Be licencijų reabilitacijos paslaugas teikiančios bendruomenės išnaudoja žmones darbui – ministerija žada pokyčius

Priklausomybių ligų reabilitacijos bendruomenės kreipėsi į Seimą dėl bendruomenių, kurios be licencijų siūlo reabilitacijos paslaugas. Esą dalis jų tik naudojasi pažeidžiamais asmenimis, o iš tiesų išnaudoja žmones darbui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad spragų sistemoje yra ir žada aktyviau dirbti su savivaldybėmis. 

Bendruomenės „Aš esu“ reabilitacijoje įveikti priklausomybes bando per 20 žmonių. Tapatybės neatskleidęs jaunuolis čia gydosi jau penkis mėnesius. Jis sako supratęs, kad be pagalbos neišsivers, nes narkotikai tapo svarbesni už mokslus, darbą ir net šeimą.

„Pradėjau galvot, kad neadekvačiai kažkaip elgiuosi. Aš pasakydavau, kad šiandien nevartosiu ir, duok Dieve, dvi valandas pabūdavau, parą laiko (be narkotikų)“, – LRT TELEVIZIJAI sakė jis.

Jaunuolis įveikti priklausomybę bando jau antrą kartą. Pirmasis kitoje bendruomenėje nebuvo sėkmingas. Ir, kaip sako jis, ne dėl motyvacijos.

„Mane po dviejų savaičių išleido į mišką dirbti ir mėnesį laiko tai miške pradirbdavau, tai pas kažkokį žmogų važiuodavau padirbti. Pinigų negaudavau ir aš pats dar mokėjau, kad ten gyvenu ir jokios kalbos nebuvo apie sveikimą“, – pasakojo vyras.

Pasak Priklausomybių ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijos prezidento Alberto Lučuno, tokia patirtis nuo priklausomybių pasveikti bandančius žmones tik dar labiau žaloja.

„Žmonės yra išnaudojami darbui, vyksta praktiškai prekyba žmonėmis, jų darbiniu pajėgumu“, – komentavo A. Lučunas.

Organizacijos skaičiuoja, kad vietų, kur imituojama reabilitacija be licencijų ir reikiamų specialistų, Lietuvoje gali būti net per šimtą.

„Labai daug reklamuojasi ir labai lengvai prieinami. Pavyzdžiui, (...) jeigu skambinsit mums, yra visos procedūros priėmimo, kurias praeiti reikia – ir gydytojų siuntimų, ir visokių tuberkuliozės išrašų, o ten nieko nereikia, gali atvežti šiandien“, – sakė Kęstutis Dvareckas, Reabilitacijos bendruomenės „Aš esu“ vadovas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pripažįsta, kad spragų sistemoje yra, o viena didžiausių – trūksta aiškumo, kas ir už ką atsakingas. Valdininkai žada daugiau bendradarbiauti su savivaldybėmis.

„Jeigu savivaldybės savo teritorijoje neturi (reabilitacijos bendruomenės), tai pasižiūri, kuris daugiau reklamuojasi, ir ten galbūt patenka. To neturėtų būti. Tai dar vienas priminimas ir pilno sąrašo pateikimas į kiekvieną savivaldybę, į kiekvienos savivaldybės globos ir rūpybos skyrių, suteikiant pilną informaciją“, – kalbėjo Alvydas Masiulis, SADM Socialinių paslaugų priežiūros departamento vadovas.

Teisės eksperto teigimu, informacijos sklaida – būtina, bet vien tai nepadės. Pirma, reikia atsakingos įstaigos, kuri identifikuotų problemas ir jas spręstų.

„Reiškiasi poros savaičių bėgyje inicijuojam patikrinimus raštu, susižiūrim, susitinkam su atitinkamom institucijom. Sekantis žingsnis, kuris yra žymiai gilesnis, reikalaujantis daugiau laiko ir įdirbio, tai yra teisinės bazės, kur tikrai rasime, kad spragos yra, pakeitimas“, – sakė Andrej Rudanov, medicinos teisės ekspertas.

Lietuvoje šiuo metu yra 15 licencijuotų įstaigų ir per 200 vietų, kuriose teikiamas tinkamas priklausomybių ligų gydymas ir reabilitacija. Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad kilus abejonių dėl įstaigų patikimumo, galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.