Atsargos pulkininkas: Vakarų valstybės Ukrainai atiduoda paskutinius išteklius

Praėjusi savaitė Rusijai smagi nebuvo – Nyderlandų teismas dėl beveik 300 reisinio lėktuvo MH17 keleivių žūties pripažino kaltais tris rusus ir nuteisė juos kalėti iki gyvos galvos. Tiesa, nė vienas teisme nedalyvavo, jie nuteisti už akių. 

Tuo metu Rusija ir toliau vykdo nusikaltimus Ukrainoje, tačiau praėjusią savaitę raketos įskriejo į NATO valstybės teritoriją – antradienį raketa nukrito Lenkijoje ir pražudė du žmones.

Ir nors amerikiečiai kartu su lenkais sako, kad greičiausiai ją paleido Ukrainos oro gynyba, siekdama numušti Rusijos raketas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad raketa buvo rusų, ne ukrainiečių. Tačiau visi sutaria, kad atsakomybę turi prisiimti Rusija, nes jei ne jos uraganiška ataka antradienį prieš Ukrainą, Lenkija nebūtų nukentėjusi.

Žuvo du žmonės

Antradienį popiet nuo Ukrainos sienos beveik 7 km nutolusiame Pševoduvo kaime nugriaudėjo sprogimai, raketa pražudė du vietos ūkininkus. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis nedelsdamas sušaukė Nacionalinio saugumo ir gynybos reikalų komiteto posėdį, padidintas karinių pajėgų parengties lygis.

G20 susitikime Balyje JAV prezidentas Joe Bidenas sušaukė skubų G7, NATO ir Europos Vadovų tarybos lyderių pasitarimą.

Skubias konsultacijas su Aljanso ambasadoriais surengė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Vis dėlto Lenkija nusprendė neprašyti NATO aktyvuoti 4-jo sutarties straipsnio.

Nelaimė Lenkijos pasienyje įvyko, kai Rusija į Ukrainą paleido beveik šimtą raketų. Atakuotas ir prie Lenkijos sienos esantis Lvivas. Pagrindinė tyrimo versija – į Lenkiją atskriejo Rusijoje pagaminta S300 raketa.

„Niekas, visiškai niekas nerodo, kad tai buvo tyčinė ataka prieš Lenkiją“, – tvirtino A. Duda.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Lenkijoje nukrito ne ukrainiečių, o rusų paleista raketa. Jis pabrėžė, kad neturi priežasčių netikėti savo kariškių informacija.

„Neabejoju, kad tai ne mūsų raketa, ne mūsų raketos smūgis“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Lenkija įsileido Ukrainos tyrėjus, tačiau net ir nesibaigus tyrimui, sutariama dėl vieno – kalta ne Ukraina.

„Jau žinome, kam tenka atsakomybė už šį tragišką incidentą – Rusijai“, – akcentavo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Kartoja raginimą uždengti dangų

Anot VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno, gali būti, kad yra tam tikra techninė informacija, kurią turi V. Zelenskis, o NATO – ne.

Taip pat gali būti, kad Ukrainos prezidentas nesusipažinęs su duomenimis, kuriuos lenkams pateikė amerikiečiai. Viena aišku: ukrainiečius slegia kaltė, prezidentas siekia palaikyti savo karius.

„Kaip ten yra iš tikrųjų, kokią informaciją turi Zelenskis, mes nežinome, bet čia kartu yra ir psichologinis noras atstovėti už savo karius, už savo vadus visais įmanomais atvejais, net ir jeigu tai ne visada yra techniškai pagrindžiama informacija“, – pastebi T. Janeliūnas.

V. Zelenskis kartoja raginimą NATO uždengti Ukrainos oro erdvę. Pasak karybos specialistų ir politologų, galimi įvairūs atgrasymo variantai.

„Kiek žinau, Lenkijoje yra diskutuojama, kad reikia taip išdėstyti oro gynybos pajėgumus šalia Ukrainos sienos, kad uždengtų ir dalį Ukrainos teritorijos“, – sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorius Artur Plokšto.

„Tada keistųsi visa NATO strategija: jie turėtų pripažinti, kad užsiima tiesiogiai Ukrainos gynyba su savo priemonėmis, su savo karininkais, su savo vadovavimo struktūromis“, – taip pat akcentuoja T. Janeliūnas.

NATO pareigūnai pabrėžia, kad Rusijos atakos Ukrainoje kelia vis didesnę grėsmę šalims kaimynėms. Būtina stiprinti NATO rytinio flango pajėgumus, tačiau negalima mažinti ir paramos Kyjivui.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina dislokuoti palei visa rytinę NATO sieną veiksmingesnes oro gynybos sistemas, esą neefektyvu jas turėti tik Lenkijoje, o Baltijos šalyse – ne.

Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo Vakarų Europa nusiginklavo – niekas nesitikėjo, kad 21 amžiuje balistinės raketos skris į Europos sostines, todėl šiuo metu ginkluotės poreikis yra didžiulis, jos trūksta.

„Dauguma Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuva, atiduoda paskutinius išteklius, kuriuos turi iš savo technikos parko. Visi kalba apie priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios yra be galo brangios, labai sofistikuotos ir jų gamyba užtrunka. Jų arsenalai lygiai taip pat buvo sumažinti iki minimumo“, – atkreipia dėmesį G. Ažubalis.

Karas Ukrainoje rodo, kad svarbios naujos technologijos. Apsiginti nuo dronų tampa vis didesniu iššūkiu: jų radarai nemato, fiksuoja tik specialios antidroninės gynybos priemonės.

„Mes dabar patys renkame lėšas, perkame tokias sistemas, siunčiame į Ukrainą, bet pačioje Lietuvoje, aš manau, lygiai taip pat poreikis tokioms sistemoms yra labai didelis ir tikiuosi, kad mūsų gynybos planuotojai žino tą ir ruošiasi tam“, – svarsto T. Janeliūnas.

G. Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį, kur turėtų būti svarstomos galimybės perduoti Ukrainai dalį Lietuvos turimų panzerhaubicų ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai. Spalį kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys prasitarė, kad siūlys šio sumanymo atsisakyti.