Atsako gydytojas. Kentėti ar gerti: ką reikia žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą?

Skausmą mažinančių vaistų namų vaistinėlėje tikriausiai turi net ir tie žmonės, kurie serga ypač retai. Vis dėlto jų vartojimas kartais kelia nemenkų diskusijų. Kaip teigė į LRT.lt parašiusi Milena (pavardė portalui žinoma – LRT.lt), susiginčyti dėl to, kaip ir kada vartoti medikamentus nuo skausmo jai tenka net ir su artimiausiais šeimos nariais.

„Aš pati laikausi principo, jog reikia kentėti, kol gali ištverti ir aplinkybės leidžia „sirgti“. Paprastai intensyvus skausmas praeina per pusdienį, na, parą. Taip buvo elgiamasi ir mano tėvų namuose. Matyt, iš ten „atsinešiau“ šią nuostatą. Mano vyro šeimoje situacija priešinga: ten galioja principas: jei turi vaistų, kam kentėti – išgerk ir praeis“, – pasakojo moteris.

Jos teigimu, kol šeimoje nebuvo vaikų, jokių problemų nekildavo, juolab, kad nė vienas iš sutuoktinių dažnai nesirgdavo. „Tačiau kartu su vaikais į namus atėjo ligos ligelės. Tad dabar spręsti, ar duoti vaistų nuo skausmo, kurie dažnai yra ir nuo karščiavimo, tenka labai dažnai. Nesu medikė, todėl kartais dėl vaistų vartojimo pasikonsultuoju su draugais, kurie turi medicininį išsilavinimą. Bet jų nuomonės irgi skiriasi: vieni rekomenduoja ibuprofeną ar ibumetiną duoti vos pajutus pirmuosius simptomus, pavyzdžiui, ėmus mausti galvą. Kiti aiškina, kad taip organizmui neleisiu pačiam kovoti ir liga užsitęs“, – kalbėjo tris vaikus auginanti Milena.

Jos nuomone, šiuo klausimu viešai pasiekiamos informacijos trūksta. „Vaisto aprašyme to nerasi. O straipsniai, kuriuose apie tai kalbama, dažniausiai pateikia mitus. Trūksta vienoje vietoje aiškiai surašytų taisyklių: kada vartoti, o kada dar laukti, ar skiriasi vaistai, jų vartojimas suaugusiems ir vaikams bei pan.“, – savo nuomonę išsakė LRT.lt skaitytoja.

Nereikia kentėti

Pasak Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytojos Justės Latauskienės, vaistų nuo skausmo tikslas – sumažinti skausmą. Dauguma jų vaistinėse parduodami be recepto, taigi, įsigyti ir vartoti juos galima ir be gydytojo konsultacijos. Vis dėlto tam tikrus dalykus reikėtų žinoti ir prisiminti.

„Vaistai nuo skausmo yra cheminės medžiagos, kurios vartojamos tikslingai sumažinti skausmą: jo priežastį, jo perdavimą nervine skaidula arba suvokimą smegenyse. Lietuvoje populiariausi yra ciklooksigenazių inhibitoriai, vadinamieji nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir skausmo. Šioje grupėje yra įvairių vaistų, daug jų galima įsigyti vaistinėse be recepto“, – sakė medikė.

Komentuodama LRT.lt skaitytojos aprašytą situaciją, kai dalis pacientų renkasi kentėti skausmą, nes taip esą organizmas pats kovos su ligos sukėlėju ir simptomai greičiau praeis, gydytoja priminė, jog skausmą sveika ne tik suvokti, bet ir jo vengti bei mažinti.

„Skausmas yra subjektyvus jausmas, kylantis, kai esame pažeisti ar mums gresia sužeidimas. Tai – apsauginė reakcija, kuri turi savo prasmę ir naudą. Sveika yra skausmą suvokti, bet taip pat sveika ir jo vengti, siekti jį sumažinti. Kiekvienas žmogus turi savo asmeninį ryšį su savo pojūčiais. Juk yra žmonių, kurie nevalgo, kol nėra išbadėję, ar nesirengia šiltai, kol nėra sustirę į ledą. Taip yra ir žmonių, kurie nekreipia dėmesio į skausmą, kol gali jį ignoruoti. Visgi absoliučia dauguma atvejų skausmą galima malšinti – juk apie tai, kad kažkas negerai suvokiame ir iš kitų pojūčių, ir skausmo atsiradimo aplinkybių“, – sakė J. Latauskienė.

Pasak gydytojos, vaistai, kurie gali daryti reikšmingą įtaką sveikimo procesams ar imuninei sistemai, yra receptiniai. T. y. gydytojas įvertina, ar jie gali būti skiriami konkrečiu atveju.

Pašnekovė priminė, jog kartais, kai skausmas yra per stiprus ir per ilgai trunka, jis gali susargdinti atskira skausmo liga. „Be to, kai kuriais atvejais gydytojui informacija, jog tam tikri vaistai nuo skausmo nesuveikė ar suveikė yra labai reikšminga įvertinant vykstančio pažeidimo kilmę ir eigą“, – pabrėžė medikė.

Vaistai ligos simptomų „neužtušuoja“

Ar gali vaistai nuo skausmo pakenkti nustatant pacientą varginantį negalavimą ir jo priežastis? Pasak J. Latauskienės, kol nebuvo ultragarso aparatų, kraujo tyrimų, kol visi galimi vaistai būdavo tik stiprūs ir labai plataus poveikio, gydytojai nemalšindavo kai kurių skausmų, kol nesuformuluodavo bent pirminės diagnozės.

„Tačiau šiais laikais yra kitos medicininės galimybės, o ir vaistai yra nepalyginamai delikatesnio ir švelnesnio veikimo, turi mažiau šalutinių poveikių, kurie anksčiau labai įsiterpdavo į ligos simptomus. Savo pacientams, kurie nerimauja, kad gali netyčia „apgauti“ gydytoją vartodami vaistus prieš apžiūrą pateikiu tokį pavyzdį: jeigu yra sniego nuošliauža ir ji ištirpo, tai vis tiek matosi, kad ji buvo, nes yra išvartyti medžiai, sugriauti namai. Taip ir su vaistais: jeigu jie sumažino simptomą ar pelengvino būklę, tai dažnai specialistas vis tiek mato tuos „medžius“, Galų gale pasitiki pacientu, kuris pasakoja, ką jautė ir kaip buvo iki vaistų. Na, o kai kuriais atvejais būtina nuskausminti pacientą, kad apskritai būtų galima su juo susikalbėti, ar apžiūrėti!“, – sakė šeimos gydytoja.

Priklausomybė nuo skausmą malšinančių vaistų pasitaiko retai

Toksikologai pastebi, jog vaistai nuo skausmo yra vieni dažniausių, kuriais apsinuodija žmonės. Psichiatrai mini ir priklausomybe nuo jų sergančius pacientus.

Pasak J. Latauskienės, kai kurie vaistai nuo skausmo iš tiesų gali sukelti medžiagos vartojimo sutrikimo priklausomybę, kuri populiariai vadinama „psichologine priklausomybe“. Yra ir tokių skausmą malšinančių medikamentų, kurie gali paveikti kūno fiziologiją, ląstelių veiklą, kas vadinama „fizine priklausomybe“.

„Jeigu žmogus atsisako vartoti vaistus nuo skausmo baimindamasis priklausomybės, visuomet reikia į tai įsiklausyti. Paprastai žmonės to šiaip sau nesusigalvoja: vieni turi patirtis, kiti nuojautą. Kas geriau mus pažįsta, jei ne mes patys? Priminsiu, kad be farmakoterapinio (medikamentinio – LRT.lt) yra ir fizioterapiniai bei psichoterapiniai skausmo malšinimo būdai“, – priminė pašnekovė.

Anot J. Latauskienės, nors kartais juokaujama, jog dabartiniai žmonės vaistus nuo skausmo valgo kaip saldainius, t. y. labai dažnai, jos, kaip šeimos gydytojos, patirtis rodo, kad daugumai žmonių skausmas nėra kasdienis dalykas.

„Mažai žmonių turi išskirtinį polinkį tapti priklausomi būtent nuo vaistų nuo skausmo. Juk ne visi išgėrę šampano taurę suserga alkoholizmu, taip ir išgėrę tabletę nuo galvos skausmo ne visi suserga vaistų vartojimo sutrikimu ar kitai dozei jau reikia visos dėžutės“, – savo nuomonę išsakė pašnekovė.

Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Pasak šeimos gydytojos, dauguma atvejų reikėtų vartoti mažiausią efektyvią dozę kiek įmanoma trumpiau. Taip pat rinktis saugiausią iš galimų vaistų konkrečiam žmogui ir atvejui.

Jei vaistus nuo skausmo reikia vartoti ilgiau, o skausmo priežasties negalima išspręsti, medikė pataria pasidomėti ir taikyti kitas, ne medikamentinis skausmo mažinimo priemones.

„Mano manymu, labai svarbu suprasti ir priimti, kad kiekvieno žmogaus skausmas yra unikalus ir subjektyvus. Tik pats žmogus gali pasakyti, kiek jam skauda“, – pabrėžė J. Latauskienė.

Kartais užtenka skausmą malšinančio pleistro

Vaistų nuo skausmo rinkoje yra labai daug. Kaip išsirinkti tinkamiausią? LRT.lt pašnekovė namų vaistinėlėje siūlo turėti dviejų skirtingų poveikių vaistus nuo skausmo ir uždegimo.

„Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo veikia specifinę fermentų grupę. Toks visiškai vidutinis savo poveikiu, pavojumi ir kaina šios grupės vaistas yra ibuprofenas. Jis mažina uždegimą, su juo susijusį skausmą, karščiavimą. Kitas populiarus vaistas, kurį rekomenduočiau turėti vaistinėlėje, yra paracetamolis: jo veikimo mechanizmas mokslui nėra iki galo aiškus, bet panašu, kad jis veikia pačiose galvos smegenyse skausmo ir kūno temperatūros reguliaciją.

Turėti du skirtingus vaistus siūlau todėl, kad nesuveikus vienam ar kitam vaistui būtų galima lengviau priimti sprendimą, jog laikas kreiptis į gydytoją. Ši pora gali būti ir kitokių vaistų, priklausomai nuo to, kokias patirtis ir galimybes įpirkti ar saugiai namie laikyti, patekti pas gydytojus turi žmogus, taip pat kokiomis gretutinėmis ligomis jis serga“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Vaistinėse parduodami ir tepalai bei pleistrai su vaistais nuo skausmo. J. Latauskienė priminė: jeigu užtenka vietinio gydymo, nebūtina vaistų nuo skausmo gerti ar leistis.

Skaudėti gali ir dėl vienatvės

J. Latauskienės teigimu, esant tam tikroms organizmo būklėms vaistų nuo skausmo vartoti negalima.

„Pavyzdžiui, skrandį gali skaudėti dėl opaligės, o nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turi poveikį didinti rūgštingumą. Tai dar labiau pablogina opaligę. Žmogui skauda, jis išgeria vaistų – kurį laiką jam neskauda, tačiau opaligė plečiasi ir po to skauda dar labiau“, – sakė medikė.

Pasak jos, taisyklė paprastas: jei išgėrus vaistų nuo skausmo būklė tik pablogėja, jeigu vaistai geriami be aiškaus atsakymo, kodėl skauda, reikėtų nedelsti ir eiti pas gydytoją.

„Žmogui gali skaudėti ir dėl pykčio, vienatvės, dėl nejudrumo, daugybės kitų priežasčių. Pasikonsultavus su šeimos gydytoju kartais paaiškėja, kad skausmą geriau sumažina antidepresantai ar kraujospūdį mažinantys vaistai. Todėl visada verta pagalvoti, galbūt net ir aiškios būklės skausmo mažinimui yra dar geresnių vaistų nuo skausmo, nei jau vartojami ir tenkinantys“, – pasakojo šeimos gydytoja.

Ar visi vaistai saugūs būsimoms mamoms ir mažiems vaikams?

Kalbant apie vaistus nuo skausmo, galima išgirsti apie jų tariamą neigiamą poveikį nėščiosioms, kūdikius žindančioms moterims bei mažiems vaikams.

„Pirmiausia reikia žinoti, kad tiek nėščia, tiek žindanti ir netgi negimęs vaikelis gali gauti vaistų nuo skausmo, jeigu tam yra poreikis. Pats stiprus skausmas irgi yra stresas. Antra, ką verta prisiminti, – kad šiose situacijose gaunami vaistai gali skirtis nuo įprastų. Mano anksčiau minėtas paracetamolis laikomas saugiausiu vaistu nuo skausmo nėštumo metu, o ibuprofeno, nors jis nereceptinis, negalima nuo 30 nėštumo savaitės“, – pažymėjo J. Latauskienė.

Pašnekovės teigimu, kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai neturėtų kentėti, jei skauda. „Gydyti vaikų skausmą būtina. Vaikams, pavyzdžiui, ibuprofeną galima duoti nuo 3 mėnesių amžiaus. Tačiau vaiko skausmo gydymas nėra vien vaistai. Tai – ir tėvų dėmesys, patikinimas, kad viskas bus gerai. Dar kartą pasikartosiu: skausmas yra jausmas, kurį sukelia esantis ar galimas pažeidimas. Vaikas dar neturi tiek patirties, kiek suaugęs: vienam gali visiškai neskaudėti lūžęs kaulas ir jis toliau žaisdamas atbėgs paklausti, kas čia lenda iš odos, o kitam pakietėjusių vidurių pasituštinimo skausmas gali lemti tokią skausminę traumą, kad vaikas po to apskritai bijos visko ir visur, kol nepatirs, jog gyvenimas iš tiesų yra saugus“, – apie skausmo malšinimą vaikams pasakojo medikė.

Tėvams ji patarė konsultuotis su gydytojais: „Duodant vaikam vaistų nuo skausmo galioja tas pats, kas suaugusiems: reikėtų duoti kiek užtenka, kiek galima trumpiau, taip pat naudoti ir kitas skausmo malšinimo priemones, ne tik vaistus. O jeigu iškyla nerimas dėl vaiko sveikatos, vaistų – tikrai galima pasikonsultuoti su gydytojumi“, – priminė šeimos gydytoja.