Baterijų perdirbimas meta šešėlį elektromobilių žalumui: dėl įstatymo spragų šalyje klesti nelegali rinka, verslui žadamas apynasris

„Žalio“ ir tvaraus ateities pasaulio vaizdas piešiamas su jame be garso riedančiais elektromobiliais. Visgi yra abejojančių, ar elektra varomos transporto priemonės iš tiesų jau yra tokios ekologiškos, kaip kad bandoma jas pavaizduoti. Dažniausiai pirštu bedama į elektromobilių baterijas svarstant, kur po panaudojimo jos nuguls. LRT.lt kalbinti ekspertai ramina, kad elektromobilių baterijos jau yra perdirbamos. Tiesa, Lietuvoje tokios galimybės kol kas nėra. Savo ruožtu Aplinkos ministerija pažymi, kad ES lygmeniu ruošiama griežtesnė baterijų utilizavimo tvarka.

Perdirbamos kitose ES šalyse

„Regitros“ duomenimis, iki rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo registruotas 6341 lengvasis (M1 kategorijos) vien tik elektra varomas automobilis. Taip pat 44,5 tūkst. hibridinių automobilių, kurie varomi ne tik elektra, bet ir benzinu.

Kaip LRT.lt sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistas Aurimas Jančiauskas, augant transporto priemonių su jose sumontuotomis baterijomis skaičiui, neišvengiamai tenka spręsti dilemą, kur dėti naudoti netinkamus akumuliatorius.

„Elektromobilių baterijos Lietuvoje dar neperdirbamos, tačiau atliekų tvarkytojai jomis tinkamai pasirūpina ir perduoda jas specializuotiems tvarkytojams Europos Sąjungoje“, – teigė ministerijos atstovas.

Kaip detalizavo Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis, artimiausi taškai, kur perdirbamos baterijos, yra Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Suomijoje.

„Tiesiog mūsų šalyje nėra tiek daug naudoti netinkamų ličio jonų baterijų, perdirbėjams tai dar per maži kiekiai. Bet akivaizdu, kad to artimiausiu metu Lietuvoje tikrai reikės, nes jokia žalioji energetika, joks ekologiškas transportas, net jeigu imtume ir vandenilinį transportą, negali funkcionuoti be baterijų. Tad natūralu, kad baterijų kiekiai nuosekliai didės, augs ir jų atliekų kiekiai“, – aiškino A. Skinulis.

Savo ruožtu Autogamintojų ir importuotuojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė pažymėjo, kad įprastai elektromobilių gamintojai baterijoms suteikia santykinai ilgą garantiją, tad bent kol kas nėra būtinybės mūsų šalyje jas perdirbti.

„Šiuo metu elektromobilių gamintojai elektromobilių akumuliatoriams suteikia 7–10 metų garantiją. Nenuostabu, kad didelio elektromobilių akumuliatorių perdirbimo poreikio Lietuvoje kol kas nėra. Lietuvos atliekų tvarkytojai ličio jonų akumuliatorių atliekas eksportuoja į Belgiją, Lenkiją, kur veikia šios cheminės sudėties akumuliatorių atliekas tvarkančios bendrovės“, – pridūrė pašnekovė.

Lietuvoje jau panaudojamos dar kartą

A. Skinulis atkreipė dėmesį, kad rinkoje egzistuoja skirtingų rūšių baterijos, priklausomai nuo transporto priemonės: yra tikrieji elektromobiliai, kurie varomi tik elektra; įprasti hibridai bei iš elektros tinklo įkraunami „plug-in“ hibridai; taip pat automobiliai, varomi vandeniliu.

„Jeigu šnekėtume konkrečiai apie baterijas, tai šiuo atveju hibridinių automobilių baterijos ciklo gyvavimo pabaigoje pakartotiniam naudojimui yra ne itin tinkamos, jos tinkamos tik perdirbimui. Tikrųjų elektromobilių baterijos dėl eksploatacijos režimo ir ypatybių gyvavimo ciklo pabaigoje pagal žiedinės ekonomikos ir baterijų direktyvą, visus bendrus ekonominius principus, pirmiausia yra apdorojamos, išardomos, atrenkamos gerosios celės, kurios gali būti tinkamos antriniam panaudojimui“, – kalbėjo jis.

„Lietuvoje jau pristatytas pirmasis šalyje energijos kaupiklis, kuriam panaudotos senos elektromobilių baterijos. Tai reiškia, kad šis etapas iš esmės veikia ir pakartotinio naudojimo ciklas jau yra“, – pridūrė A. Skinulis.

Į minėtą projektą dėmesį atkreipė ir Aplinkos ministerijos atstovas A. Jančiauskas. Anot jo, įmonė UAB „Battec“ vykdo bandomąjį projektą dėl elektromobilių baterijų panaudojimo keičiant paskirtį (angl. repurposing) ir pagamino pirmuosius Lietuvoje stacionarius energijos kaupiklius iš naudotų elektromobilių baterijų.

„Įmonė savo veiklą dėl elektromobilių baterijų panaudojimo žada plėsti“, – tikino A. Jančiauskas.

Tuo metu pasaulyje, anot AGIA vadovės R. Zdanevičienės, elektromobilių akumuliatorių perdirbimo technologijos taip pat nėra išvystytos, kadangi šis procesas yra brangus, o akumuliatorių regeneravimo galimybės yra labai ribotos.

„Todėl iššūkių dėl tinkamo šios rūšies atliekų tvarkymo turi visos pasaulio valstybės. Šiuo metu, mūsų žiniomis, į ličio jonų akumuliatorių perdirbimo technologijų tobulinimą investuoja tiek didžiosios pasaulinės korporacijos, tiek ir mažos, savo veiklą siauroje srityje tik pradedančios kompanijos, vadinamieji startuoliai.

Akivaizdu, kad šiuo metu vyksta arši konkurencinė šios srities technologijų vystymo kova pasauliniu mastu. Neabejojame, kad po kelerių metų šioje rinkoje bus sukurtos efektyvios technologijos, leisiančios išgauti ličio jonų akumuliatoriuose esančias pakartotiniam naudojimui tinkamas antrines žaliavas efektyviausiu būdu“, – prognozavo pašnekovė.

Problema – prastas reglamentavimas ir šešėlinė rinka

Pasak A. Skinulio, nepaisant sparčiai Lietuvoje augančio elektrifikuotų transporto priemonių skaičiaus, baterijų surenkama nedaug, tam įtakos turi ne tik šalyje galiojanti įstatymų bazė, tačiau ir prasta autoservisų bei nelegalių ardytojų kontrolė.

„Pavyzdžiui, hibridų baterijos nėra paklausios, kadangi jos turi neigiamą ekonominę vertę Lietuvoje. Savo ruožtu tikrųjų elektromobilių baterijos turi teigiamą vertę, nes yra daug celių, kurias vis dar galima panaudoti. Tad neretai šios baterijos netgi ardomos ir gabenamos kaip kontrabanda, vežamos į užsienio šalis.

O vėliau gali sukelti didžiulį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Tai netgi gali suduoti smūgį pasitikėjimui pačiais elektromobiliais, nes įsivaizduokime situaciją, jei kur nors nelegaliai iš kelių panaudotų baterijų bus surinkta elektromobilio baterija ir važiuojant ims ir užsidegs? Tai kaltas bus ne elektromobilis kaip transporto priemonė, o faktas, kad prie jo bus kažkas prikišęs nagus.

(...) Akivaizdu, kad Lietuvoje yra didžiulė problema dėl šešėlinės baterijų surinkimo rinkos, nes tos baterijos, kurios turi vertę, atliekų tvarkytojų nepasiekia. Automobilių gamintojams direktyvose numatytos prievolės mūsų šalyje elektromobilių srityje neveikia. Taigi iššūkių Lietuvai yra labai daug“, – apie situaciją kalbėjo pašnekovas.

Galėtų pagelbėti ir „Regitra“

Anot Aplinkos apsaugos instituto vadovo, automobiliuose naudojamų baterijų perdirbimo sistema galėtų efektyviai veikti tik tuo atveju, jeigu būtų aiškiai apibrėžtos gamintojų ir importuotojų atsakomybės bei verslas būtų priverstas jų laikytis.

„Jie yra atsakingi už į Lietuvą įvežamų bei parduodamų baterijų, įskaitant ir jau sumontuotų automobiliuose, sutvarkymą. Bet dabar tas baterijų tvarkymas yra visiškai paleistas ir tai turėtų būti aiškiai reglamentuota“, – dėstė A. Skinulis.

Toliau, eksperto teigimu, turi būti aiškiai apibrėžta naudoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistema bei panaikinta šešėlinė rinka, kad automobiliai nebūtų ardomi neteisėtai ir tiesiog nepradingtų.

Šiuo atveju, anot A. Skinulio, į pagalbą galėtų būti pasitelkiama valstybinė įmonė „Regitra“, kuri iš esmės turi duomenis apie visus Lietuvoje važinėjančius automobilius.

„Todėl sukontroliuoti automobilio ir jo baterijos ciklą per savininką tikrai nebūtų sudėtinga. Tai ne kompiuteris su baterija, kurio neaiškus savininkas. Tokį sukontroliuoti tikrai būtų sudėtinga. Bet kai turime elektromobilį, registruotą „Regitroje“, jo pusę ar trečdalį svorio sudaro baterija, kuri kartais dingsta kažkur ir kažkaip, tai nėra normalu. O tokiu keliu sukontroliuoti būtų išties paprasta“, – pasiūlymą pateikė Aplinkos apsaugos instituto vadovas.

Ruošia apynasrį

Aplinkos ministerijos pasiteiravus, ar valstybė turi planą, kaip netolimoje ateityje bus sprendžiamas transporto priemonėse naudojamų baterijų klausimas, Atliekų politikos grupės vyr. specialistas A. Jančiauskas LRT.lt patikino, kad šiuo metu visos ES Bendrijos lygmeniu yra ruošiamas naujas reglamentas, kuris bus taikomas ir Lietuvoje. Preliminariai jis turėtų įsigalioti 2023–2024 m.

„Aplinkos ministerija kartu su kitų ES valstybių ministerijų atstovais dalyvauja Baterijų ir baterijų atliekų reglamento projekto svarstyme, kuriame yra išskirtos elektra varomų transporto priemonių baterijos. Galiojančioje direktyvoje šio tipo nebuvo. Įsigaliojus reglamentui, Lietuvoje jis bus taikomas tiesiogiai. Reglamente yra numatyta sukurti elektroninio keitimosi informacijos sistemą ir elektroninį pasą, kurie bus susieti su baterijos QR kodu, taip bus sukurta baterijų stebėjimo sistema“, – aiškino ministerijos atstovas.

A. Jančiausko teigimu, reglamente bus aiškiai įvardintos elektra varomų transporto priemonių platintojų pareigos, kurios nurodo, kad baterijų atliekos turi būti nemokamai surenkamos galutinio vartotojo vietoje, t. y. automobilių platintojų atstovybėje ar jų nurodytoje surinkimo vietoje.

Platintojai priimtas baterijų atliekas turės perduoti gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms. Taip pat keičiantis ar remontuojantis bateriją naudotojas turės būti informuojamas apie baterijų atliekų priėmimo tvarką.

„Įsigaliojus reglamentui, panaudotos elektromobilių baterijos bus dar labiau kontroliuojamos, kad būtų tinkamai surenkamos, tinkamai pakeista paskirtis ar baterija perdirbta“, – tikino pašnekovas.

Šiuo metu galiojančioje 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų yra nustatyta 45 proc. atliekų perdirbimo užduotis, atsižvelgiant į tiektų Lietuvos vidaus rinkai baterijų kiekį. Anot Aplinkos ministerijos, šią užduotį Lietuva įvykdo.

Svarbu pasirūpinti tinkamai

Anot R. Zdanevičienės, idealiu atveju dabar nebetinkamus naudoti akumuliatorius vairuotojai turėtų palikti automobilių techninės priežiūros ir remonto įmonėse, kuriose jos keičiamos naujomis.

„Visos tokias paslaugas teikiančios įmonės privalo turėti sutartis su automobilines atliekas tvarkančiomis bendrovėmis, kurios susidariusias automobilines atliekas privalo surinkti iš automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir tinkamai sutvarkyti“, – tvirtino ji.

Pašnekovės teigimu, automobiliniai akumuliatoriai yra priskiriami apmokestinamiesiems gaminiams, kurių atliekų surinkimą ir tvarkymą privalo finansuoti šiuos gaminius į Lietuvos Respubliką importuojančios ar juos gaminančios įmonės.