Bankams tektų dalintis: po pateikimo Seimas pritarė bankų solidarumo mokesčiui

Seimas po pateikimo ketvirtadienį pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Tai dar nėra galutinis parlamento sprendimas.

Toliau pasiūlymas bus svarstomas Seimo komitetuose ir grįš svarstymui bei priėmimui į Seimo salę.

Už projektą pasisakė 107 Seimo nariai, prieš 6, susilaikė 14 parlamentarų.

Seimo nariai pritarė, kad pasiūlymas būtų svarstomas skubos tvarka.

Seimui ketvirtadienį pateiktas siūlymas įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

LRT.lt primena, kad toks projektas buvo pasiūlytas pradėjus kalbėti apie prognozuojamus netikėtai didelius bankų pelnus. Bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 proc.

Iš įnašo, skaičiuojama, turėtų būti surinkta apie 410 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.

Kaip pristatydama projektą teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė, savo esme pasiūlymas yra laikinas, nes, pasibaigus neįprastos aplinkybėms, nebeliktų sąlygų, pagal kurias būtų apskaičiuojamas solidarumo įnašas. Manoma, kad įstatymas galiotų dvejus metus.

Liberalas Andrius Bagdonas teigė, kad toks apmokestinimas yra pavojingas precedentas: „Manau, kad mūsų vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti konkurencija bankų sektoriuje ir Lietuvos gyventojai gautų kuo kokybiškesnes ir prieinamas paslaugas.“

Jis teiravosi, ar ministrė nemano, kad toks įstatymas turės neigiamos įtakos ir netgi atgrasys užsienio investuotojus.

„Jokiu būdu nesutikčiau, kad bankų sektorių siekiama nubausti dėl kažkokio vienokio ar kitokio žmonių nepasitenkinimo“, – reagavo G. Skaistė.

Ji argumentavo, kad tokių pačių priemonių imamasi ir energetikos sektoriuje, kai dėl aplinkybių energetikos kainos kinta. Dėl šios priežasties, anot G. Skaistės, laikytina, kad didėjantis bankų pelnas yra renta, kuri atsiranda dėl Europos Centrinio Banko (ECB) politikos.

„Mūsų siūlymas yra investuoti į tai, kas yra bendras viešasis gėris – krašto apsauga, kuri svarbi mums visiems ir investicinei aplinkai taip pat. Ne kartą teko susitikti su įvairiais investuotojais ir esminiai klausimai, kuriuos jie kelia, tai būtent krašto saugumas ir energetinis saugumas“, – tvirtino ministrė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlė, kad surinkti pinigai vis dėlto turėtų būti nukreipti ne krašto apsaugai, o tiesiai į valstybės biudžetą. Kaip argumentavo Seimo narys, įstatyme imperatyviai nurodant, kokiu tikslu bus panaudotos lėšos, supriešinamos dvi pusės – krašto apsauga ir padidėjusias paskolas mokantys gyventojai.

„Tada kyla klausimas, kieno yra krašto apsauga, kam ji reikalinga? Ar ji reikalinga man, ar ji reikalinga visiems Lietuvos žmonėms? atsakydama teigė G. Skaistė. – Jeigu ji reikalinga visiems Lietuvos žmonėms, natūralu, kad bendras tai yra bendras gėris ir jį reikia finansuoti bendrais biudžeto įnašais.“

Po pateikimo už projektą pasisakęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas prašė atkreipti dėmesį, kad lėšos turi numatytą konkrečią paskirtį. Jis akcentavo, kad dalis lėšų būtų nukreipta infrastruktūros, tarp jų – ir kelių, gerinimui, o šia infrastruktūra esą galėtų naudotis ne tik Lietuvos sąjungininkai, bet ir civiliai gyventojai.

„Įstatymo galiojimo laikas yra ribotas ir aš manau, kad jis užtikrins ir mūsų nacionaliniam saugumui svarbių projektų įgyvendinimą“, – tvirtino A. Anušauskas.

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas, pasisakydamas prieš, atkreipė dėmesį, kad jau anksčiau yra pasitaikę atvejų, kai bankams mokesčiai įvedami laikinai, tačiau vėliau jie tampa nuolatiniai.

„Siūloma įvesti mokestį jau nuo gegužės 1 d. Visi mokesčiai, kuriais bloginama mokesčių mokėtojų padėtis, turi būti priimti bent 6 mėnesiai iki įsigaliojimo. Visi verslo reguliaciniai pakeitimai – laikantis dviejų datų taisyklės, išlaikant bent trijų mėnesių terminą. Dabar siūloma nei to, nei ano nepaisyti“, – sakė V. Mitalas.

Dalis koalicijos partnerių idėjai nepritarė iš karto

Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš Seimo posėdį teigė, kad frakcija yra priėmusi sprendimą pasiūlymui nepritarti.

„Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio. Jau esu sakiusi viešai ir ne kartą, kad pats principas liberalams nėra priimtinas, kuomet valstybė apsisprendžia, pasirenka, kuriam sektoriui sekasi, valstybės nuomone, sekasi pernelyg sėkmingai ir apmokestina jį. Manytume ir aš manau, kad toks principas nėra teisingas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pridūrė pripažįstanti, kad tikslas finansuoti gynybos infrastruktūrą yra „labai kilnus ir vertas“.

„Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė taip pat teigė, kad pasiūlymas kelia klausimų ir kad frakcijos nariai ketina susilaikyti. Anot jos, nėra aiškumo, ar našta nenuguls ant bankų klientų pečių. Taip pat ekonomikos ir inovacijų ministrė pabrėžė, kad derėtų išlaikyti stabilią investicinę aplinką, norint pritraukti daugiau bankų. Kaip trečią argumentą, ji paminėjo ir tai, kad solidarumo mokestis būtų taikomas atgaline data.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad frakcija siūlomą bankų solidarumo mokestį palaikys, tačiau kėlė klausimą dėl to, kam surinktos lėšos būtų panaudotos.

„Mes šiandien nemanome, kad socialiai teisinga, kad iš žmonių, turinčių kad ir būsto paskolas, sukrautas bankas pelnui turėtų būti panaudotas kad ir svarbiam tikslui – šalies gynybai. Yra pakankamos lėšos skiriamos ir iš mūsų biudžeto, ir iš kitų finansavimo šaltinių“, – tvirtino S. Skvernelis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ketvirtadienio rytą komentuodama pasiūlymą, atkreipė dėmesį, kad prognozuojamas didesnis bankų pelnas susidaro ne iš verslo plėtros ar efektyvinimo, bet yra iš esmės nulemtas aplinkybių.

„Mano supratimu, ekonominės priežastys, dėl kurių šita įmoka yra siūloma, yra labai rimtos ir labai svarbios, todėl, kad tai, ką šiuo metu dėl labai greitai ir labai staigiai pasikeitusios ECB pinigų politikos, ką papildomai gauna komerciniai bankai, nėra nei pajamos iš efektyvesnės veiklos, nei iš didesnės, platesnio masto veiklos. Tai yra tiesiog renta, ekonominiais terminais kalbant. T. y., kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina, nes tavo visas paskolų portfelis praktiškai yra kintamomis palūkanomis, todėl kad tau nereikia eiti į rinką finansavimosi, nes turi likvidumo perteklių, jį laikai centriniame banke ir už jį taip pat uždirbi palūkanas“, – aiškino I. Šimonytė.

Papildysime.