Atsako gydytojas. Kokią ligą rodo skausmas pilvo „duobutėje“ ir kodėl jo negalima malšinti ibuprofenu?

Į LRT.lt kreipėsi skaitytojas Tomas, kurį daugiau nei metus kamavo neaiškūs pilvo skausmai. Daug dirbantis vyriškis pasakojo, kad pradžioje į juos nekreipė dėmesio – manė, kad nuo streso tiesiog sustreikavo skrandis ir skausmas savaime praeis. Tačiau prasta savijauta pasikartojo.

„Kitą kartą skausmas buvo lyg žemiau, pilve, tai pagalvojau, gal kažką netinkamo suvalgiau ar „sumiksavau“ nesuderinamus produktus. Žodžiu, nelabai kreipiau dėmesio“, – prisipažino Tomas.

Praėjus maždaug pusmečiui nemalonūs pojūčiai pradėjo dažnėti. Vyriškis kreipėsi į šeimos gydytoją. „Kadangi labai prastai nesijaučiau, tik užeidavo ir praeidavo skausmas, gydytojas rekomendavo tuo metu, kai skauda, vartoti vaistus. Bendras kraujo tyrimas buvo geras, ir aš ramus išėjau namo“, – prisiminė LRT.lt skaitytojas. Tačiau jau po kelių dienų jį ištiko itin stiprus skausmo priepuolis – nepadėjo ir medikamentai.

„Išsigandęs išsikviečiau GMP. Galvojau, gal apendicitas, nes skaudėjo visur – skrandį, pilvą, šonus. Nuvežę mane į Skubios pagalbos skyrių padarė tyrimus ir iškvietė konsultuoti gastroenterologą. Jis ir pasakė, kad laiku atvažiavau – rado apleistą opaligę. Dar nusistebėjo, kad anksčiau nenustatė ligos. Sakė, kad liūdnai galėjo baigtis“.

Vyriškis domėjosi, į kokius simptomus galėjo anksčiau atkreipti dėmesį ir išvengti opaligės.

Pusė atvejų, kai pacientas nejaučia skausmo

Situaciją pakomentuoti ir papasakoti apie opaligę sutiko Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja gastroenterologė doc. dr. Irma Kuliavienė. Pasak medikės, šią ligą pirmiausia išduoda skausmas.

„Pirmieji simptomai yra skausmas viršutinėje pilvo dalyje, liaudiškai vadinamoje „duobutėje“. Žmogus taip pat gali jausti pilnumo jausmą, ankstyvą sotumą. Kartais netoleruoja tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, riebaus maisto – pavalgius apsunksta skrandis. Retais atvejais gali atsirasti pykinimas arba vėmimas“, – apie opaligės simptomus pasakojo gydytoja gastroenterologė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurie pacientai, kuriems diagnozuota opaligė, nejautė skausmo. Tokių pacientų yra maždaug pusė iš visų atvejų.

„Tai yra vyresni pacientai, kurie vartoja aspiriną ir įvairius skausmą mažinančius vaistus. Jie tiesiog to skausmo nejaučia. Tada opaligė gali pasireikšti tik atsiradus komplikacijoms. Pavyzdžiui, gali prasidėti kraujavimas arba opa pratrūksta į skrandį. Taigi, kartais būna ir taip, kad pirmas opos simptomas yra jos komplikacija“, – pasakojo doc. dr. I. Kuliavienė.

Simptomai kartais panašūs į kasos uždegimą ar širdies patologija

Opaligės simptomai gali priminti kai kurių kitų virškinamojo trakto ligų požymius. Viena iš dažnesnių – tulžies pūslės akmenligė.

„Skausmas yra truputį kitoks, priepuolinis, labai stiprus, bet trunka neilgą laiką. Gali pasireikšti su odos gelsvumu, išmatų pašviesėjimu ir šlapimo patamsėjimu. Dažniausiai šios ligos simptomai praeina nuo spazmus mažinančių vaistų. Kartu su akmenlige gali išsivystyti ir kasos uždegimas. Šią ligą taip pat sukelia alkoholio vartojimas. Pagrindinis kasos uždegimo simptomas taip pat yra skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Šiuo atveju skiriamasis bruožas yra tai, kad jis jaučiamas labiau kairėje pilvo pusėje ir yra linkęs plisti į nugarą. Taigi, jeigu jaučiamas labiau juosiantis skausmas, tikėtina, jog bus ne opaligė, bet tulžies pūslės akmenligė ar kasos uždegimas“, – kalbėjo Kauno klinikų gydytoja.

Pasak jos, vyresniems žmonėms opaligės simptomus galima sumaišyti su širdies patologija. Pavyzdžiui, miokardo infarktą arba krūtinės anginą.

„Kai yra išeminė širdies liga, pacientui nebūtinai skauda širdies plote, gali skaudėti ir pilve. Todėl, kai skauda pilvą vyresniems žmonėms, reikėtų pagalvoti ir apie širdies, ne tik virškinamojo trakto, patologiją“, – kalbėjo gydytoja gastroenterologė.

Funkcinė dipepsija, tai dar viena liga, kuri gali pasireikšti viršutinės pilvo dalies skausmais. „Tai tokia būklė, kuomet skausmas panašus į opaligės sukeltą, tačiau žaizdos skrandyje nėra. Ši liga gali būti susijusi su stresu.“

Kada negalima delsti?

Pasak doc. dr. I. Kuliavienės, jei simptomai neintensyvūs ir nėra nuolatiniai, pacientui pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Tačiau, jei simptomai nepraeina per savaitę ir ilgiau, jie stiprėja, reikėtų gydytojo specialisto, pavyzdžiui, gastroenterologo konsultacijos ir paskirtų tyrimų.

„Helicobacter pylori bakterija yra pagrindinė skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės priežastis, yapč, kai liga pasireiškia jauniems žmonėms. Nustačius ir įšgydžius šią bakteriją, išgydoma ir opaligė. Ji nebesikartoja“, – kalbėjo gydytoja specialistė.

Prasidėjusios opaligės komplikacijos gali būti pavojingos. Kad taip nutiko išduoda specifiniai simptomai. „Pradeda pykinti, atsiranda vėmimas su krauju arba „kavos tirščiais“. Išmatos būna tamsios ir su specifiniu kvapu (vadinamos melena). Būdingas silpnumas, žmogus gali nualpti. Komplikacijas išduoda ir labai stiprus, savaime nepraeinantis, skausmas, dažnai prasidadantis staiga, tarsi dūris peiliu. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į skubios pagalbos skyrių“, – pastebėjo gydytoja gastroenterologė.

Vaistai nuo skausmo – tik pasitarus su gydytoju

Kalbėdama apie simptomų malšinimą, doc. I. Kuliavienė pabrėžė, jog dėl skausmą malšinančių ir savijautą gerinančių medikamentų vartojimo būtinai reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Tai svarbu, nes kai kurie populiariausi skausmą malšinantys vaistai (ibuprofenas ar diklofenakas) gali tapti opaligės priežastimi.

„Juos vartojant padidėja rizika susirgti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Todėl, jeigu įtariame, kad yra skrandžio pažeidimas, negalima vartoti vaistų, kurie mažina skausmą. Reikia rinktis tuos, kurie slopina rūgšties išskyrimą, pavyzdžiui omeprazolą, ar medikamentus, mažinančius spazmus, pavyzdžiui, visiems žinomą „No-spa“, kurios veiklioji medžiaga – drotaverinas“, – patarė gydytoja.

Simptomai gali būti „užtušuoti“

Kas dažniausiai serga opalige? Pasak pašnekovės, vaikai serga rečiausiai. O dažniausi pacientai – vyresni žmonės, kurie vartoja įvairius medikamentus, skirtus kitoms ligoms gydyti. Pavyzdžiui, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tai dažniausi stuburo ar sąnarių skausmams malšinti vartojami vaistai.

„Svarbu žinoti, kad virškinamajam traktui pavojų kelia ne tik geriami, bet ir leidžiami preparatai – tiek vieni, tiek kiti gali sukelti uždegimą, skrandžio erozijas arba opaligę. Tačiau kadangi jie veikia ir kaip nuskausminamieji, dažnai gali užtušuoti opaligės simptomus“, – kalbėjo gydytoja gastroenterologė.

Virškinamajam traktui pavojų kelia ne tik geriami, bet ir leidžiami preparatai – tiek vieni, tiek kiti gali sukelti uždegimą, skrandžio erozijas arba opaligę.

Jauniems žmonėms, kuriems diagnozuojama opaligė, paprastai nustatoma ligos priežastis – jau minėta Helicobacter pylori bakterija. Tokiu atveju ligai būdingi sezoniai paūmėjimai.

„Dažniaisia pablogėja pavasarį ir rudenį. Jeigu šiaip žmogus jaučiasi neblogai, o pavasarį (ar rudenį) atsiranda nemalonių pojūčių skrandyje (nebūtinai skausmas, gali būti tiesiog nesmagumas pavalgius skrandyje, silpnumas), rekomenduočiau išsitirti, ar neturite šios bakterijos“, – patarė medikė. Šį kraujo tyrimą skiria gydytojas specialistas, pas kurį atsiųsti gali šeimos gydytojas. Tad pirmiausia reikėtų kreiptis į jį.

Gydytojos gastroenterologės teigimu, pagrindinė opaligės prevencija – atsakingas vaistų vartojimas.

„Jeigu žinote, kad ilgą laiką reikės vartoti, pavyzdžiui, aspiriną, rekomenduočiau pirmiausia išsitirti dėl Helicobacter pylori bakterijos. Jeigu ji randama, ją išnaikinti. O vartojant vaistus nuo skausmo, skirti skrandį apsaugantį gydymą. Tada rizika, kad atsiras opaligė ir jos komplikacijos, žymiai mažesnė“, – apibendrino pašnekovė.