Atsako gydytojas. Kodėl per mėnesines skauda ir ar įmanoma to išvengti?

„Mėnesinės man prasidėjo anksti – buvau 11 metų. Tais laikais niekas tokiais „įvykiais“ nesigirdavo, todėl nesu tikra, ar klasėje dar buvo mergaičių, kurios jau „sirgo“. Aš pati tai išgyvenau labai sunkiai, nes jau nuo pirmųjų mėnesinių vargino stiprūs skausmai“, – prisiminė portalo LRT.lt skaitytoja Rasuolė (pavardė portalui žinoma – LRT.lt).

Moteris pasakojo, kad kartais prieš ir per mėnesines prasidėdavęs skausmas būdavo toks stiprus, jog tekdavo eiti pas mokykloje tuo metu dirbusią medicinos seselę. „Man duodavo nuskausminamųjų (vaistų nuo skausmo – LRT.lt) ir išleisdavo į namus. Vėliau jau mama pasirūpindavo, kad tą dieną, kai skausmas stipriausias, galėčiau neiti į pamokas. Likdavau namuose ir tiesiog gulėdavau lovoje“, – pasakojo Rasuolė.

Ji prisiminė, kad dažniausiai skausmą malžindavo šildydama pilvo ir nugaros apačią karšto vandens pilna šildykle. „Vaistų nuo skausmo gerdavau tik kritiniu atveju, kai būtinai turėdavau kažkur eiti, nebuvo galimybės tiesiog išsigulėti“, – sakė portalo skaitytoja.

Dėl varginančių skausmų ji apsilankė pas ginekologą. „Gydytoja „nuramino“, kad tokie skausmai dings, kai pagimdysiu. Tada man buvo gal 16-a. Tai tikrai „nuraminimas“ nepaguodė“, – juokėsi prisimindama moteris. Tiesa, anot Rasuolės, taip ir nutiko: susilaukus pirmojo vaiko menstruacijos tapo mažiau skausmingos.

„Kita vertus, tuo metu jau buvau suaugusi ir žinodavau, ką daryti. Pavyzdžiui, vos pajutusi pirmuosius skausmus, išgerdavau ibuprofeno. Taip išvengdavau skausmo priepuolių. Tokių, dėl kurių kartą ar du paauglystėje esu net nualpusi“, – sakė Rasuolė.

Ji neslėpė, jog šiuo metu mėnesinių skausmai nėra intensyvūs – dėl jų ji nėra priversta „iškristi“ iš gyvenimo. Tačiau prisipažįsta, jog šia tema kalbėti sudėtinga: „Man vis dar atrodo, kad čia mano asmeninė bėda, kad aš neištveriu skausmo – juk kitos kažkaip sugeba ir į darbą eiti, ir sportuoti, ir net į šventes „sirgdamos“ ateina...“

Rasuolės nuomone, reikėtų plačiau kalbėti viešumoje apie skausmingų mėnesinių priežastis ir drąsinti moteris ieškoti pagalbos.

„Turiu dukrą, kuri netrukus bus paauglė ir turės mėnesines. Man norėtųsi, kad jai netektų patirti to, ką patyriau aš. Kad nereikėtų meluoti per sporto pamokas, jo negali sportuoti, nes sloguoja, kosti, kad ji drąsiai pasakytų (o visi suprastų, jog tai – medicininė būklė, o ne išsigalvojimas, „negalėjimas“ pakentėti!) priežastį, t. y. kad jaučia mėnesinių skausmus“, – sakė skaitytoja, pridūrusi, jog džiaugtųsi, jei Lietuva pasektų Ispanijos pavyzdžiu ir oficialiai įteisintų laisvadienį, kurį moteris gali gauti dėl skausmingų mėnesinių.

Skausmo priežastys skirtingos

Kas yra skausmingos mėnesinės ir ką apie jas reikėtų žinoti kiekvienam, LRT.lt pakomentavo Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Povilas Jukna.

„Skausmingų mėnesinių medicininis terminas yra dismenorėja. Ji yra klasifikuojama į pirminę bei antrinę. Pirminė dismenorėja – tai menstruacijų skausmas, kuris yra spazminis, t. y. mėšlungio tipo. Paprastai jis atsiranda prieš arba per mėnesines, kai nėra dubens organų anatominių pakitimų bei dažniausiai prasideda per pirmus dvejus – penkerius metus nuo mėnesinių pradžios. Antrinė dismenorėja yra tas pats skausmas, tačiau jis yra susietas su dubens organų anatomijos pakitimais, pavyzdžiui, mioma, endometriozė, adenomioze, įgimtos gimdos ar gimdos kaklelio formavimosi ydos bei polipas. Kitaip tariant, antrinę dismenorėją lemia anatomija“, – kalbėjo gydytojas akušeris ginekologas.

Pasak mediko, dismenorėja yra platus terminas. Dažniausiai tai įvardijama kaip vidutinis ar didesnis skausmas mėnesinių metu.

„Simptomai yra pasikartojantis protarpinis skausmas dubens srityje, kartais plinta ir į šlaunis ar nugarą per mėnesines arba diena-dvi prieš jas. Skausmą gali lydėti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmas ir bendro negalavimo (sirgimo) jausmas. Svarbu žinoti, kad pirminės dismenorėjos sukeliamos problemos dažnai su amžiumi mažėja, o antrinės dismenorėjos atvirkščiai – jei priežastys anatominės, pacienčių nusiskundimai intensyvėja“, – kalbėjo P. Jukna.

Anot LRT.lt pašnekovo, dismenorėja vargina daug moterų: yra žinoma, kad skausmingomis menstruacijos skundžiasi nuo 15 iki 95 procentų reprodukcinio amžiaus moterų.

„Remiantis farmakologės L. M. Šilgalienės 2015 metais atliktu tyrimu, Lietuvoje skausmą per menstruacijas jaučia iki 86 proc. moterų. Šio tyrimo metu rasti rizikos faktoriai buvo tokie: jaunesnis amžius, negimdžiusi, nereguliarus menstruacijų ciklas, ankstyva menarchė (t. y. anksti prasidėjusios mėnesinės), ilgesnė kraujavimo trukmė ir priešmenstruacinio sindromo (PMS) pasireiškimas. Kiti tyrimai rodo, jog taip pat įtakos turi rūkymas ir stresas“, – kalbėjo Kauno klinikose dirbantis gydytojas akušeris ginekologas.

Dismenorėja yra siejama su per pirmas dvi mėnesinių dienas išskiriamų prostaglandinų padidėjusiu kiekiu. Būtent ši medžiaga, anot mediko, sukelia gimdos susitraukimus, didina periferinių nervų jautrumą ir skausmą.

„Įsivaizduokite lyg gimda staiga atsiranda dvi dienas trunkančioje intensyvioje treniruotėje sporto salėje. Išvengti ir užbėgti už akių turbūt ganėtinai sudėtinga, mažesnis streso lygis bei nerūkymas yra visada naudinga“, – mintimis pasidalino P. Jukna.

Pritartų dėl laisvadienio

Jau kurį laiką Europoje girdisi raginimų įteisinti dismenorėją, įtraukiant ją į sąrašą būklių, dėl kurių moterys galėtų gauti nedarbingumą ar laisvadienį savo darbovietėje bei mokymo įstaigoje. 2023 m. vasarį Ispanijoje tai oficialiai padaryta.

Kauno klinikų gydytojas akušeris ginekologas P. Junka sako, jog tokia idėja galėtų būti įgyvendinta ir Lietuvoje.

„[Ispanijos sprendimą dismenorėjos atveju moterims suteikti laisvadienį] vertinu puikiai. Jei moteriai ir po ginekologo konsultacijos bei bandytos suteikti visokeriopos pagalbos, išlieka problemos, kurios aiškiai prastina gyvenimo kokybę, sukelia fizinį ir emocinį diskomfortą, mano nuomone, tai yra puiki išeitis. Toks įstatymas yra progresyvus ir mažinantis stigmos jausmą.

Japonija, Taivanas, Indonezija, Pietų Korėja ir Zambija yra priėmusios panašius sprendimus, kaip dabar priėmė Ispanija“, – pastebėjo medikas.

Pasakyti priežastį, dėl ko skauda, vis dar gėda

Pacientes iš įvairių Lietuvos vietų konsultuojantis Kauno klinikų gydytojas patvirtino, jog nemaža dalis moterų gėdijasi kalbėti apie varginančius skausmus, patiriamus prieš ar per mėnesines. Tai, anot P. Juknos, patvirtina ir atlikti tyrimai.

„Tiesa, jog šios temos stipriai vengiama. Remiantis 2020 metų lietuvių tyrimu (N. Grybauskaitės), kuriame apklaustos Lietuvos studentės, tik 4,22 proc. jų, turėdamos skausmingas mėnesines, dėl to kreipėsi pas ginekologą, beveik pusė vartoja vaistus savo nuožiūra, o daugiau negu pusė dėl dismenorėjos turėjo praleisti paskaitas“, – sakė gydytojas.

Pasak jo, pirmos vizitacijos metu su anksčiau nematyta paciente, ginekologas visuomet pasiteirauja apie mėnesines, jų trukmę bei pobūdį.

„Nors pacientė galbūt atėjo į konsultaciją dėl visai kitos priežasties, tikrai dažnai klausinėjant išlenda ir kitos problemos. Tarp jų dismenorėja turbūt užimtų pirmą vietą. Sunku pasakyti, kas lemia „tabu būklę”: galbūt šis skausmas su laiku priimamas kaip norma. Jeigu jau pačios pirmos mėnesinės buvo skausmingos, galbūt nusprendžiama, kad taip ir turi būti. Tikrai pasitaiko, kad mamos savaip gydo [nuo dismenorėjos] savo dukras ir ne visada nuveda pas ginekologą. Visgi tai yra labai asmeninė ir intymi problema, kuri ne vienai kelia diskomfortą ar net gėdos jausmą. Tiesa, turiu pastebėti, jog anksčiau patyliukais apkalbamos problemos dabar yra tikrai dažniau viešinamos, joms spręsti teikiami profesionalūs patarimai. Manau, jog Lietuva stipriai progresuoja šiuo klausimu, tačiau problema išlieka visur. Pavyzdžiui, JAV dismenorėja yra dažniausia priežastis dėl trumpalaikio pasikartojančio neatvykimo į darbą“, – pastebėjo LRT.lt pašnekovas.

Gydymui tinka ne visi skausmą mažinantys vaistai

Kaip palengvinti dismenorėjos skausmus, kada vartoti vaistus nuo skausmo, kokie geriausiai veikia?

„Pirmo pasirinkimo vaistai yra NVNU, t. y. nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jie stabdo minėtų prostaglandinų gamybą ir taip mažina skausmą. Kitas populiarus vaistas nuo skausmo paracetamolis nėra priskiriamas NVNU grupei ir yra mažiau veiksmingas esant dismenorėjos skausmams. Populiariausias NVNU yra ibuprofenas, kiti yra naprokseno natrio druska ir acetilsalicilo rūgštis bei mefenamo rūgštis. Šiuos vaistus geriausia yra pradėti vartoti 1-2 dienos iki mėnesinių pradžios bei tęsti dvi tris pirmąsias mėnesinių dienas.

Ibuprofeno pradinė dozė yra 400-800mg, vėliau 400-800 mg, vartojant kas 6-8 valandas. Šiuos vaistus rekomenduojama išgerti su maistu arba po maisto su dideliu kiekiu vandens.

Naprokseno natris – įsotinamoji dozė 440 mg, vėliau po 220-440 mg kas 12 valandų“, – patarė gydytojas ginekologas.

Jis atkreipė dėmesį, jog sumažinti dismenorėjos simptomus gali ne tik medikamentai: „Natūralios priemonės yra streso mažinimas, mitybos korekcija, antioksidantų vartojimas, atpalaiduojančios arbatos, kofeino mažinimas, kvėpavimo pratimai, masažas ir kiti.“

Baigdamas pokalbį medikas patarė, kada dėl skausmingų mėnesinių reikėtų kreiptis į gydytoją ginekologą.

„Jeigu nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo neturėjo pakankamo teigiamo efekto per tris mėnesius, reikia kreiptis pas ginekologą bei spręsti dėl hormoninio gydymo pradžios. Vizito metu taip pat yra atliekama apžiūra su ultragarsiniu tyrimu, ieškant galimos antrinės dismenorėjos priežasties“, – teigė Kauno klinikų gydytojas.