Atsako gydytojas. Kiek laiko normalu kosėti po ligos ir ar reikia tokį kosulį gydyti?

Kosulys – vienas dažniausių simptomų, kamuojančių bet kokio amžiaus žmones susirgus ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tačiau kartais jis tęsiasi net ir praėjus ūmiai ligos fazei, kai nebelieka kitų simptomų (karščiavimo, slogos ir pan.). Ką tokiu atveju daryti, o taip pat – ko nedaryti, atsako šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.

Į LRT.lt kreipęsis Tomas pasakojo jau daugiau nei tris savaites rytais ir naktimis kosėjantis. Beveik prieš mėnesį jis susirgo virusine infekcija, vėliau rasta ir bakterija. „Pradžioje atsirado sloga, netrukus ėmiau karščiuoti, pradėjau kosėti. Kai po kelių dienų savijauta negerėjo, pasidariau kraujo tyrimus – rado bakteriją, gydytoja skyrė 10-ies dienų plataus veikimo antibiotikų kursą. Pradėjus juos gerti savijauta pagerėjo: nebekarščiavau, o po keleto dienų temperatūros iš viso nebeturėjau. Baigėsi sloga, bet liko kosulys. Tiesą sakant, aš iki šiol kosėju, nors antibiotikus baigiau gerti jau daugiau nei prieš savaitę“, – pasakojo Tomas.

Anot jo, dažniausiai kosulys jį vargina rytais ir naktį. Dieną kosėja retai. Portalo skaitytojas neslėpė, nežinantis, ką daryti: lyg ir yra sveikas, tačiau likęs kosulys neramina. „Nežinau, ar reikia gerti vaistų, ar nieko nevartoti? Svarstau, gal kreiptis į šeimos gydytoją. Bet vėlgi – kitų simptomų nejaučiu, iš esmės jaučiuosi gerai. Tai, atrodo, kam čia ieškoti tų ligų“, – nežinia pasidalino vyras.

Prašo neužsiimti savigyda

„Po ligos kosėti 2-3 savaites yra normalu. Įsibėgėjęs kosulys staiga pasibaigti negali, tam reikia laiko”, – teigia Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Pasak jos, jei nėra kitų simptomų, dėl po ligos užsilikusio kosulio jaudintis nereikia.

„Tai nėra užsitęsęs ligos epizodas. Tiesiog kosulio centras, esantis mūsų smegenyse, yra labai dirglus ir nesugeba nurimti. Pagrindinės problemos ir klaidos prasideda, kai žmonės patys nusiperka nereceptinių vaistų atsikosėjimui. T. y. vaistai, skirti skystinti gleives, esančias plaučiuose. Taip jos yra lengviau pašalinamos iš kvėpavimo takų. Tačiau šiuos vaistus reikia vartoti, kai skiria gydytojas, kai paklauso plaučius ir girdi ten karkalus!“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Pasak jos, perkant nereceptinius vaistus būtina atkreipti dėmesį, kokia jų sudėtis. „Tikrai neretas atvejis, kai pacientai nusiperka vaistų, kuriuos reikia gerti skirtingu laiku per parą (ryte ir vakare), o juose esančios veikliosios medžiagos prieštarauja vienos kitoms. Pvz., vienos slopina kosulį, o kitos priešingai – skatina. Tokius „kokteilius“ arba „mišraines“ mūsų smegenyse esantys kosulio centrai gali interpretuoti labai skirtingai. Kartais toks savarankiškas vaistų vartojimas gali būti net užsitęsusio kosulio priežastis. Kitaip tariant, žmogus kosėja tol, kol vartoja tuos vaistus. Todėl aš labai nuoširdžiai rekomenduoju ir net prašau žmonių, nesigydyti patiems“, – pabrėžė J. Dūdienė.

Svarbiausia – skysčiai

Šeimos gydytojos teigimu, patikimiausias kosulio gydytojas – pakankamas skysčių vartojimas.

„Nesvarbu, ar tai bus vanduo, šiltos arbatos ar praskiestos sultys – savo darbą jos padarys. Vartojant pakankamai skysčių kosulys bus drėgnas ir tinkamai pasišalins iš kvėpavimo takų. Jis praeis savaime“, – teigė pašnekovė.

Palengvinti kosulį padeda ir inhaliacijos. „Nealergiški žmonės gali tai daryti su eteriniais aliejais, tačiau visiems be išimties labiausiai tinka šilto vandens inhaliacijos, kurios sudrėkina gleivinę“, – sakė gydytoja.

Kada dėl kosulio reikėtų kreiptis į gydytoją?

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai užsitęsęs kosulys savaime nepraeina. Kokie simptomai rodo, kad reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju?

„Kai yra naktinis kosulys, sausas, be jokio atsikosėjimo, varginantis pacientą. Tokiu atveju rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydytoju“, – sakė J. Dūdienė, pridūrusi, jog esminis dalykas, kurį reikėtų prisiminti – sausą kosulį reikia paversti šlapiu.

„Drėgnas kosulys lengviau baigiasi. Be jau minėtų skysčių, padeda, pavyzdžiui, saldymedžio preparatai. Jei kosėjimo priežastis, gerklės perštėjimas, drėkinti gleivinę padeda įvairios pastilės. Gali būti augalinės, pavyzdžiui, islandinė kerpė. Aš turiu pacientų, kurie sako, jog tai jiems buvo efektyviausias gydymo būdas“, – tikino šeimos gydytoja.