Atsargos karininkas apie karą Ukrainoje – svarbiausi Rusijos tikslai dabar Kramatorskos ir Slovjanskas

Rusijos karas prieš Ukrainą kėsinasi sugriauti šalių ekonomikas arba bent jau stipriai joms pakenkti, o pabaigos jam nematyti. Nors Ukrainos gynybos ministras Aleksejus Reznikovas šią savaitę pareiškė, kad visai realu karą pabaigti iki metų galo. tam, pasak jo, reikia dviejų dalykų – nepertraukiamo ginklų tiekimo ir sankcijų Rusijai stiprinimo. Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) atsargos karininkas Aurimas Navys teigia, kad dabar pagrindinis Rusijos taikinys – Kramatorskas ir Slovjanskas.

A. Navys teigia, kad labai sunku pasakyti, kaip ir kada buvo ekspertų ir pačios Rusijos įvardijama operacinė pauzė, nes Maskvos kariniai planai nėra žinomi.

„Aišku, mes matėme, kai buvo puolamas Kyjivas, kai buvo puolama keliomis kryptimis, kai rusai atsitraukė, pergrupavo savo pajėgas, permetė į Rytus, tada mes galėjome tam tikra prasme matyti operacinę pauzę, kai buvo susilpnėję veiksmai mūšio lauke. Tačiau paskutiniu metu ką mes matome, kaip tik suaktyvėjimą“, – aiškina atsargos karys.

Jis pabrėžia, kad šis karas ypatingas tuo, kad gausiai naudojama artilerija, pėstininkų veiksmų iš abiejų pusių ant žemės yra gana nedaug, todėl pagrindinis veiksnys šiuo atveju tampa logistika – laiku tiekiamos atsarginės dalys, šaudmenys, degalai ir kiti svarbius komponentus.

Rusijos artimiausias tikslas, anot A. Navio, – Slovjanskas ir Kramatorskas. Juos abu rusai mėgins užimti. Kramatorskas yra svarbus dėl logistikos, mieste yra geležinkelio mazgas, susikerta svarbūs keliai, o tai svarbu siekiant užimti visą Donecką. Čia, anot eksperto, užvirs aršiausios kovos.

Toliau atsargos karininkas išskiria tai, kad rusai bandys judėti Zaporižios link ir labai svarbus Kryvyj Riho regionas, kuriame gausu įvairių rūdų. Kaip sako ekspertas, logiška, kad jie turėtų judėti šia kryptimi, tačiau čia jie susiduria su sunkumais, todėl jie gali pasirinkti ir kitą kelią.

Pietuose yra apšaudomi Chersonas, Mykolajivas, Odesa, tačiau čia paveikslas kitoks, nes ukrainiečiai rengia kontratakas, išlaisvina gyvenvietes aplink Chersoną. Kaip išskiria A. Navys, Mariupolio, Melitopolio link juda rusų rezervas, kuris bus naudojamas būtent šioje teritorijoje.

„Po pirmos invazijos fazės, aš kalbu apie pirmas savaites, kai buvo bandoma pulti keliomis kryptimis, rusai turėjo labai daug nuostolių ir, aišku, pradėjo mokytis. Šiuo metu jie nebeneria stačia galva ir mes matome, kad jie labai gausiai naudoja artileriją – sugriauna infrastruktūrą, miestus. Galiausiai, kai ukrainiečiams nėra kur ir kaip gintis, jie priversti atsitraukti“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ aiškina atsargos karininkas.

Panašią taktiką naudoja ir ukrainiečiai, kurie smogia į rusų gynybinę infrastruktūrą tam, kad jie negalėtų išlaikyti savo gynybinių pozicijų ir būtų priversti atsitraukti. Situacija sudėtinga Chersone, kur, anot A. Navio, sudėtinga atsiimti teritorijas ir norint tai padaryti, tai reikalautų daug laiko ir resursų, ypač žmogiškųjų.

„Reikia palaukti iki tol, kol pradės rusams trūkti kuro, šaudmenų ir ta žema karių moralė, apie kurią kalbama, dar labiau sumažės“, – apie palankias Chersono atsiėmimo sąlygas sakė atsargos karininkas.

Jis taip pat ne taip optimistiškai žvelgia į situaciją bei prognozes, kad karas gali baigtis iki šių metų pabaigos.

„Rusija yra didžiulė valstybė, turi daug resursų ir, gal liūdnai pasakysiu, bet tai realybė, kai Vladimiras Putinas sako, kad karo dar nepradėjo, tai čia kalba ne pamišėlis, jis iš tiesų turi galvoje tai, ką jis sako. Rusijoje nėra visuotinės mobilizacijos“, – aiškina A. Navys.

Jis sako, kad jei Rusijoje prasidėtų visuotinė mobilizacija, tada būtume liudininkai to, kaip vyksta plataus masto karas, kaip jį supranta režimas ir V. Putinas.

„Paliaubos, jei jos bus sudarytos, jos tikrai nereiškia karo pabaigos. Jeigu Rusija bus prispausta, jei meška įkiš leteną į kelmą ir ją taip suspaus, kad ji bus priversta skelbti paliaubas, tai bus tam tikra prasme, manau, ir režimo pergalė, nes paliaubos reikalingos režimui, o ne Ukrainai“, – sako A. Navys.

LRT.lt primena, kad Rusijos plataus masto invazija prasidėjo vasario 24 dieną.