Automobilių pirkėjams – dvigubas antausis: dėl sumokėtų pinigų tenka teistis ne tik su pardavėjais, bet ir su „Regitra“

Automobilius su paslėptais defektais įsigiję pirkėjai jaučiasi patiriantys dvigubą neteisybę. Nepaisant to, kad neretai tenka minti teismo slenkstį kovojant su nesąžiningais pardavėjais ir siekiant atgauti pinigus už pirkinį, ne ką lengviau tampa ir kreipusis į „Regitrą“ dėl pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo bei minėtai įmonei sumokėtų mokesčių atgavimo. Sumos, dėl kurių kyla ginčai, kartais siekia ir kelis šimtus eurų.

VMI nukreipė į „Regitrą“, „Regitra“ atgal į VMI

Nuo 2015 m. lapkričio 1-osios Lietuvoje galioja transporto priemonių pirkimo–pardavimo tvarkos pakeitimai. Remiantis jais, sandorio metu pardavėjas privalo sutartyje nurodyti visus jam žinomus automobilio trūkumus.

Jei automobilis po įsigijimo praėjus tam tikram laikotarpiui sugenda, priklausomai nuo situacijos, pirkėjas turi teisę reikalauti pardavėjo atlyginti remonto išlaidas arba pasiimti transporto priemonę atgal, o už ją gautus pinigus grąžinti pirkėjui.

Tomas LRT.lt portalui pasakojo praėjusiais metais papuolęs į biurokratijos pinkles. Vyro teigimu, jis įsigijo automobilį su paslėptais defektais. Kadangi panoro grąžinti automobilį bei atgauti pinigus, o pardavėjas savo kaltę neigė, istorija persikėlė į teismo salę.

Pašnekovo teigimu, išnagrinėjęs visas aplinkybes teismas priėmė jam palankų sprendimą – pirkimo–pardavimo sutartį nurodyta nutraukti, pasirašyta taikos sutartis ir įvykdyta vadinamoji restitucija (sandorio šalys grąžinamos į ikisutartinę padėtį).

Kadangi Tomas, įsigydamas minėtą automobilį, „Regitroje“ taip pat buvo sumokėjęs apie 230 eurų siekiantį registracijos mokestį (į jį įeina taršos mokestis, duomenų apie transporto priemonę patikra ir suvedimas į registrą, taip pat automobilio registracijos liudijimo išdavimas), pagal restituciją tikėjosi atgauti bent sumokėtus 200 eurų nepanaudoto taršos mokesčio.

„Teismas pritaikė restituciją, kad viskas turi grįžti į pradinę padėtį. Po to viskas buvo nusiųsta į VMI, su visais čekiais, teismo išrašais ir t. t. Ir pati VMI atsakė, kad derėtų kreiptis į „Regitrą“, nes ji administruoja šį mokestį.

Mes kreipėmės į „Regitrą“, ji vėl nurodė kreiptis į VMI ir taip viskas užsisuko. Galų gale „Regitra“ mane informavo, kad taršos mokesčio negali grąžinti, nes yra vienintelis būdas tą padaryti – kai automobilis būna pirktas visiškai naujas, per 90 dienų išregistruotas ir išvežtas į užsienį. Kitos tvarkos nėra ir mes jums tų pinigų negrąžinsime. Maždaug taip ir pasakė“, – LRT.lt pasakojo Tomas.

Vyro teigimu, kadangi „Regitra“ atsisakė grąžinti taršos mokestį, jis tą ketina padaryti teisiniu keliu.

Vietoje sutarties nutraukimo – nauja sutartis?

Tokių pavyzdžių, kuomet pirkėjai, teisėtai grąžinę pardavėjui automobilį su paslėptais defektais, negali iš „Regitros“ atgauti bent dalies sumokėtų mokesčių, – ne vienas.

Kaip LRT.lt pasakojo automobilių pirkėjų interesus ginančios bendrovės „Autopretenzija“ atstovė Evelina Burštein, šiuo atveju viską dar labiau apsunkina „Regitroje“ taikoma ydinga pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo praktika.

„Grąžinant transporto priemonę su defektais buvusiam savininkui, pirkimo–pardavimo sutartis turėtų būti nutraukiama. Kaip suprantu, „Regitra“ to daryti nemoka, nes turime pavyzdžių, ypač mažesniuose miestuose, kai jos specialistai vietoje esamos sutarties nutraukimo nurodydavo pildyti naują pirkimo–pardavimo sutartį“, – tikino pašnekovė.

Anot jos, žvelgiant teisiškai, tai traktuojama kaip naujas sandoris, o automobilio pirkėjas iš esmės tampa pardavėju. „Jeigu pirkėjas, įsigijęs automobilį, nėra išsiaiškinęs visų jo trūkumų, pardavėjas, kuriam grąžinamas automobilis su defektais, gali pareikšti pretenziją pačiam pirkėjui“, – aiškino E. Burštein.

Negana to, sudarant naują pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio pirkėjas net ir teisiškai praranda galimybę susigrąžinti „Regitrai“ registracijos metu sumokėtus mokesčius.

„Vien taršos mokestis, priklausomai nuo automobilio galingumo, degalų tipo ir kitų aspektų, gali varijuoti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų. <...> Jeigu automobilis būtų grąžinimas tiesiog nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią automobilis buvo įsigytas, teisiškai kaip ir viskas gerai, pritaikoma restitucija ir šalys būtų grąžinamos į ikisutartinius santykius. Tačiau sudarius naują pirkimo–pardavimo sutartį, tai traktuojama kaip naujas sandoris ir taršos mokestis yra negrąžinamas“, – pabrėžė E. Burštein.

Visgi ji dar kartą pabrėžė, kad net jeigu pirkimo–pardavimo sutartis „Regitroje“ nutraukiama, dabartinėje situacijoje nėra garantijos atgauti registracijos metu sumokėtų mokesčių, mat tokia tvarka nėra įtvirtinta. Tą įrodo jau minėtas Tomo pavyzdys.

„Regitra“: norinčiųjų nutraukti sutartis – vienetai

„Regitros“ atstovė spaudai Justina Kazragytė LRT.lt tikino, kad tokie atvejai, kai norima anuliuoti automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, yra pakankamai reti.

Anot pašnekovės, dažniau klientai pageidauja anuliuoti deklaraciją dėl klaidingai pateiktų duomenų ir pateikti naują, t. y. su patikslintais duomenimis, o tai nereiškia paties sandorio anuliavimo bendrąja prasme.

„Galimybė nutraukti sutartį visuomet yra, jei tam yra priežastis. Jei buvo sudarytas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandoris ir jis buvo deklaruotas „Regitroje“, tačiau vėliau paaiškėjo, jog, pavyzdžiui, automobilis turi trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo, galima nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį“, – tvirtino J. Kazragytė.

Tokiu atveju, „Regitros“ atstovės spaudai teigimu, svarbu tai ne tik įforminti raštu, bet ir kreiptis į „Regitrą“, pateikti anuliavimo deklaracijas, kad ši informacija būtų užfiksuota informacinėse sistemose ir perduodama suinteresuotoms šalims, pavyzdžiui, VMI.

„Tokiu būdu bus panaikintas pirkėjo vardu galiojantis savininko deklaravimo kodas (SDK) ir transporto priemonės nuosavybė bus sugrąžinta pardavėjui. Gyventojai sutarties anuliavimą gali atlikti ir naudodamiesi e. paslaugomis – „eKetris“ portale, tokiu atveju vykti į padalinį nereikia“, – portalui sakė J. Kazragytė.

Neslepia, kad spragų yra

Pasiteiravus apie gyventojams kylančias problemas, kurios aptartos ir šiame straipsnyje, J. Kazragytė akcentavo, jog „Regitra“ vykdo konkrečias įstatymo leidėjo pavestas funkcijas, numatytas Registracijos mokesčio įstatyme, t. y. privalo tinkamai apskaičiuoti registracijos mokestį ir visas surinktas lėšas perduoti į valstybės biudžetą.

Tiesa, apie pastarojo mokesčių grąžinimo transporto priemonių pirkėjams galimybes valstybinės įmonės atstovė neužsiminė ir daugiau informacijos nepateikė.

Visgi J. Kazragytė neslėpė, jog tam tikrų spragų įstatyminėje bazėje išties egzistuoja. „Tikėtina, kad visuomet įstatymuose yra tobulintinų aspektų, kurie ilgainiui nugula teisės aktų pakitimuose“, – teigė pašnekovė.