Prieš 1 metus
109
„Prieš metus susidūriau su rimtomis sveikatos problemomis. Netikėta diagnozė ir suvokimas, kad su lėtine liga turėsiu gyventi visą likusį gyvenimą panardino į gilią emocinę duobę – ėmė kankinti įvairios mintys, net suicidinės. Kai apie tai prasitariau artimai draugei, ji užsiminė, jog reikėtų specialisto pagalbos, nes gali būti, jog sergu depresija. Nustebau, nes mano šeimoje tokios ligos buvo vadinamos išsigalvojimu. Bet mintis, jog pati neišsikapstysiu neapleido, todėl ėmiau ieškoti pagalbos“, – pasakojo Beata (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt).
Portalui parašiusi moteris prisipažino, kad, kaip ir daugelis, tuomet nelabai žinojo, kas jai galėtų padėti. Pasitarusi su šeimos gydytoja, moteris nusprendė, jog pirmiausia reikėtų apsilankyti pas psichologą. Tačiau po konsultacijos šis rekomendavo nueiti ir pas psichiatrą, mat įtarė, jog moteriai reikės ir medikamentinio gydymo.
Beata pasakojo, kad tuo metu nelabai gilinosi, kuo jai padėti gali vienas ar kitas specialistas. „Norėjau, kad man pagerėtų, ėjau, kur siūlė“, – neslėpė. Vėliau, jau pradėjusi lipti iš depresijos liūno, apie savo situaciją ir sveikatą ji ėmė atvirai kalbėtis su šeimos nariais.
„Tada ir supratau, kad net pati gerai nežinau, kuo skiriasi psichiatras nuo psichologo, negalėjau jiems paaiškinti, nors pas abu lankiausi. Mano artimieji tiesiogiai to gal ir nesakė, bet leido suprasti, kad, jei eini pas psichologą, viskas gerai. Bet, kai lankaisi pas psichiatrą, vadinasi jau turi „diagnozę“. Aš pati taip nesijaučiau. Abu specialistai man buvo reikalingi ir labai padėjo savu laiku“, – kalbėjo Beata. Šiuo metu ji tebelanko psichoterapiją, tačiau medikamentinis gydymas nutrauktas, tad psichiatro konsultacijų nebereikia.
Renkantis specialistą, svarbu įvertinti jo kompetenciją
LRT.lt kalbinta Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė apgailestavo, jog nemaža dalis visuomenės vis dar neatskiria psichiatro nuo psichologo arba baiminasi visų. Todėl tikisi iš jų tų pačių paslaugų. Taip pat, pasak pašnekovės, Lietuvoje tebėra stipri stigma kreiptis pagalbos į bet kurį psichinės sveikatos sferoje dirbantį specialistą.
„Žmonės baiminasi, kad bus identifikuoti kaip psichiniai ligoniai ir dėl to patirs sunkumų“, – apgailestavo Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė.
Jos nuomone, nepaisant augančio susidomėjimo, įvairių socialinių ir edukacinių projektų, Lietuvos gyventojai dar neišmoko pasirūpinti ne tik fizine, bet ir psichine sveikata.
„Užklupus tokiems sunkumams, kaip miego sutrikimai, nerimas, panikos atakoms, jie tikisi, kad tai praeis savaime arba laukia, kol pablogės. Deja, dažnai taip ir nutinka“, – pažymėjo pašnekovė.
Jos teigimu, turime suvokti, kad savo gyvenime nė vienas neišvengsime emocinių ir psichologinių problemų.
„Sunkios patirtys, išgyvenimai yra reakcijos į vykstančius ir mus paliečiančius įvykius. Todėl kreiptis pokalbiui ir pagalbai sau labai tikslinga ir būtina ilgai nelaukiant. Tik labai svarbu atsirinkti tinkamą specialistą. Vienas svarbiausių dalykų – renkantis specialistą būtina patikrinti jo išsilavinimą, nes atsiranda tokių kurie yra baigę tik keliolikos valandų kursus ir save įvardija kaip psichologas ar psichoterapeutas. Iš esmės jie apgaudinėja žmonės. Apsilankymas pas tokius „specialistus“ tikrai gali būti daugiau žalingas nei naudingas“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Kuo skiriasi sveikatos ir klinikinis psichologas?
Lietuvos psichologų sąjungos vadovė A. Adomaitytė paaiškino, jog ligą ar sutrikimą diagnozuoti gali tik gydytojas psichiatras. Psichologas ir psichoterapeutas tik taiko įvairias konsultavimo technikas, metodus, stiprina asmenybę, moko naujų įgūdžių, padedančių susitvarkyti su iškilusia problema.
Lietuvos psichologų sąjungos interneto svetainėje atkreipiamas dėmesys, jog be psichologo, psichiatro ir psichoterapeuto gali būti ir daugiau šios srities specialistų, teikiančių paslaugas pacientams ir klientams: psichologas asistentas, psichologas praktikantas, klinikinis psichologas, sveikatos psichologas, medicinos psichologas. Taip pat aprašoma, kuo remiantis galima įsitikinti psichologo kvalifikacija.
Pagal įgytą specialybę išskiriami psichologas, psichiatras, psichoterapeutas. Viešumoje dažniausiai girdimas būtent psichologas – tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo.
„Psichologijos bakalauro studijos yra bendros, o magistro studijos yra specializuotos, suteikiančios siauresnės psichologijos srities gilesnių žinių: tai klinikinė psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai“, – nurodoma Lietuvos psichologų sąjungos puslapyje.
Savarankiškai teikti paslaugas gali ne visi
Tuo metu psichiatras yra medicinos, o ne psichologijos studijas baigęs, ir psichiatrijos rezidentūrą pasirinkęs gydytojas. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti, nusiunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus.
Dar daugiau painiavos dažnai įneša apibūdinimas „psichoterapeutas“. Reikėtų žinoti, jog juo gali būti ne tik psichologas, bet ir gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas.
„Taip jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ar kt. Svarbu suprasti, kad, kaip ir psichologas, psichoterapeutas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma (pavyzdžiui, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine ir kt.)“, – paaiškinama.
Pagal įgytą kvalifikacijos lygį išskiriami psichologas, psichologas asistentas ir psichologas praktikantas. Iš jų tik psichologas gali verstis savarankiška psichologo praktika, t. y. teikti kvalifikuotas paslaugas emocinių sunkumų patiriantiems klientams.
Psichologas asistentas, paprastai yra baigęs tik psichologijos bakalauro studijas. Dirbti jis gali prižiūrimas psichologo. Taip pat ir psichologas-praktikantas, savo praktikos metu.
Sveikatos ir medicinos psichologas – ne tas pats
Ieškant savo specialisto verta atkreipti dėmesį ir į jo įgytą specializaciją. Pagal ją išskiriami klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir daug kitų.
Dažniausiai sutinkamas yra klinikinis psichologas, kuris gali taikyti psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo metodus psichikos sutrikimų ir asmeninio bei šeimos gyvenimo sunkumų turintiems asmenims. Jis taip pat gali atlikti tyrimus ir diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimus bei ligas.
Psichologo kvalifikaciją patvirtina psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijų diplomai, medicinos psichologo spaudo numeris, narystė Lietuvos psichologų sąjungoje ir „EuroPsy“. Tai – Europos psichologų kvalifikacijos standartas, rodantis, kad psichologas yra kompetentingas dirbti konkrečiose profesinėse srityse.
Sveikatos psichologas gali teikti psichologinę pagalbą asmenimis, turintiems fizinės sveikatos sutrikimų, paveikiančių žmogaus psichologinę gerovę bei sukeliančių psichologinius sunkumus. Pavyzdžiui, žmogui išgyvenant gedulą, patyrus nelaimę, kitą gyvenimo sukrėtimą, netekus vilties, jaučiant negatyvias nuotaikas ir pan.
Dar vienas vis dažniau viešumoje girdimas specialistas – medicinos psichologas. Svarbiausias skirtumas nuo sveikatos psichologo – kad medicinos psichologas dirba sveikatos apsaugos sistemoje. Šis specialistas yra baigęs klinikinės arba sveikatos psichologijos studijas ir turi medicinos psichologo spaudo numerį. Taigi, tai nėra specializacija, o pareigybė.
Medicinos psichologas atlieka psichologines konsultacijas tiek žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų, tiek žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, veda psichologines grupes, psichoedukacinius užsiėmimus, relaksacijas, atlieka psichologinį įvertinimą, rašo psichologinio įvertinimo išvadą. Tačiau medicinos psichologas neturi teisės diagnozuoti psichikos sutrikimų ar išrašyti psichiką veikiančių vaistų. Jei medicinos psichologas mato, jog pacientui to reikia, rekomenduoja jam kreiptis į psichiatrą.
„Psichiatras, nustatydamas pacientui psichikos sutrikimo diagnozę ir parinkdamas gydymą vaistais, gali atsižvelgti į psichologinio įvertinimo išvadą, kurią parašo psichologas, atlikęs asmens psichologinį įvertinimą“, – nurodo Lietuvos psichologų sąjunga.
English (US) ·