Baltarusijoje vis dar esantys Lietuvos verslai gali būti nusavinti: teisininkai pataria įstrigusioms įmonėms rimtai ruoštis

Šiandien, sausio 16-ąją, įsigalioja prieš 10 dienų Baltarusijos priimtas įstatymas „Dėl turto paėmimo“. Skelbiama, kad tai palies į Baltarusijai nedraugiškų valstybių sąrašą pakliuvusių šalių įmones. Tai reiškia, kad Baltarusijoje vis dar esantys Lietuvos verslai gali būti nusavinti.

Aliaksandras Lukašenka dažnai demonstruoja, kad jis, vadinasi ir visa šalis, gali pasirūpinti reikalais patys – nuo iki. Ar tai būtų malkos, ar tai būtų produkcija vidaus vartojimui.

Praėjusį lapkritį susitikęs su šalies žemės ūkio atstovais jis, reaguodamas į pasitraukiantį „McDonald's“ tinklą, aiškino, toks sprendimas tik į naudą.

„Kai kurie žmonės, turiu minty jaunimą, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones, pradėjo verkšlenti – „Oi, „McDonald's“ traukiasi“. O aš pamaniau – „Ačiū dievui, kad traukiasi“. Aišku, šiuose restoranuose dirbo mūsų žmonės, specialistai, mūsų produkcija naudota gamybai“, – kalbėjo A. Lukašenka ir vėliau pabrėžė vieną detalę – „šie restoranai turėtų priklausyti Baltarusijai“.

Kaip tarė, taip ir padarė. Šiandien dėl neva „visuomenės intereso“ įsigalioja įstatymas „dėl turto paėmimo“. Minsko režimo patvirtintame teisės akte teigiama, kad jis pirmiausia bus taikomas nedraugiškų užsienio valstybių atžvilgiu. Tai gali reikšti, kad iš Baltarusijos nepasitraukę arba savo veiklą įšaldę Lietuvos verslai gali būti perimti.

„Lukašenka mato, kad jis yra izoliacijoje ir jam atrodo, kad jeigu jis įkaitais paims ne tik politinius kalinius, kurių šiuo metu yra Baltarusijoje arti 1,5 tūkstančio, bet įkaitais paims ir užsienio verslus Baltarusijoje, tai tarsi suteiks jam didesnius svertus inicijuojant kažkokias derybas su Vakarais“, – vertina Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta.

Koks turtas galės būti areštuotas? Baltarusių opoziciniai portalai teigia, kad regis bet koks. Įstatyme išvardyti grynieji, akcijos, obligacijos, vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas, transportas ir „kiti nuosavybės objektai“. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento teigimu, čia gali būti įsipainiojusi ir Rusija, taip pat turinti panašų įstatymą.

„Jau apie metus laiko vyksta procesas, kai rusų oligarchai važinėja po baltarusiškas valstybines įmones. Po to atsirado antrasis etapas, po privačias įmones, tame tarpe, europiečių. Ir jas apžiūrinėja. Sako, jie kalba įmonės viduje kaip turto vertintojai – „ai, pastatas toks, įranga tokia, į tokias šalis buvo eksportuojama“, – komentuoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Prieš priimdama įstatymą Baltarusija sudarė nedraugiškų įmonių, kurioms neleido parduoti savo verslų, sąrašą. Parduoti turtą vylęsi Lietuvos verslininkai lieka įkaitais. Viešai neskelbiama, kiek tokių įmonių įstrigo Baltarusijoje. Užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad verslai apie tai buvo įspėti.

„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir dėl Baltarusijos įsitraukimo į karą šioms šalims buvo įvestos sankcijos ir ribojamosios priemonės, kurios neišvengiamai palietė ir verslo bendruomenes, todėl tęsdamas darbą su nedemokratiniais ir karą remiančiais režimais verslas pats prisiima riziką“, – skelbė ministerija.

Pramonininkai sako, dėl turto nusavinimo gali tekti veikti Europos Sąjungos lygiu. Baltarusijos ir Rusijos įšaldytas turtas gali būti naudojamas Ukrainos patirtiems nuostoliams atlyginti. Kaip karo pasekmė gali būti traktuojamas ir verslų perėmimas. Tačiau kol kas tai tik svarstymai.

„Europos Sąjunga, sulaikydama tam tikrą lėšų kiekį tų pačių Rusijos, Baltarusijos investicijų pas save arba sąskaitose, arba bankuose, turi atliepti ir mūsų paklausimą, kad jeigu buvo investuoti mūsų pinigai, ES pinigai, mūsų pinigai į tas šalis, tai turi būti atitinkama suma sulaikyta“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Lietuvos Respublika taip pat yra įšaldžiusi su Baltarusijos subjektais susijusių, sankcionuotų asmenų turtus. Pavyzdžiui, neatmestina, kad gali būti numatyta iš tų įšaldytų lėšų, jas galima būtų nusavinti ir galbūt panaudoti kažkokiems nuostoliams kompensuoti“, – komentuoja „Ellex Valiunas“ partnerė Vilija Vaitkutė-Pavan.

Baltarusijos Vyriausybė nuo sausio 16-osios turi pusę metų pasiruošti įgyvendinti įstatymą. Teisininkai pataria įstrigusioms įmonėms jau dabar kaupti dokumentus, įrodymus, aptarti situaciją su draudikais ar netgi bankais, ypač jeigu šie yra suteikę paskolų verslui Baltarusijoje plėtoti.