Atsako gydytojas. Kiek minučių pavasarinės saulės vonių naudinga odai, o kiek – jau kenkia?

Į LRT.lt kreipėsi Dovilė (pavardė portalui žinoma – LRT.lt), prašydama paaiškinti, kada reikėtų naudoti apsauginį kremą nuo ultravioletinių spindulių. 

„Tai amžina diskusija tarp manęs ir draugių: vos atšyla, pasirodo daugiau saulės, kai kurios pradeda teptis kremais nuo saulės, kurių apsauga 30+ ar 50+. Tačiau aš nuo vaikystės esu įpratusi, kad stiprią apsaugą, t. y. kremus ir pan., reikėtų naudoti tik tuomet, kai ruošiesi ilgai būti saulėkaitoje, pvz., degintis. Manau, kad kasdienai užtenka ir tos apsaugos, kurią suteikia naudojama dekoratyvinė kosmetika“, – sakė moteris.

Ji prisiminė ir tai, jog saulė – vienas svarbiausių vitamino D šaltinių. „Kai buvo tokia žiema – saulės praktiškai nematėme visus žiemos mėnesius, – atrodo tiesiog būtina gauti natūralų vitaminą D“, – savo mintimis pasidalijo portalo skaitytoja.

Saulė ne tik kenkia, bet ir gydo

Apie saulės poveikį mūsų odai, ne tik veido, bet ir kitų kūno dalių, apsaugą nuo ultravioletinių (UV) spindulių ir kitus su šia tema susijusius dalykus LRT.lt skaitytojams paaiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.

„Saulė odai nekenkia, jeigu saulės vonios naudojamos laikantis saugos priemonių ir saugiu laiku. T. y. nenudegama iki skausmo ar pūslių, iki skausmingos eritemos – to raudonio. Jei nesideginama ilgai vidurdienį, taip pat, jei naudojamos apsaugos priemonės. Mes ypač skatiname naudoti natūralias, konservatyvias – pavėsį, kepures, marškinėlius, akinius nuo saulės. O kai tai neįmanoma ar norisi pabūti saulėje ir įdegti – kremą nuo saulės“, – kalbėjo Kauno klinikų profesorė.

Pasak profesorės, nereikėtų pamiršti, kad ultravioletiniai spinduliai mūsų organizmui naudingi. Jie odoje skatina gamybą vitamino D, kuris labai svarbus ir kalcio apykaitai – kaulų ligos osteoporozės profilaktikai.

„Taigi, saulė tikrai reikalinga ir būti gryname ore mums reikia. Verta paminėti, kad kai kurių ligų atveju ultravioletiniai spinduliai naudojami gydymui. Tai – lėtinės uždegiminės odos ligos, pavyzdžiui, psoriazė (žvynelinė), atopinis dermatitas. Šiomis ligomis sergantys pacientai žino, kad saulė, jūra jiems yra puikus vaistas“, – sakė profesorė.

Ryšys tarp vėžio ir dažnų nudegimų saulėje akivaizdus

Kalbėdama apie pavojus, medikė pabrėžė, jog problemos kyla, kai žmonės nesisaugo ir piktnaudžiauja saule.

„Ilgas deginimasis natūraliai skatina odos senėjimą, fotosenėjimą – kai oda išplonėja, atsiranda daug pigmentinių dėmių. Kitame etape jau gali atsirasti ir ikinavikinių pažaidų, o galiausiai – išsivystyti odos vėžys“, – paaiškino gydytoja dermatovenerologė.

Ji pabrėžė, kad melanomos – ypač pavojingo piktybinio odos vėžio – atvejų Lietuvoje daugėja. Daugiausia šios ligos atvejų fiksuojama arčiausiai pusiaujo esančiose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.

„Laiku nediagnozuota melanoma linkusi išplisti į kitus organus, sunkiai pasiduoda gydymui. Nustatyta, kad melanomos išsivystymas turi ryšį su paveldimumu, taip pat su dažnais ir stipriais nudegimais nuo saulės“, – paaiškino prof. S. Valiukevičienė.

Kremą rekomenduoja pirkti tik vaistinėse

Pasak Kauno klinikų gydytojos dermatovenerologės, pavasarį daugiausia saulės gauna veidas – jis praktiškai visuomet būna veikiamas ultravioletinių spindulių, o ankstyvą pavasarį, tikėtina, gaus didesnę jų dozę.

„Jeigu oda sveika, nėra tam tikrų odos ligų, kai patartina išvis vengti tiesioginių saulės spindulių, patarčiau visiems – tiek moterims, tiek vyrams, vaikams – naudoti dieninį kremą, kuris savo sudėtyje turi nedidelį apsaugos nuo saulės filtrą. To ypač reikia, kai einama į gryną orą saulėtą dieną. Tokių kremų yra labai daug, galima rinktis pagal odos tipą.

Dieninį kremą su apsauga nuo saulės, taip pat ir specialų kremą su didesne apsauga nuo UV spindulių rekomenduočiau pirkti tik vaistinėse, o ne kitų prekių parduotuvėse, kur tokiais produktais taip pat prekiaujama, ir ne internetu. Vaistinėje parduodama klinikiniais tyrimais patikrinta dermatologinė kosmetika. Mūsų, dermatovenerologų, nuomone, tos priemonės yra pačios patikimiausios“, – pabrėžė Kauno klinikų Odos ir venerologijos klinikos vadovė.

Kai kurie žmonės naudoja ir dekoratyvinę kosmetiką, kurioje yra nedidelis apsaugos nuo saulės filtras. Tokiu atveju, anot medikės, naudoti papildomų kremų nebereikia.

„Jeigu kosmetika yra su apsauga – pakanka. Kita kalba, jei žmogus serga odos liga, kurią veikia saulė ir UV spinduliai. Tokios ligos retos, pavyzdžiui, raudonoji vilkligė, įsijautrinimas saulės spinduliams. Papildomos apsaugos nuo saulės taip pat reikėtų, jei vartojami tam tikri vaistai – doksiciklinas, metotreksatas“, – kalbėjo LRT.lt pašnekovė.

Po karantinų – daug uždelstų vėžio atvejų

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad kremu būtina tepti visas vietas, kurias gali pasiekti saulės spinduliai.

„Paausių gal ir nereikia, bet, pavyzdžiui, jeigu plaukai yra susilpnėję arba visai nebėra plaukų, reikia saugoti ir skalpo odą, ne tik veidą. Kalbant apie akis, geriausia naudoti apsauginius akinius. Jeigu jų nėra, o žadate ilgiau būti saulėje, reikėtų apsauginiu kremu nuo saulės patepti ir vokus“, – sakė profesorė. Tepti kremu nuo saulės rekomenduojama ir plaštakų odą.

Kauno klinikose dirbanti medikė kartu su kolegomis pastebi, jog po pandemijos padaugėjo pacientų su sunkiais, išplitusiais piktybiniais odos navikais.

„Dažniausiai tai yra pagyvenę – 60 metų ir vyresni – pacientai, gyvenantys ne didžiuosiuose miestuose. Pasiekti dermatologą jiems sudėtingiau, galbūt ir šeimos gydytojai daugiau dėmesio skiria vidaus ligoms, o ne odos pažaidoms. Taigi tokių pacientų mes matome nemažai, bandome jiems padėti visais įmanomais būdais, nes laiku diagnozuotas odos vėžys yra išgydomas. Priklausomai nuo atvejo, piktybinis odos vėžys gali būti gydomas konservatyviu arba chirurginiu būdu. Tačiau svarbiausia, kad pacientai kreiptųsi kuo anksčiau, kada piktybiniai odos dariniai dar nedideli, neišopėję. Tuomet galime efektyviau suteikti pagalbą“, – pabrėžė odos ligų gydytoja.

Ši pacientų grupė, anot medikės, tos kartos, kuriai trūko žinių ir sąmoningumo – daugelis nesaugiai mėgavosi saulės voniomis, tai atspindi jų odos būklė.

„Per apžiūrą matyti, kad piktybiniai odos navikai išsivystė ne tik ant natūralaus, bet ir fotosenėjimo paveiktos odos. Tiesiog, matyt, nebuvo naudota apsauga nuo saulės, gal taip nutiko ir dėl žinių trūkumo. Dabar turime didžiulį pasirinkimą, daug kalbame apie tai – turbūt [žinių ir priemonių] stygius ir sukelia tą problemą, kuri yra akivaizdi“, – sakė Kauno klinikų gydytoja.

Vasarą gydytojų dermatologų kabinetų duris pacientai dažniau varsto ir dėl paūmėjusių veido odos būklių: lėtinių dermatitų, kurių priežastys įvairios.

„Veikia ir saulė, ir naudojamos kosmetinės priemonės. Kai kuriais atvejais pats apsauginis kremas nuo saulės gali sukelti odos įsijautrinimą. Tokiais atvejais rekomenduojama peržiūrėti visą naudojamą kosmetiką ir pasitarti su dermatologu. Alergenų testais galima nustatyti odos įsijautrinimą naudojamai kosmetikai – tai specializuota pagalba, kuri reikalinga daliai pacientų“, – teigė prof. S. Valiukevičienė.

Kiek laiko rekomenduojama būti saulėje, jei po žiemos deginamasi pirmą kartą?

Dermatologė sako, kad tai priklauso nuo odos tipo. Baltaodžių oda pagal jautrumą saulei gali būti priskirta 4 tipams. „I odos tipas – labai balta. Tokią odą turintys žmonės niekada nenudega rudai, jie paprastai labai greit ir skaudžiai nudega saulėje. Dažniausiai tai yra šviesiaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti asmenys. II–III odos tipas – taip pat šviesiaodžiai: jie nudega greit, bet po kurio laiko oda paruduoja. IV odos tipas – tamsesnio gymio, jie iš karto įdega rudai. Lietuvoje šis odos tipas paplitęs mažiausiai, labiau būdingas Viduržemio jūros regiono gyventojams.

Kiek laiko degintis saugu? I odos tipo žmonėms pirmasis pasibuvimas saulėje po žiemos turėtų trukti ne ilgiau nei 10 min. Kai pajuntamas odos dilgčiojimas, vadinasi, jau per ilgai. II–III odos tipo žmonėms pirmą kartą mėgautis saule rekomenduojama 10–20 min. IV odos tipo žmonėms pirmosios saulės vonios gali trukti iki 30 min.“, – nurodė LRT.lt pašnekovė.

Norint pailginti saulės vonias, gydytoja dermatologė pataria naudoti apsaugą nuo UV turintį kremą.

„Ką reiškia tie skaičiai, užrašyti ant kremo, – 10, 30, 50? Jie rodo, kiek kartų pasitepus kremu pailginamas saugus buvimas saulėje be skausmingo nudegimo. Vadinasi, jeigu žmogaus oda I tipo ir saulėje jam rekomenduojama būti 10 min, pasitepus kremu, kurio apsauginis filtras 10+, jis saugiai galės degintis 100 min“, – kalbėjo profesorė.

Baigdama pokalbį medikė pakomentavo ir plačiai paplitusį mitą apie tai, ar apsauginis kremas nuo saulės apsaugo nuo odos vėžio. „Nuo odos vėžio jis tikrai neapsaugo, bet apsaugo nuo stipraus nudegimo saulėje. Kai oda nėra stipriai paveikta UV spindulių, užkertamas kelias epidermio ląstelių mutacijoms, t. y. vėžinių ląstelių vystymuisi. Tai įrodyta moksliniais tyrimais.

Bet aš tikrai nepalaikau tos nuomonės, kad kremas nuo saulės gali sukelti odos vėžį. Pagrįstais klinikiniais tyrimais tai nėra įrodyta. Tačiau pastebėta, kad žmonės, kurie dažniau būna saulėje, dažniau naudoja ir kremą nuo saulės. Renkant sergamumo odos vėžiu informaciją, gali susidaryti klaidingas vaizdas, kad tie žmonės, kurie dažniau naudoja apsauginį kremą, dažniau ir suserga [odos vėžiu]“, – kalbėjo gydytoja dermatologė.