Baisiausia pasaulyje infekcija žudikė susigrąžina prarastas pozicijas

Milžiniškomis pasaulinėmis pastangomis suvaldžius COVID-19 pandemiją, tuberkuliozė (TB) vėl tapo daugiausiai žmonių pražudančia užkrečiamąja liga, AFP sakė vienas geriausių šios srities ekspertų, apgailestavęs, kad stinga dėmesio kovai su tuberkulioze. 

Pelno nesiekiančios organizacijos „TB Alliance“ prezidentas Melas Spigelmanas pasidžiaugė greita ir reikšminga pažanga, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, nes per dvejus metus buvo sukurta daugybė saugių ir veiksmingų vakcinų, testų ir gydymo būdų.

„Tačiau sugretinus tai su tuberkulioze, skirtumas gana ryškus“, – sakė jis neseniai duotame interviu.

Anksčiau džiova vadinta tuberkuliozė iki COVID-19 pandemijos pradžios buvo daugiausiai aukų visame pasaulyje nusinešanti užkrečiamoji liga – kasmet nuo jos miršta 1,5 mln. žmonių.

Mirčių nuo COVID-19 skaičiui visame pasaulyje tolygiai mažėjant, „TB susigrąžino savo pozicijas“, – sakė M. Spigelmanas.

„TB Alliance“, pelno nesiekianti organizacija, kurianti ir tiekianti spartesnio veikimo įperkamus vaistus nuo šios ligos, ypač skurdesnėse šalyse, nurodo, kad, remiantis metiniu mirtingumu nuo tuberkuliozės, per dieną nuo šios ligos miršta 4109 žmonės.

Šį skaičių galima palyginti su 1 449 žmonėmis per dieną mirštančiais nuo COVID-19, skaičiuojant pagal 40 578 mirtis, užregistruotas per pastarąsias 28 dienas Johnso Hopkinso universiteto duomenų bazėje.

„Didelė nesėkmė“

Tačiau, priešingai nei COVID-19 atveju, susidomėjimas tuberkulioze yra mažas ir nuolat mažėja.

Tiesą sakant, pandemija turėjo neigiamos įtakos pastangoms kovoti su tuberkulioze – tuberkuliozės ligoninės buvo perimtos COVID-19 sergančių pacientų priežiūrai, o karantinas sutrukdė pacientams laiku išgirsti diagnozę ar gauti reikiamą gydymą.

Dėl to 2020 m. pirmą kartą per dešimtmetį metinis mirčių nuo tuberkuliozės skaičius šovė į viršų.

„Nuo to, ką aš nuoširdžiai laikiau neįtikėtinai lėta pažanga, bet bent jau pažanga, mes perėjome prie regreso, – sakė M. Spigelmanas. – Tai – didelė nesėkmė.“

Nors į kovą su COVID-19 buvo mesta milijardai dolerių, pasaulinės ekonominės problemos ir didėjanti geopolitinė įtampa paskatino dosniausius donorus kovoje su tuberkulioze apriboti šiam tikslui skiriamas lėšas.

Dauguma „TB Alliace“ donorų staiga atsisakė ilgiau nei metams įsipareigoti finansuoti organizaciją ir sumažino jai skiriamas sumas, o tradiciškai dosniausia donorė Didžioji Britanija šiais metais apskritai neteikė jokio finansavimo.

„Esu labai sunerimęs, kad padaryta pažanga, kurią jau sutrikdė COVID-19, gali būti dar labiau sutrikdyta“, – sakė M. Spigelmanas.

„Proveržis“

Ironiška, kad šie sunkumai kyla vaistams atsparios tuberkuliozės gydymo revoliucijos akivaizdoje.

Maždaug penki procentai iš 9,5 milijono žmonių, kurie kasmet suserga tuberkulioze, yra nejautrūs dažniausiai skiriamiems antibiotikams, todėl juos sunku gydyti.

Dar visai neseniai „situacija su vaistams atsparia tuberkulioze buvo siaubinga“, – teigė M. Spigelmanas.

Pacientai buvo priversti vartoti nuo penkių iki aštuonių tablečių per dieną, kai kuriems dvejus metus kasdien dar tekdavo susileisti ir injekciją, kęsti sunkų vaistų šalutinį poveikį ir tikėtis, kad pateks į tuos vos 20–30 procentų, kuriems šis gydymas yra veiksmingas.

Tačiau 2019 m. JAV maisto ir vaistų administracijos patvirtintą naują šešis mėnesius trunkantį medikamentinio gydymo režimą BPaL sudaro tik trys tabletės per dieną, turinčios daug mažiau šalutinių poveikių, o pasveikimo procentas siekia 90.

„Man atrodo, tai bus nerealus proveržis“, – džiaugėsi M. Spigelmanas.

„Galėtų būti išnaikinta“

Vis dėlto jis pripažino, kad „esame arčiau šio kelio pradžios nei pabaigos“, nes reikia išteklių, kad naujasis gydymo režimas būtų pritaikytas pacientams, kuriems jo reikia.

O tuberkuliozės atveju išteklių visada trūksta.

Anot M. Spigelmano, toks pasyvumas kovoje su tuberkulioze stebimas dėl to, kad ji visada buvo „vargšų liga“.

„Jei ja sirgtų turtingi žmonės visame pasaulyje, manau, reakcija būtų visiškai kitokia“, – sakė jis.

O kol situacija yra tokia, kokia yra, vakcinų nuo tuberkuliozės kūrėjai negali tęsti darbo, nes negauna reikiamo finansavimo, taip pat nesistengiama sukurti greitųjų TB testų, panašių į tuos, kurie yra naudojami COVID-19 diagnostikai.

Anot M. Spigelmano, skyrus tuberkuliozei tiek išteklių, kiek buvo skirta COVID-19, liga galėtų būti visiškai išnaikinta.

„Jei būtų išteklių, galim lažintis, kad ji būtų išnaikinta“, – sakė jis.