Augant maisto produktų kainoms, gamintojai mažina jų pakuotės – ekspertų teigimu, tokia praktika neetiška

Pirkėjai pastebi, kad mažėja kai kurių parduodamų produktų svoris, o kaina lieka ta pati, kartais net ir kyla. Specialistai sako, kad triukas, siekiant maskuoti augančias kainas, egzistuoja visame pasaulyje ir įprastai pasireiškia augant infliacijai.

Prekių gausa lentynose – nemenka užduotis pirkėjui. Geriausios kainos paieškos taip pat. Tiesa, dalis pastebi, jei nekyla kaina, mažėja įprastas produkto svoris. Vietoj buvusio pusės kilogramo, vis dažniau pasitaiko pakuotės po 450 ar 400 gramų, o vietoje litro, 900 mililitrų.

Lietuvoje, pasak pricer.lt atstovo, šis reiškinys pasireiškė ir 2008 metais per krizę. Susitraukusios pakuotės tokios liko, o dabar stebima ir daugiau.

„Pavyzdžiui, saldumynai, šokoladas iš 90 gramų, šiam laikotarpiui sumažėjo dar labiau -iki 80 gramų. (...) Ypač vištienoje tai populiaru – pakuoti tokias nestandartines pakuotes – 420-450 gramų ir pateikinėti pakuotės kainą, kai mes įpratome mėsos kainą žiūrėti į kilogramą“, – pažymi Pricer.lt analitikas Arūnas Vizickas.

Tokių produktų yra ir dar daugiau – nuo aliejaus iki buitinės chemijos. Anot rinką stebinčių specialistų, tai ne Lietuvos fenomenas, šiuo keliu einama dėl švelnesnių pirkėjų reakcijų.

„Mažesnis svoris, akivaizdu, kad yra tikslas – neleisti įmonės pelningumui mažėti, tai vyksta ypač šiais metais turbūt visame pasaulyje. Juk didieji prekybininkai, garsiausi prekybos ženklai – ir jų produkcijoje matome tą svorių mažėjimą, pakuotės mažėjimą, bet, akivaizdu, kad kainos niekas nemažina“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Prekybos tinklas sako, kad savo prekės ženklo produkcijos svorių nekeičia ir nepastebi, kad tai masiškai darytų gamintojai.

„Šiek tiek yra ta tendencija, kad žmonės renkasi mažesnes pakuotes, nes nori būtent to produkto ar prekės ženklo produkto ir galbūt perka ne kilogramo, o pusės, ar šiek tiek mažesnę“, – teigia Prekybos tinklo „IKI“ atstovas Justinas Petkus.

Vilniaus paukštynas pripažįsta turintis produktų, kurių svoriai mažinti, tačiau tikina, kad taip tik prisitaiko prie rinkos ir prekybininkų diktuojamų sąlygų.

„Tendencija yra ta dėl reklamos, kad reklamuojama yra kaina (...). Pirkėjui svarbu kaina ir jis eina prie lentynos ieškoti kainos, o tada jau prekybininkas turi pasiūlyti tai, ko žmogus ieško – tą kainą. Ir tada kartais taip būna, kad vienintelis būdas jam tą mažesnę kainą sukonstruoti – mažinti pakuotės dydį“, – aiškina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

Ir tikina, kad iš mažesnio svorio už tą pačią kainą gamybininkams naudos nėra.

„Gamybininkas tikrai nėra suinteresuotas pardavinėti mažomis pakuotėmis, jis yra suinteresuotas parduoti viską, ką jis tą dieną pagamino“, – pabrėžia D. Gudačiauskas.

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentės teigimu, pasikeitimai gali būti, bet juos reikia aiškiai komunikuoti.

„Turime kitų pavyzdžių, kai sulčių gamintojai pakeičia pakuotės dizainą ir pasako, kad pakuotės dizainas kažkoks labai inovatyvus, bet po tuo slepiasi tai, kad pakuotės apimtis yra sumažėjusi. Tai daryti teisėta, kol turime parašytą kiekį ant pakuotės, bet neetiška vartotojo atžvilgiu“, – įsitikinusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Lineta Ramonienė.

Šalyje maisto kainų vidurkis – didesnis nei Europos Sąjungoje.