„Bendras priešas“ – Čečėnijos kovotojai gina Ukrainą nuo Rusijos ir žvalgosi į namus

Daugeliui užsienyje gyvenančių Čečėnijos opozicijos narių ir separatistų, suvažiavusių iš visos Europos ir suformavusių savanorių batalioną Ukrainoje, kova su Rusija tapo gyvenimo būdu. Dešimtmečiai – net šimtmečiai – neretai ginkluoto Maskvos kišimosi į Čečėnijos reikalus lėmė itin asmenišką dažno čečėno požiūrį į konfliktą Ukrainoje.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Savanoriai perspėja, kad jei Ukraina nebus apginta, „Rusijos lokys“ nesustos.

Savanorių dalinys, save vadinantis Ičkerijos Respublikos gynybos ministerijos atskiru specialiosios paskirties batalionu, arba trumpiau OBON, yra sudėtinė Ukrainos teritorinės gynybos užsienio legiono dalis, o dauguma jo narių kovojo prieš Rusiją pirmame ir antrajame Čečėnijos karuose (atitinkamai 1994–1996 ir 1999–2009 metais). OBON prisidėjo prie sėkmingo Ukrainos pajėgų kontrpuolimo šalies pietuose, dalyvavo svarbiausio šiame regione Chersono miesto išvadavime šio mėnesio pradžioje.

RFE / RL Šiaurės Kaukazo tarnybos žurnalistai susitiko su OBON savanoriais fronte pasikalbėti apie karą.

Achmedas, prašęs neminėti tikrojo vardo, Europoje gyvena jau daugiau nei 10 metų. Prieš metus jis persikėlė į Mikolajivą Pietų Ukrainoje, kad prisijungtų prie jau besiformuojančio čečėnų savanorių bataliono. Kai vasario pabaigoje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis buvo pasirengęs kovoti. Maskva jau tris dešimtmečius yra jo didžiausias priešas.

„Su rusais kovoju nuo 1995 metų [Pirmojo Čečėnijos karo], – sakė jis. – 1997 m. tarnavau būrio vadu Čečėnijos nacionalinėje gvardijoje, Ičkerijos kariuomenėje.“

Pasak Achmedo, kariuomenėje vyko aršios vidaus kovos, buvo daug politikavimo, todėl jis išvyko į Rusiją.

Achmedas niekada nesijautė saugus. Jis bandė Rostovo srityje įkurti pieno perdirbimo įmonę ir kazino, buvo pradėjęs studijas, kad taptų saugumo specialistu, bet niekas nepavyko, nes sovietinio tipo pase juodu ant balto buvo parašyta, kad jis yra čečėnas.

1999 metais prasidėjus Antrajam Čečėnijos karui, Achmedo teigimu, „visos durys mums užsidarė. Rostove mus pradėjo sodinti į kalėjimą, sakydami, kad visi čečėnai yra banditai. Aš persikėliau į Sankt Peterburgą, bet netrukus nebegalėjau išeiti iš namų. Kaukaziečiai rizikuodavo būti užpulti skustagalvių arba sulaikyti policijos“.

Susidūręs su, jo paties žodžiais tariant, nuolatiniu saugumo pajėgų persekiojimu, Achmedas pabėgo iš Rusijos į Vokietiją, kuri suteikė jam pabėgėlio statusą.

Paklaustas, kodėl atvyko į Ukrainą, jis atsakė: „Atvykau į Ukrainą, nes čia kovoja mano broliai“.

Ukrainos pripažinimas

Spalio 18 dieną Ukrainos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pripažino Čečėniją laikinai Rusijos okupuota teritorija, ir pasmerkė „čečėnų tautos genocidą“. Už nutarimą balsavo visi 287 posėdyje dalyvavę deputatai.

Šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai atsakė į peticiją pripažinti Ičkerijos nepriklausomybę, kurios teikėjai surinko daugiau nei 25 000 parašų, todėl šalies vadovas privalėjo ją apsvarstyti. V. Zelenskis rekomendavo Užsienio reikalų ministerijai išnagrinėti šį klausimą.

Šių metų pradžioje, balandžio 5 d., kalbėdamas neeiliniame JT Saugumo Tarybos posėdyje V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija nepripažįsta „daugiau nei dešimties tautų dviejuose žemynuose teisės į apsisprendimą ir nepriklausomą valstybės gyvenimą“.

Anot jo, Kremlius vykdo „etninės ir religinės įvairovės naikinimo“ politiką.

„Pasaulis užmerkė akis“

Iš Čečėnijos miesto Urus-Martano kilęs Chuseinas Džambetovas šiuo metu yra OBON sabotažo žvalgybos grupės vadas. Jis kovoja su rusais nuo 13 metų, kai išėjo į Pirmąjį Čečėnijos karą.

„Mus vadino teroristais, bet mes kovojome su „orkais“, įsibrovėliais ir okupantais. Tai buvo Ičkerijos čečėnų respublikos kariuomenė. Aš dalyvavau ir antrajame kare, vykdžiau sabotažo operacijas. Kai vyksta karas, iš karto įgyji kovinės patirties“, – prisiminė jis.

Anot Ch. Džambetovo, Čečėnijos karų metu pasaulis užmerkė akis į tai, kas vyksta, iš esmės dėl to, kad Rusija kontroliuoja didelius iškastinio kuro išteklius.

„Tuo metu niekas nenorėjo konfrontacijos su Rusija, – sakė jis. – Bet dabar visas pasaulis palaiko Ukrainą. Taip yra todėl, kad visi pagaliau suprato, kad jei šiandien nepalaikys Ukrainos, rytoj išprotėjęs Rusijos lokys ateis pas juos... į Prancūziją, į Lenkiją, į Čekiją. Rusijos lokys pats neišeis, jį reikia išvyti su lazda.“

2003 metais dėl galimo dalyvavimo ekstremistinėje ir teroristinėje veikloje Rusija įtraukė Ch. Džambetovą į federalinį ieškomų asmenų sąrašą. Jis pabėgo į Europą ir įgijo Belgijos pilietybę. Prasidėjus karui Ukrainoje, jis paliko šeimą ir darbą halal mėsos versle ir susisiekė su senu pažįstamu Chadži-Muradu Zumso, su kuriuo kariavo Antrajame Čečėnijos kare, kai jiems abiem buvo po 17 metų. Ch. M. Zumso yra OBON vadas ir jau nuo 2015 metų kovoja Ukrainoje.

Ch. Džambetovas sakė davęs Ch. M. Zumso priesaiką ir iškėlęs ultimatumą: „Prisiekiu tau ištikimybę ir eisiu bet kokios engiamos tautos išsivadavimo keliu. Šiandien tai – ukrainiečiai, rytoj tai gali būti mūsiškiai čečėnai. Jei nepasiimsi manęs su savimi, atsakysi prieš Dieną“.

„Kovokim kaip mūsų protėviai“

Vos tik Ch. Džambetovas kirto sieną, jį pasitiko Ch. M. Zumso ir pasveikino įstojus į OBON.

Apie savo gyvenimą savanorių būryje Ch. Džambetovas sakė: „Man daug nereikia – užtenka kasdienės troškinio porcijos. O jei dar liko lašelis kondensuoto pieno, esu be galo dėkingas. Kovosime kaip mūsų tėvai ir protėviai [Čečėnijoje]“.

„Ilgus metus laukiau tos akimirkos, kai visas pasaulis pajus pasiutusio Rusijos lokio nagus, – pridūrė jis. – Šiandien visam pasauliui sakome, kad esame Ičkerijos kovotojai ir giname savo brolius ukrainiečius.“

OBON dalyvavo išlaisvinant dalį Chersono srities, ir, anot pafrontės kaimų gyventojų, čečėnai pirmieji įžengė iš Ukrainos pusės, persikėlę per Mažojo Inhulo upę.

Ivanas (vardas pakeistas), pagyvenęs namo, kuriame glaudėsi OBON kovotojai, savininkas, palankiai atsiliepė apie netikėtus, bet lauktus svečius. Ivano teigimu, prieš išvaduojant kaimą, jo name buvo įsikūrę kadyrovcai – čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo siųsti Rusijos pusėje kovojantys čečėnai – taip pat dagestaniečiai, buriatai, jakutai ir etniniai rusai.

„Kol mano name gyveno kadyrovcai ir kiti rusai, aš neturėjau teisės čia ateiti, – sakė jis ir pridūrė, kad tarp šių dviejų grupių nuolat tvyrojo įtampa. – O dabar palaikau puikius santykius su Ukrainos gynėjais čečėnais. Žmonės juos čia pažįsta ir myli.“

„Bendras priešas“

Čečėnijos visuomenės veikėjas Anzoras Maschadovas, buvusio nepripažintos Ičkerijos Respublikos prezidento sūnus, nuo vasario kelis kartus lankėsi Kyjive. Kaip vienas ryškiausių Čečėnijos separatistinės vyriausybės atstovų, jis dalyvavo susitikimuose su politikais, pareigūnais ir deputatais Užsienio reikalų ministerijoje ir parlamente. Jis susitiko ir su kovotojais iš savanorių dalinių, tokių kaip šeicho Mansuro ir Džocharo Dudajevo vardo batalionai, taip pat su kituose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniuose kovojančiais čečėnais.

„Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, vyko ir pas mus, – sakė A. Maschadovas. – Štai kodėl čečėnai yra taip motyvuoti – Ukraina kovoja prieš bendrą priešą. Aš visada buvau prieš tai, kad čečėnai kovotų, pavyzdžiui, Sirijoje ar kitose šalyse. Tačiau Ukrainoje viskas aišku – vyksta plataus masto karas su okupantu.“

Anot jo, didesnė dalis čečėnų visuomenės palaiko Ukrainos gynėjus.

„Jiems atsibodo toks režimas savoje šalyje, – sakė jis. – Kai kalbuosi su žmonėmis, jie sako, kad nori... jog kažkokia išorinė jėga – ar tai būtų Ičkerijos šalininkai Europoje, ar kiti – apvalytų mūsų žemę nuo mūsų tautos išdavikų.“

Paryžiuje tremtyje gyvenantis Čečėnijos diasporos organizacijos „Bart Maršo“ vadovas Džambulatas Suleimanovas sako manantis, kad visa čečėnų visuomenė yra prieš karą Ukrainoje; žmonės nenori, kad R. Kadyrovas siųstų jaunus vyrus į skerdyklą.

„Žmonių reakcija ten – o aš turiu savų šaltinių – yra absoliučiai neigiama. Turiu informacijos, kad net R. Kadyrovo motina yra prieš jo aktyvų dalyvavimą kare“, – sakė jis ir pridūrė, kad R. Kadyrovas neva susiginčijo su motina dėl karo ir kad supykusi ji išsikraustė iš namo, kurį jis jai pastatė.

Anot OBON vado Ch. Džambetovo, R. Kadyrovas yra „tiesiog pėstininkas“, o „pagrindinis civilizuoto pasaulio priešas yra [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas“.

Kiekvienas į Ukrainą kovoti atvykęs čečėnas turi didžiulę asmeninę motyvaciją laimėti šį karą, pridūrė Dž. Suleimanovas. „Tai ryžtingi žmonės, pasiruošę kovoti su Rusija bet kuriame pasaulio kampelyje, – sakė jis. – Tai mūsų istorinis priešas, kuris dar visai neseniai žudė mūsų artimuosius ir draugus.“