Prieš 1 metus
88
Psichologė-psichoterapeutė, seksologė Laura Butvilaitė pasakoja, kad pornografijos tema jos darbo praktikoje yra gana dažna – ypač daugėja jaunų vyrų, kurie kreipiasi pagalbos, mat negali kontroliuoti, kiek laiko praleidžia žiūrėdami pornografiją.
Ši problema, anot psichologės Miglės Motiejūnės, žmonėms gali turėti itin nemalonių pasekmių, pavyzdžiui, atsiranda nerealistiški lūkesčiai, kaip turėtų atrodyti jų kūnas ir kokia yra neva įprasta sekso eiga.
Pornografija siekia užpildyti tam tikrą spragą
Kaip LRT RADIJUI aiškina seksologė L. Butvilaitė, visuomenėje pornografijos žiūrėjimas neretai siejamas su kaltės, gėdos jausmu, nors tokia veikla savaime jokiu būdu nėra blogas dalykas.
„Ne visi pradeda pornografiją žiūrėti taip, kad jau nebegali šito kontroliuoti – daug žmonių tiesiog kartais arba itin retai ją pažiūri. Nebūtinai tai yra vien tiktai blogis, bet mes linkę į tai žiūrėti labai stigmatizuojančiai.
(...) Žmonės nori susijaudinti, nori atitrūkti nuo kasdienybės, (...) nori kažkokio įkvėpimo, fantazijos. Kai kurie žmonės turi labai lakią vaizduotę, o kai kuriems žmonėms stinga fantazijų, jie nori susijaudinti, nori masturbuotis ir tas jiems geriau pavyksta, pavyzdžiui, su pornografija“, – įžvalgomis dalinasi ekspertė.
Pasak jos, problema pornografijos žiūrėjimas tampa tada, kai noras tą daryti pasidaro nekontroliuojamas – tam skiriama vis daugiau ir daugiau laiko, vaizdiniai kelia daug didesnį susijaudinimą nei šalia esantis partneris. Su tokia problema, L. Butvilaitės teigimu, susiduria žmonės, jaučiantys tam tikrus trūkumus kitose gyvenimo srityse, „ypač emociniame gebėjime kurti ar palaikyti santykius su kitais arba tvarkytis su stresu, įtampa“.
„Realiai tai nėra priklausomybė – tai yra labiau gebėjimas valdyti impulsus, todėl gydymas yra šiek tiek kitoks, nebūtinai tai reiškia, kad žmogui reikėtų atsisakyti pornografijos. Reikia daugiau dirbti su savęs priėmimu, (...) apskritai gyvenimo gyvenimo kokybės gerinimu, nes paprastai, jeigu žmogaus gyvenimas subalansuotas, jeigu jis geba kurti intymius, artimus ryšius, (...) paprastai žmonės tada kur kas ramiau į tai žiūri ir kur kas geriau kontroliuoja, pavyzdžiui, norą masturbuotis ar bent jau neskiria tam neadekvačiai daug laiko“, – dėsto psichologė-psichoterapeutė.
Prisižiūrėję pornografijos, operuojasi lytinius organus
Psichologė M. Motiejūnė išskiria ne vieną neigiamą pasekmę, kurią gali turėti nesaikingas pornografijos žiūrėjimas. Bene didžiausia iš jų – pernelyg kritiškas savęs ir savo kūno vertinimas. Kaip pažymi ekspertė, nors yra ir gana buitiško pornografinio turinio, reikia nepamiršti, kad pornografiniuose vaizdo įrašuose pasirodantys žmonės visgi yra aktoriai, pasiruošę filmuoti savo kūną, todėl jis būna „išskirtinai estetiškas, gražus ir toli gražu ne kiekvienas tokį kūną turi“.
„Dažnai žiūrint pornografiją, gali susidaryti įspūdis, kad seksas yra išskirtinai gražiems žmonėms ir, jeigu mano kūnas taip neatrodo, tai kažkas yra su manim negerai. Užsiimant seksu gali kilti mintis, kad aš esu kažkoks nepakankamas ar nepakankama, jog galėčiau mylėtis su kitu“, – pabrėžia M. Motiejūnė.
„Yra ir tyrimų, kurie rodo tam tikrą tendenciją, kad pornografinis turinys daro įtaką ir tam, kaip mes suvokiame savo lytinius organus. (...) Iš esmės plastinių operacijų, kurios susijusios tiek su moterų, tiek su vyrų lytiniais organais, skaičiai yra pakankamai didėjantys“, – priduria psichologė.
Jai antrina ir seksologė L. Butvilaitė.
„Normalus seksas, jeigu mes pažiūrėtume į populiariausius pornografijus puslapius, panašu, yra dviejų labai atletiškų baltaodžių heteroseksualų seksas. Jie yra labai gražūs ir puikiai pasirodo, jų kūnai, lytiniai organai tobuli. O visa kita, kas neatitinka šito įvaizdžio, yra tarsi atskiros kategorijos, kurios tam tikra prasme vos ne fetišizuoja, tarkim, apkūnius (...) ar vyresnius žmones. Tai tarsi formuoja mūsų įsivaizdavimą, kad normalu geisti tiktai jauno, labai gražaus žmogaus, o jeigu žmogus neatitinka šito įsivaizdavimo, tai tarsi čia kažkas yra jau nenormalu“, – teigia pašnekovė.
Seksą sieja tik su orgazmu
Antroji neigiama pasekmė, kurią gali turėti besaikis pornografijos žiūrėjimas, anot M. Motiejūnės, yra nerealistiški lūkesčiai dėl santykių su seksualiniu partneriu – kaip greitai įvyks susijaudinimas, kiek laiko truks seksas, kaip jis užsibaigs.
„Yra tas lūkestis, kad vis tik orgazmas bus tas paskutinis taškas, kada mes suprasim, kad tai yra sekso pabaiga. Jeigu tai yra heteroseksuali pora, tai labiau įsivaizduojam, kad vyro ejakuliacija bus tas taškas. Tą pornografija labai gerai rodo, nes (...) ten įprastai yra tik sueities momentas (...) ir nėra konteksto, kaip tie žmonės susitinka, ką jie veikia kartu, ar kažkas vyksta tarp jų. (...) Tai sudaro įspūdį, kad seksas skirtas pasiekti orgazmą, ir nieko apie santykius ten nėra, nors šiaip jau seksas yra išskirtinai apie santykį ir susijaudinti, galvojant tik apie orgazmą ir siekiant tiktai orgazmo, yra ypatingai sunku. (...) Vis tik mūsų kūnas gali susijaudinti tik tada, kai jaučia ryšį su kitu žmogumi“, – LRT RADIJUI tvirtina M. Motiejūnė.
Kad pornografija iš dalies iškreipia suvokimą, kas yra normalus seksas, sutinka ir L. Butvilaitė. Anot jos, pornografija tarsi padiktuoja scenarijų, kaip viskas turi atrodyti, todėl, kai žmonėms nepavyksta jo sekti, jie labai dėl to išgyvena.
„Pornografija pasiūlė tokį standartą, kad orgazmas turi būti pasiekiamas vienu metu arba beveik vienu metu, kad lytinis aktas pasibaigia ties vyro orgazmu, (...) kas nebūtinai yra tiesa. Daug porų, jeigu mes kalbam apie heteroseksualų seksą, labai nukenčia nuo tokio įsitikinimo – įsivaizduojama, kad seksas tęsiasi tol, kol tęsiasi erekcija, nors realiai žmonės gali mylėtis visaip ir ne vien tik penetracinis seksas yra seksas“, – priduria ekspertė.
Domisi pornografija, nes negauna lytinio švietimo
Kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė L. Butvilaitė, pornografiją žiūrėti pradeda vis jaunesni vaikai, neretai net nesulaukę ankstyvos paauglystės. Anot jos, taip yra todėl, kad jie nori suprasti, kas yra seksas, bet nesulaukia tinkamo ir šiuolaikiško lytinio švietimo. Specialistės teigimu, būtų beviltiška tikėtis kaip nors uždrausti vaikams ir paaugliams prieigą prie pornografinio turinio, tačiau išmokyti juos jį vertinti kritiškai yra įmanoma.
„Aš tikrai tikiu, kad jeigu žmonės gauna tinkamą lytinį švietimą ir suvokimą, kas yra seksualinis elgesys, jie truputį kritiškiau žiūri į [pornografinius] filmus. Kai mes žiūrim fantastikos filmus, mes neįsivaizduojam, kad čia yra realybė, – mes suprantam, kad tai yra fantastika. Tam tikra prasme pornografija dažnai irgi yra tiesiog seksualinių fantazijų įgyvendinimas, tai nebūtinai realistiniai vaizdo įrašai ir mes turim išsiugdyti kritinį mąstymą žiūrėdami, vertindami tokius filmus“, – įžvalgomis dalinasi ekspertė.
Ji priduria, kad neretai lytinis švietimas įsivaizduojamas kaip „vaikų mokymas užsiimti seksu“, tačiau tai yra visiška netiesa. Anot L. Butvilaitės, lytinis švietimas prasideda nuo pokalbių apie lytinius organus, jų paskirtį, apie tinkamą ir netinkamą elgesį savo ir kitų žmonių atžvilgiu. Svarbiausia informaciją vaikams pateikti „mažais žingsneliais, atitinkamai pagal vaiko raidą“.
„Jeigu mes laisvai gebame apie tai kalbėti, būna labai daug gerų rezultatų, nes kai vaikui kyla klausimas, tada jis drąsiai gali paklausti, nes žino, kad tėvai nesusigės, galės ramiai atsakyti į tuos klausimus. Jeigu visa tai praleidžiam, vargu, ar vaikas išdrįs pasakyti tėvams, kad žiūrėjo pornografinį filmą, nes tiesiog bus nedrąsu kalbėti apie tai.
(...) Kai lengvai ir paprastai apie tai šnekama, ne per daug informacijos, vaikai labai aiškiai jaučia ribas, labai ramiai su tuo jaučiasi ir neturi jokio perdėto smalsumo. Tyrimai rodo, kad (...) Europos šalyse, kur yra ankstyvas lytinis švietimas, paauglių nėštumo ir paauglių lytinių santykių yra kur kas mažiau“, – tvirtina seksologė.
Su tuo sutinka ir M. Motiejūnė. „Jeigu mes kalbėsim apie seksą iš esmės ir iš kur atsiranda vaikai, tai tas pornografinis turinys vaikui nebus toks keistas, neaiškus, neįprastas ir gal net gąsdinantis, nes jis jau supras, apie ką čia kalba, ir apie tai, kad tai nevisai atspindi santykius. Kitaip tariant, mūsų įdirbis anksčiau turės labai didelę reikšmę, kaip vaikas reaguos, kai susidurs su pornografiniu turiniu – ar jis tikės, kad tai yra fantastinis filmas, ar jis tai priims kaip realios tikrovės atspindį ir galvos, kad būtent taip santykiai ir atrodo“, – akcentuoja pašnekovė.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Paraštės“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
English (US) ·