija nuo ŽPV pradėta dar prieš daugiau nei 15 metų, jau stebimas ženklus ŽPV infekcijos dažnio ir ikivėžinių ligų bei karpų, kurias sukelia ŽPV, mažėjimas. Danija, Suomija, Švedija bei JAV jau pateikė ir apskaičiuotą gimdos kaklelio vėžio mažėjimo tendenciją. Norint pasiekti tokius rodiklius Lietuvoje, reikia dar daug nuveikti: tiek kalbant apie vakcinaciją, tiek apie profilaktinius vizitus bei programas. Tačiau atnaujinta imunoprofilaktikos programa jau suteikia vilčių, kad ilgainiui visuomenė galės jaustis ramiau ir saugiau.“