Prieš 1 metus
88
Į portalą parašiusi Salomėja – 30-metė, auginanti dvejų metų gimtadienį neseniai atšventusį sūnų. Mamai sugrįžus į darbą, mažylis keliaus į darželį – tam šeima ruošiasi atsakingai, todėl, be kitų klausimų, sprendžia ir tai, ar vertėtų paskiepyti mažiausią šeimos narį papildomais skiepais. Pavyzdžiui, nuo vėjaraupių.
Vaikystėje nesirgo
„Įprasta, kad vėjaraupiais sergi vaikystėje – darželyje arba pradinėse mokyklos klasėse. Tačiau aš, matyt, kažkaip šį laiką prašokau nesusirgusi. Bent jau mudvi su mama nepamename, kad būčiau kada nors labai išberta ir sirgusi vėjaraupiais“, – prisiminė Salomėja.
Ilgus metus apie šią virusinę ligą ji negalvojo: tarp draugų nebuvo turinčių mažų vaikų, suaugusieji irgi nesirgo.
Galvoti apie šią „vaikišką“ ligą ji pradėjo planuodama nėštumą. „Kadangi daug skaičiau, domėjausi, sužinojau, kad nėštukei pavojinga susirgti kai kuriomis virusinėmis ligomis, tarp jų vėjaraupiais. Pasitarusi su šeimos gydytoja, kuri žinojo apie mano planus pastoti, aš apsisprendžiau pasiskiepyti. Praėjus rekomenduojamam laikotarpiui, man regis, trims–keturiems mėnesiams, grįžau prie plano susilaukti vaikelio. Galiausiai taip ir nutiko – ėmiau lauktis ir sėkmingai pagimdžiau sūnų“, – pasakojo moteris.
Ji pasakojo prieš vakcinaciją nedariusi jokių tyrimų, nes taip patarė gydytoja: „Ji sakė, kad šiaip ar taip imuniteto jau neturiu, nes jei ir sirgau, tai seniau nei prieš 10 metų.“
Pasigenda tikslios informacijos
Gimusį sūnų šeima skiepijo visais rekomenduojamais skiepais pagal skiepų kalendorių. Tarp jų vakcinos nuo vėjaraupių nėra – ji nekompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
„Kol nelankė darželio, nemačiau prasmės jo skiepyti. Bet dabar daug galvoju, juolab kad tarp pažįstamų, turinčių darželinukų, yra ne vienas ir ne du atvejai, kai vaikai vėjaraupiais sirgo sunkiai, liko randelių“, – apie vieną iš priežasčių, kodėl svarsto galimybę paskiepyti sūnų, sakė Salomėja.
Jos vyras vėjaraupiais sirgo vaikystėje. Moteris neslėpė, jog buvo minčių kartu su vaiku paskiepyti ir jį, juolab kad žinoma, jog suaugusieji vėjaraupiais dažnai serga sunkiau, jiems gresia ir komplikacijos. Tačiau šis klausimas, anot Salomėjos, taip ir liko atviras, nes vyras suabejojo, ar skiepytis jam reikia, gal persirgus įgytas imunitetas tebeveikia?
„Man apskritai trūksta informacijos apie tai, kuo skiriasi natūraliai persirgus įgyjamas imunitetas ir po skiepo? Kiek laiko jis išlieka, kada, pavyzdžiui, reikia revakcinuotis? Apie kitas virusų sukeliamas ligas, nuo kurių galima pasiskiepyti, yra daugiau informacijos. O apie vėjaraupius trūksta“, – teigė pašnekovė.
Pavojingiausia naujagimiams, nėščiosioms ir ligoniams, turintiems silpną imunitetą
Šeimos gydytoja Greta Rimkienė, dirbanti Kaune įsikūrusioje klinikoje „InMedica“, sako, jog dauguma vėjaraupiais užsikrėtusių pacientų iš tiesų serga nesunkiai ir išvengia komplikacijų, tačiau yra ir išimčių.
„Sunkiai vėjaraupiais serga naujagimiai, suaugusieji ir asmenys, turintys imuninės sistemos sutrikimų. Tokie pacientai dažnu atveju serga generalizuota infekcija – tai reiškia, kad yra pažeidžiami kvėpavimo, virškinimo, šlapimo organai, netgi nervų sistema. Tokiems asmenims liga gali būti mirtina. Įgimti vėjaraupiai taip pat yra sunki liga, todėl privalome apsaugoti nėščiąsias nuo vėjaraupiais sergančių pacientų“, – sakė medikė. Ji apgailestavo, kad kai kurie tėvai elgiasi neatsakingai.
„Neseniai į kliniką mamos buvo atvedusios du vėjaraupiais sergančius vaikus. Iš anksto dėl vizito jos nebuvo susitarusios, netoli jų sėdėjo nėščiosios, jos (ir jų kūdikiai) galėjo užsikrėsti šia infekcija. Todėl dar kartą noriu priminti, kad, esant įtarimų, jog užsikrėtėte vėjaraupiais, pas gydytoją į kliniką nereikėtų eiti“, – priminė šeimos gydytoja.
Persirgus galima susirgti ir vėl
Iki šiol gajus mitas, kad persirgęs vėjaraupiais įgyji ilgalaikį imunitetą. Deja, gydytoja G. Rimkienė sako turinti nuvilti: užsikrėsti vėjaraupiais gali net ir tie, kurie jau sirgo šia virusine infekcija.
„Infekcijos sukėlėjas yra Varicella zoster virusas. Pirmą kartą užsikrėtę juo mes sergame vėjaraupiais, tačiau net ir pasveikus ligos sukėlėjas išlieka mūsų organizme – virusas apsigyvena nugaros smegenų mazguose ir vėliau gali suaktyvėti. Tik tuomet vėjaraupiais jau nesirgsime, o liga vadinsis juostinė pūslelinė“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Juostinė pūslelinė yra labai skausminga. Anot G. Rimkienės, visuomenėje vis dar galima išgirsti, jog ši liga vargina tik vyresnio amžiaus žmones.
„Iš tiesų tai nėra senų žmonių liga. Tai liga, kuri pasireiškia, kai nusilpsta mūsų imuninė sistema, todėl juostine pūsleline gali sirgti vaikai, paaugliai ir suaugę žmonės“, – sakė gydytoja.
Ar persirgus ir pasiskiepijus įgyjamas toks pat imunitetas? Pasak medikės, vakcina apsaugo nuo vėjaraupių, ypač nuo sunkių ir komplikuotų ligos formų, taip pat ir nuo įgimtų.
„Labai svarbu, kad vakcina apsaugo ne tik nuo vėjaraupių, bet ir nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje“, – pabrėžė pašnekovė.
Pasiskiepijus įgyjamas ilgalaikis imunitetas. „Imunitetas labai priklauso nuo mūsų individualaus organizmo atsako, bet yra žinoma, kad po vakcinacijos imunitetas išlieka maždaug 10–20 metų“, – kalbėjo G. Rimkienė.
Ji neslėpė, jog pasitaiko atvejų, kai vėjaraupiais suserga net ir paskiepytas žmogus. Nuo ko tai priklauso, anot jos, sunku pasakyti.
„Medicinoje nėra nieko, apie ką galėtume sakyti, kad apsaugo 100 proc. Vėjaraupių skiepo pirma dozė apsaugo nuo vėjaraupių ligos ir juostinės pūslelinės 85 proc., antroji – 98 proc. Tik priminsiu, kad persirgę vėjaraupiais mes bet kada galime sirgti juostine pūsleline“, – sakė šeimos gydytoja.
Skiepytis galima ir po kontakto su sergančiuoju
Lietuvoje vakcina nuo vėjaraupių nėra kompensuojama PSDF lėšomis, tačiau pasiskiepyti ja galima daugelyje gydymo įstaigų. Kad susiformuotų ilgalaikis imunitetas, reikia dviejų vakcinos dozių.
Anot gydytojos G. Rimkienės, skiepyti darželio dar nelankantį vaiką šia vakcina ar ne – tėvų sprendimas.
„Skiepyti mažuosius pirmąja doze rekomenduojama nuo 1 metų amžiaus, bet galima tai padaryti ir anksčiau, pavyzdžiui, nuo 9 mėnesių. Antrąja doze rekomenduojama skiepyti po 4–6 savaičių. Ši dozė labai rekomenduojama prieš darželio lankymo pradžią. Natūraliai persirgti vėjaraupiais nerekomenduočiau, nes nors dažniausiai vaikams vėjaraupiai praeina be komplikacijų, jų rizika išlieka“, – atkreipė dėmesį šeimos gydytoja. Anot jos, pasiskiepyti pakartotinai galima ir po kontakto su sergančiuoju per 72 val., tikėtina, kad tokiu atveju šia virusine infekcija nesusirgsite.
Persirgę vėjaraupiais mes bet kada galime sirgti juostine pūsleline.
Pacientams, kurie nėra tikri, ar vaikystėje sirgo vėjaraupiais, rekomenduojama atlikti antikūnų tyrimus.
„Dažniausiai tyrimai atliekami pacientams, kurie nėra tikri, ar vaikystėje sirgo vėjaraupiais. Visgi, jei kyla abejonių, ar sirgote, ne visada tyrimai reikalingi. Galima tiesiog pasiskiepyti. Tai ypač aktualu prieš planuojant nėštumą, tačiau dar nesilaukiant, auginant mažus vaikus šeimoje, dirbant medicinos įstaigose ar ugdymo įstaigose“, – sakė medikė.
Kalbėdama apie vakcinacijos naudą ji dar kartą pabrėžė, jog tik skiepai gali užkirsti kelią sunkioms ligos komplikacijoms.
„Dažniausios komplikacijos yra bakterinė odos ir poodžio infekcija, kvėpavimo organų infekcijos, vidurinės ausies uždegimas. Sunkesniais atvejais pasitaiko nervų sistemos pažeidimų, jie pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, vėmimu, eisenos sutrikimais, koordinacijos sutrikimais. Pastebėjus tokių simptomų, reikėtų nedelsiant kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Tokiu atveju pacientui gali būti skiriamas specialus gydymas antivirusiniais vaistais“, – patarė šeimos gydytoja. Vis dėlto ji atskleidė, kad tokie medikamentai skiriami išskirtiniais ligos atvejais.
Sergant svarbiausia švara ir higiena
Ilgą laiką Lietuvoje vėjaraupiai gydyti briliantine žaluma, liaudiškai vadinama „zelionke“, tačiau jau keletą metų šios priemonės vaistinėse nebėra.
„Briliantinė žaluma šiuo metu jau yra nerekomenduojama. Vaistinėse yra specialių vėsinančių ir niežulį mažinančių putų – jos padeda sumažinti varginančius simptomus. Labai svarbu sergančiajam duoti pakankamai daug gerti vėsių skysčių. Jei yra išberta burnos gleivinė (kas neretai pasitaiko sunkesniais ligos atvejais), reikia vengti rūgštaus, aštraus, sūraus maisto. Jei vaikas atsisako valgyti, jam skauda kramtant, reikėtų duoti skysto maisto. Sergant vėjaraupiais svarbiausia yra odos higiena, todėl vaiką reikėtų maudyti bent 2 kartus per dieną po dušu (jokiu būdu ne karštoje vonioje!), po maudynių odą švelniai nusausinti švariu minkštu išlygintu rankšluosčiu“, – pasakojo LRT.lt pašnekovė.
Taip pat svarbu dažnai keisti rūbus, patalynę. Juos reikėtų plauti karštu vandeniu.
Sergant vėjaraupiais išbertos kūno vietos niežti, jas norisi kasyti. Gydytoja pataria vaikui trumpai kirpti nagus, kad jis negalėtų draskyti spuogelių.
Jei pacientas karščiuoja, reikėtų išgerti temperatūrą mažinančių vaistų – ibuprofeno ar paracetamolio.
„Priminsiu, kad specialus antivirusinis gydymas skiriamas dažniau tiems pacientams, kuriems yra sutrikusi imuninė funkcija. Jį gali skirti tik gydytojas“, – sakė šeimos gydytoja.
Medikė priminė, jog vėjaraupių virusas – itin sparčiai plintantis, todėl užsikrėtę asmenys turėtų vengti kontaktų su kitais.
„Sergantys vaikai negali lankyti kolektyvo (darželio ar mokyklos), kol visiškai pasveiks ir ne mažiau nei 5 dienas nuo paskutinio bėrimo atsiradimo. Patirtis rodo, kad dažniausiai 10–12 dienų nuo ligos pradžios (bėrimo pradžios) vaikas turi praleisti namuose.
Noriu priminti: jokiais būdais nekeliaukite pas savo šeimos gydytoją į kliniką prieš tai nepasikonsultavę nuotoliniu būdu! Neseniai man teko susidurti su situacija, kai tą pačią dieną mamos sugalvojo savo vėjaraupiais sergančius vaikus parodyti man be išankstinės registracijos ir nepranešusios, o tuo metu už durų planinės konsultacijos laukė nėščioji, ji galėjo užsikrėsti vėjaraupiais ir jais užkrėsti savo dar negimusį kūdikį. Saugokime vieni kitus ir sveikti bus lengviau“, – ragino medikė.
English (US) ·