Atsako gydytojas. Mitais apipinta procedūra – vazektomija: ar ji keičia vyro gyvenimo kokybę?

„Abu su vyru daugiau vaikų turėti nenorime, tad jau kurį laiką svarstome visus kontracepcijos variantus. Tarp jų – ir vazektomiją. Artimoje aplinkoje neturime pažįstamų, kurie būtų susidūrę su ja, tad visos mūsų žinios kol kas yra teorinės. Skaitant viešai pasiekiamą informaciją susidaro įspūdis, kad vazektomija Lietuvoje nėra dažnas kontracepcijos metodas. Įdomu, kodėl“, – sako į portalą kreipusis Monika (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt).

Moters teigimu, tiek jai, tiek vyrui daugiausia nerimo kelia nežinojimas, ar yra kokių nors apribojimų, dėl kurių vazektomija gali nepavykti, ar po jos gali kilti komplikacijų.

„Dar vienas klausimas – ar galima šią procedūrą atšaukti, t. y. vėl atkurti vyrui vaisingumą? Skirtinguose šaltiniuose nurodoma informacija šiuo klausimu skiriasi“, – kalbėjo viename iš Lietuvos didmiesčių gyvenanti portalo skaitytoja.

Už operaciją pacientas moka iš savo kišenės

Vazektomija – ilgalaikis chirurginis vyrų kontracepcijos metodas, kuris panaikina galimybę apvaisinti partnerę ir taip apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo. Antrojo pasaulinio karo metais pradėtas taikyti kontracepcijos metodas šiuo metu vyrams siūlomas daugelyje Vakarų Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, tačiau iki šiol, kalbant apie vazektomiją, nepavyksta išvengti išankstinių nuostatų ir mitų.

Dalis mitų susiję su pačia procedūra ir laikotarpiu po jos, esą tai labai skausminga. Netrūksta kalbų ir apie tai, jog vazektomija gali sutrikdyti vyro lytinį gyvenimą. Kaip yra iš tiesų? Į klausimus apie vazektomiją atsako Lietuvos urologų draugijos narys, gydytojas urologas Titas Simaška.

„Visame pasaulyje vazektomija dažniausiai atliekama su vietine nejautra. Lietuvoje dažniau tai daroma su intravenine (pacientams žinoma kaip visiška) nejautra, nes mūsų vyrai linkę nepatirti jokio diskomforto. Taikant intraveninę nejautrą, operacijos trukmė yra iki 1 val. Jei taikoma vietinė nejautra – apie 30 min. Pati procedūra neskausminga: pasirinkę vietinę nejautrą pacientai po operacijos sako, kad jautė maždaug 4 balų (iš 10) stiprumo skausmą. T. y. skausmas nebuvo didelis“, – pasakojo gydytojas urologas.

Vazektomija gali būti atliekama įvairiais metodais, tačiau dauguma pacientų renkasi operaciją be skalpelio.

„Operuojant šiuo metodu viskas atliekama per vieną 8 mm diametro pjūvį. Odos vientisumas pažeidžiamas ne skalpeliu, bet buku būdu – tai lemia greitesnį gijimą ir mažą pooperacinį skausmą. Nereikia nieko siūti, užtenka pleistriuko ant kapšelio. Keturios ar penkios dienos – ir viskas“, – pasakojo vazektomijas atliekantis medikas.

Kokios galimos rizikos? Anot T. Simaškos, visos rizikos (kraujavimas, skausmas) atsiranda dėl to, kad pacientai nesilaiko pooperacinio režimo.

„Savaitę laiko rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių, intensyvesnės fizinės veiklos, per kurią pakyla kraujo spaudimas, padažnėja pulsas (nevažiuoti dviračiu, nebėgioti ir pan.), neiti į pirtį. 80 proc. vyrų, kurie laikėsi gydytojo rekomendacijų, praėjus savaitei po vazektomijos grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo“, – kalbėjo gydytojas urologas. Anot jo, esant reikalui galima vartoti analgetikus – nereceptinius skausmą malšinančius vaistus.

„Bet 95 proc. atvejų jų poreikio nėra“, – tikino pašnekovas. Jis atskleidė, kad 1 iš 110 vyrų, kuriems atlikta vazektomija, pasireiškia lėtinis sėklidžių skausmo sindromas.

„Tiksli šio skausmo priežastis nėra aiški. Vyrai pasakoja jaučiantys tam tikrą diskomfortą kapšelyje, kartais jis priklauso nuo kūno padėties ar judesio. Kartais būna nuolatinis, kartais – priepuolinis. Jei tas skausmas kenkia vyro gyvenimo kokybei, skiriamas gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, vaisingumo atkūrimu arba skausmo blokadomis. Kartais užtenka kelių skausmo blokadų, kartais jos reikalingos visą likusį gyvenimą“, – kalbėjo medikas.

Vis dar painioja su kastracija

Ilgą laiką vazektomija Lietuvoje buvo beveik neatliekama arba atliekama nelegaliai, maskuojant ją kitomis operacijomis.

„Taip buvo dėl to, jog Valstybinė ligonių kasa nebuvo iki galo paaiškinusi, ar galima daryti tokią operaciją, ar ne. Šiuo metu viskas aišku: vazektomiją atlikti galima, tačiau tokios operacijos nėra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, t. y. už jas pacientas turi susimokėti iš savo kišenės. Šiuo metu vazektomijos kaina Lietuvoje yra maždaug 1050 eurų. Užsienyje ji keliais šimtais eurų brangesnė“, – sakė T. Simaška.

Anot jo, teoriškai vazektomija galėtų būti atliekama bet kurioje mūsų šalies gydymo įstaigoje. „Tačiau valstybinėse ligoninėse dirbantys medikai neturi patirties ir instrumentų, todėl šiuo metu vazektomija atliekama privačiame sektoriuje dirbančiose gydymo įstaigose. Vien „Gijos klinikose“, kur dirbu aš, atliekame 100–150 vazektomijų per metus. Tas skaičius kiekvienais metais padvigubėja“, – pasakojo medikas.

Jo nuomone, vazektomija – išsivysčiusių valstybių procedūra: „Kuo labiau išsivysčiusi valstybė, tuo vazektomijos dažnesnės. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje milijonai vyrų yra pasidarę vazektomiją. O štai Lietuva – vis dar Marijos kraštas, be to, žmonėms trūksta žinių, kas yra vazektomija. Nemaža dalis neskiria jos nuo kastracijos: vis dar susiduriu su nuomone, kad per vazektomiją pašalinamos sėklidės, nors iš tiesų jos neliečiamos, sutvarkomi tik sėkliniai latakai.“

Lietuvoje vazektomijos pasekmių pašalinimo operacijos nedaromos

Tyrimai rodo, kad vazektomija yra geriausiai toleruojamas ir efektyviausias kontracepcijos būdas, siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo, sakė pašnekovas. „Nebent imtume susilaikymą kaip kontracepcijos metodą“, – šmaikštavo jis.

Anot mediko, vazektomija neturi jokio pašalinio poveikio vyro sveikatai: testosterono gamyba išlieka tokia pat, lytinė funkcija – taip pat.

„Tačiau statistiškai reikšmingai pagerėja porų pasitenkinimas lytiniais santykiais, nes nebereikia baimintis [nepageidaujamo nėštumo]“, – kalbėjo T. Simaška.

Tiesa, anot gydytojo, net ir po vazektomijos vyro organizmas tebegamina spermatozoidus. Todėl, esant reikalui, būtų galima atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą.

„Jei vyras, kuriam atlikta vazektomija, nori palikuonių susilaukti natūraliu, t. y. lytinių santykių, būdu, reikėtų atlikti sėklinio latako vientisumo atkūrimo procedūrą. Tiesa, to pageidauja vos 3 proc. pacientų. Mano žiniomis, Lietuvoje kol kas nėra atlikta nė vienos sėkmingos sėklinio latako vientisumo atkūrimo operacijos. Yra bandyta, tačiau to padaryti nepavyko. Kodėl? Nes norint atlikti tokią procedūrą reikia specialių priemonių (mikroskopo, plonų siūlų, instrumentų), o urologai jų paprastai neturi. Be to, reikia praktikos.

Natūralu, kad valstybėse, kuriose atliekama daugiau vazektomijų, ir jų pasekmių pašalinimo procedūrų daugiau. Jeigu mano pacientas nori, kad jam būtų atkurtas sėklinio latako vientisumas, aš visada rekomenduoju važiuoti, pavyzdžiui, į Nyderlandus“, – sakė gydytojas urologas. Anot jo, vyrams reikėtų nepamiršti, kad vazektomijos pasekmes galima pašalinti ne vėliau nei per 10 metų nuo jos atlikimo.

„Jeigu [operaciją] darai po 10-ies metų, efektyvumas yra 80 proc. Savo pacientams, prieš darydamas vazektomiją, sakau, kad reikia galvoti, jog tai – negrįžtama procedūra. Jeigu norėsite sėklinio latako vientisumo atkūrimo operacijos, reikės važiuoti į užsienį, ten operacijos sėkmingumas – 50 proc., o kaina šiuo metu – apie 6 tūkst. eurų“, – sakė T. Simaška.

Jaunesniems pacientams operacijų neatlieka

Kalbėdamas apie vazektomiją pasirinkusius žmones, gydytojas pasakojo, kad tipinis pacientas yra vidutinio amžiaus, du arba tris vaikus šeimoje jau auginantis vyras.

„Būna, kad vyro antroji pusė dar vaisinga, bet jie nenori vartoti hormoninių kontraceptikų. Kita grupė pacientų – vyresnio amžiaus vyras, kuris turi jaunesnę partnerę, taip pat nenorinčią turėti vaikų“, – kalbėjo T. Simaška.

Medikas neslėpė sulaukiantis ir jaunesnių interesantų, norinčių, kad jiems būtų atlikta vazektomija. Tačiau paprastai tokių vyrų neoperuoja.

„Šioje srityje dirbantys gydytojai pacientus renkasi atsakingai. Būna, kad vyras jaunesnis nei 30 metų, neturi vaikų, neturi nuolatinės partnerės, nori vazektomijos spontaniškai apsisprendęs arba nepasitaręs, slapčia nuo antrosios pusės, kartais yra verčiamas tai daryti. Aišku, būna išskirtinių atvejų, pavyzdžiui, yra jaunas pacientas, kuris turi genetinių patologijų ir nenori jų perduoti savo palikuonims ir pan., bet iš esmės visi pacientai – vyresni nei 30-ies metų. Gerokai vyresni“, – patirtimi pasidalijo pašnekovas.

Vazektomija nerekomenduojama ir pacientams, kurie turi kapšelio patologijų.

Jei ir Jūs norite užduoti klausimą medicinos tema, parašykite mums el. p. adresu pasidalink@lrt.lt.