Austrijai perspėjant dėl elektros tiekimo trikdžių, Lietuvos ekspertų nuomonės išsiskiria: mūsų situacija kitokia

Tik laiko klausimas, kada įvyks elektros energijos tiekimo nutraukimas, o ne tai, ar jis įvyks. Taip praėjusią savaitę pareiškė Austrijos gynybos ministrė. Ji taip pat nurodė, kad Austrija tam aktyviai ruošiasi. Lietuvos ekspertai teigia, kad mūsų šalies situacija vis dėlto kitokia nei Austrijos – elektros energiją gauname iš skirtingų šaltinių ir esame BRELL žiedo dalis. Tiesa, ar dėl to Lietuvai kylančios grėsmės – dar didesnės ar mažesnės, LRT.lt kalbintų ekspertų nuomonės išsiskyrė.

LRT.lt primena, kad Austrijos gynybos ministrė Claudia Tanner praėjusią savaitę pranešė, jog šios šalies vyriausybė intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui.

Interviu „Welt“ ji teigė, kad tikimybė, jog artimiausiu metu kai kuriose Europos Sąjungos dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, yra labai didelė.

„Klausimas, ne ar jis įvyks, bet kada jis įvyks. Didelio masto elektros tiekimo pertrūkio rizika dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo: [prezidentui Vladimirui] Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Mes neturime apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros atjungimams Austrijoje ir Europoje“, – sakė C. Tanner.

Anot jos, Austrijos tarnybos reguliariai rengia bendras pratybas bei aiškina gyventojams, ką daryti dingus elektrai.

Be kita ko, Austrija iki 2025 m. planuoja investuoti 180 mln. eurų į 100 vadinamųjų savarankiškų „kareivinių“, kurios turės pakankamai energijos ir galės autonomiškai veikti dvi savaites, plėtrą. Planuojama 12 tokių kareivinių išplėsti ir paversti „saugumo salomis“, jos krizės atveju galėtų tapti kontaktiniais punktais civiliams pagalbininkams ir teisėsaugos pareigūnams.

„Litgrid“ primena – esame BRELL dalis

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis LRT.lt teigia, kad rizika energetikos sistemos saugumui tebėra aktuali: „Mūsų vertinimu, saugumo rizika kaip buvo, taip ir išlieka aktuali, todėl ir stipriname sistemą ruošdamiesi sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, rūpinamės fiziniu, kibernetiniu saugumu.“

R. Masiulis primena, kad vis dėlto Lietuvos ir Austrijos situacijos yra skirtingos: Lietuva tebėra vadinamojo BRELL žiedo, kuriame taip pat yra Baltarusija, Rusija, Estija ir Latvija, dalis.

„Skirtingai nei partneriai Vakaruose, esame specifinėje situacijoje: kartu su Latvija ir Estija veikiame vienoje sistemoje su Rusija. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, sutrikimas Lietuvos elektros sistemoje atsilieptų ir energijos tiekimui Kaliningrado srityje“, – pažymi R. Masiulis.

Skirtingai nei partneriai Vakaruose, esame specifinėje situacijoje: kartu su Latvija ir Estija veikiame vienoje sistemoje su Rusija.

R. Masiulis

A. Sekmokas įžvelgia dar didesnę riziką: mums trūksta generacijos

Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas išreiškė abejonę dėl to, kad apie Austrijos pasiruošimą galimiems elektros tiekimo sutrikimams interviu prakalbo gynybos, o ne energetikos srities ministrė.

Vis dėlto jis neabejoja, kad Lietuvos situacija yra daug rizikingesnė: „Kokio laipsnio tai rizika, aš negalėčiau įvertinti, bet tokia rizika yra. Aš ją galiu labai paprastai pagrįsti skaičiais. Mes vidutiniškai gruodžio mėnesį naudojome truputį per 1,5 tūkst. MW. Tuo metu gaminome truputį per 600 MW. Čia, aišku, įėjo ir vėjo jėgainės, bet vidutinis skaičius rodo, kad mums trūksta maždaug 900 MW. Juos mes importuojame iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos.

Būtent Švedija yra pagrindinė elektros energijos importuotoja į Lietuvą, todėl, aiškina A. Sekmokas, įvykus nenumatytiems sutrikimams šioje šalyje, Lietuvos nepasiektų didelė dalis reikalingos elektros energijos.

„Galingumai juos padengti Lietuvoje yra, bet ar tie galingumai, netikėtai jų prireikus, galėtų patikimai veikti? Tokių maksimalių bandymų, kad iki galo būtų išnaudojami galingumai, nėra daryta. Tai gali sukelti riziką“, – sako A. Sekmokas.

Jo vertinimu, kai kurie Lietuvos gyventojai galimiems sutrikimams galbūt yra labiau pasiruošę nei kiti. Vis dėlto A. Sekmokas primena, kad nuo elektros tiekimo priklauso ir centrinio šildymo sistema, elektrą šildymui bei kitoms reikmėms naudoja ir individualių namų gyventojai.

Pasižiūrėjus į kritinių infrastruktūros objektų saugumą, akivaizdu, kad mūsų energetikos sistema nėra labai patikimai [apsaugota]. Priežastis labai paprasta – mums trūksta generacijos.

A. Sekmokas

„Pasižiūrėjus į kritinių infrastruktūros objektų saugumą, akivaizdu, kad mūsų energetikos sistema nėra labai patikimai [apsaugota]. Priežastis labai paprasta – mums trūksta generacijos. Bent jau anksčiau buvo laikoma (manau, kad tie skaičiai galioja ir šiandien), kad jeigu šalis nepasigamina 90 proc. to, ką suvartoja, tai jos energetika yra nesaugi. Pas mus trūksta 2/3 iki to, kad turėtume patikimą elektros aprūpinimą, jau nekalbant apie infrastruktūros rizikas“, – sako A. Sekmokas.

Anot jo, dėl tokios situacijos Lietuva susiduria su dviguba grėsme – ne tik galimomis atakomis, bet ir energijos generacijos trūkumu.

Nurodžius, jog „Litgrid“ dėmesį kreipia į Lietuvoje įgyvendinamą sinchronizaciją su kontinentine Europa bei tai, kad Lietuva tebėra BRELL žiedo dalis, A. Sekmokas tvirtina, kad tai galimas požiūris, tačiau jis pats laikosi kitokios pozicijos.

„Galima žiūrėti taip, kaip sako „Litgrid“. Tai yra bandymas sukurti ramybės atmosferą, bet mano požiūris yra priešingas. Jeigu elektros perdavimo sistema valdoma iš Maskvos, tai... Na, gal mes nesame Ukraina, bet būti užtikrintiems, kad valdant nebus padaryti tokie žingsniai, kurie mums labai brangiai kainuos... Aš nebūčiau toks užtikrintas“, – tvirtina energetikos ekspertas.

D. Misiūnas riziką vertina kaip mažą: dabartinis sprendimas negaminti – komercinis

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, profesorius Dalius Misiūnas laikosi kiek kitos nuomonės, nei išsakė A. Sekmokas. D. Misiūno vertinimu, Lietuvos padėtis gana stabili ir turėtų tokia išlikti ateityje.

„Turbūt pagrindinis tikslas to, ką daro Austrija, yra pasiruošti galimiems scenarijams, įvertinti rizikas, padidinti pasirengimo lygį, bet tai dar nereiškia, kad kažkas konkrečiai panašaus įvyks. Turbūt nemažai laiko Austrija gyveno labai saugiai ir dabar, praradę tą saugumo jausmą, imasi tvarkytis“, – svarsto D. Misiūnas.

Anot jo, Lietuvoje elektros tiekimo sutrikimų gali kilti pritrūkus dujų, įvykus atjungimui BRELL žiede ar susidūrus su kibernetinėmis atakomis. Vis dėlto visiems šiems atvejams, D. Misiūnas aiškinimu, Lietuva yra pasiruošusi.

Turbūt nemažai laiko Austrija gyveno labai saugiai ir dabar, praradę tą saugumo jausmą, imasi tvarkytis.

D. Misiūnas

„Pavyzdžiui, pritrūksta dujų. Tai, manau, vertina ir Austrija – jeigu užsuktų dujas, ką reikėtų daryti? Mūsų situacija ta prasme yra palankesnė, nes mes turime suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Turime tiek pajėgumų, kad pasigamintume elektros, tiek nepriklausomą dujų šaltinį, kuris nesusijęs su Rusija. Lietuva juk dujų iš Rusijos neimportuoja ir jau pernai neimportavo“, – primena profesorius.

Atjungimai BRELL žiede, D. Misiūno vertinimu, yra labiau teoriniai, nes šis žiedas svarbus ir pačiai Rusijai, kuriai taip pat atsilieptų jo suardymas. Jeigu vis dėlto taip nutiktų, pažymi D. Misiūnas, Lietuva jau yra išsibandžiusi veikimą salos režimu, ne BRELL žiede.

Tai, manau, vertina ir Austrija – jeigu užsuktų dujas, ką reikėtų daryti? Mūsų situacija yra palankesnė, nes mes turime suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

D. Misiūnas

„Neturėtų būti toks dramatiškas scenarijus. O trečias [aspektas], kuris galbūt mažiausiai mums pažįstamas, – kibernetinės atakos. Tokia rizika, be abejo, egzistuoja, nes visos sistemos yra skaitmenizuotos, jų valdymas – taip pat. Saugumo priemonių yra daug. Iš kitų šalių patirčių matėme, kad buvo įsilaužimų, kurie gal nebuvo tokie dramatiški, kad visiškai įvyktų totalinis blackout‘as [užtemdymas – LRT.lt], bet čia rizika egzistuoja. Manau, kad mūsų sistemų operatorius visiems tiems scenarijams ruošiasi, tą riziką vertinčiau kaip gana mažą“, – sako D. Misiūnas.

Reaguodamas į A. Sekmoko įvardytą riziką dėl per menko elektros energijos generacijos lygio D. Misiūnas teigia, kad šiuo atveju yra dvi medalio pusės – kiek Lietuva gamina ir kiek galėtų gaminti.

„Mes faktiškai gaminame mažiau, nei suvartojame, nes dalį elektros importuojame. Didžiąją dalį jos importuojame iš Švedijos. Dar nemažą dalį – iš Latvijos ir Estijos. Tai yra daugiau komercinis sprendimas, nes yra pigiau importuoti nei pasigaminti. Jeigu kalbėtume apie gamybą, kritiniu atveju, kai kaina tampa jau nebesvarbi, kai reikia būtinai pasigaminti, nesvarbu, kiek tai kainuos, Lietuva turi beveik dvigubai daugiau pajėgumų, negu suvartoja“, – aiškina D. Misiūnas.

Jis priduria, kad daugiausia tai – dujiniai gamybos šaltiniai, kurie šiandien nenaudojami, nes to daryti neapsimoka. Vis dėlto kilus kritinei situacijai, tokie pajėgumai galėtų būti panaudoti.

„Nėra tokios grėsmės, kad mes neturėtume, kur pasigaminti. Tiesiog tai būtų žymiai brangiau. Aišku, kad to prireiktų, turėtų sukristi tam tikros aplinkybės. Pavyzdžiui, kad mes negalėtume importuoti iš Švedijos“, – atkreipia dėmesį D. Misiūnas.

Jis tvirtina suprantantis ir A. Sekmoko išsakytą poziciją: „Tai yra sena nuostata. Ne jo vieno. Nemažai žmonių mano, kad Lietuva turėtų pati nuolatos pasigaminti visą reikalingą elektros kiekį. Kol kas to padaryti ekonomiškai neįmanoma.“

Nėra tokios grėsmės, kad mes neturėtume, kur pasigaminti. Tiesiog tai būtų žymiai brangiau.

D. Misiūnas

Jo aiškinimu, šiuo metu tam turėtų būti panaudoti arba atsinaujinantys šaltiniai, vadinasi, turėtų nuolat pūsti vėjas ir šviesti saulė, arba tam turėtų būti panaudota branduolinė energetika, kurios Lietuva yra atsisakiusi, arba vietoje kasamas kuras.

„Negalime pasidžiaugti nė vienu iš tų. Taigi tai gal ir graži ambicija, bet sunkiai įgyvendinama šiandien“, – apibendrina D. Misiūnas.

Sinchronizacijos procesą tikimasi užbaigti anksčiau, nei planuota

Kiek anksčiau LRT.lt teiraujantis Energetikos ministerijos dėl Lietuvos buvimo BRELL žiede, ministerija priminė, kad dalyvaujant BRELL žiedą sudarančių šalių elektros energetinių sistemų lygiagrečiame darbe Baltijos šalių energetikos sistemos nebuvo pritaikytos veikti savarankiškai. Todėl šalių energetikos sistemose turi būti padaryti darbai, kurie užtikrintų galimybę trijų Baltijos šalių energetikos sistemoms patikimai veikti izoliuotu režimu.

Tik atlikus reikiamus darbus ir šalims prisijungus prie kontinentinės Europos, Lietuva galėtų atsijungti nuo BRELL žiedo.

Sinchronizacijos darbus Baltijos šalys ketina baigti iki 2025 m. pabaigos, tačiau Lietuva siekia, kad ši data būtų paankstinta ir procesas būtų baigtas dar 2024 m. vasarį.

Anksčiau užbaigti procesą yra raginęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Latvijos ir Estijos vadovai savo ruožtu teigė, kad politinių prieštaravimų nėra, tačiau įtakos turi techniniai proceso aspektai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ anksčiau yra skelbęs, kad pavasarį planuojamas Lietuvos elektros tinklo izoliuoto darbo bandymas. Numatyta data – balandžio 22-oji.

Tądien šalies elektros tinklai bus pirmą kartą atjungti nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos jungčių su Latvija, Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – BRELL žiedo – ir veiks visiškai savarankiškai.

Tuo metu elektros energija vartotojams Lietuvoje turėtų būti tiekiama iš veikiančių elektrinių, nuolatinės srovės jungčių su Lenkija ir Švedija.