Atsako gydytojas. Kas yra alerginė sloga ir kaip ji gydoma?

Čiaudulys, užgulta nosis, sunkesnis kvėpavimas per nosį – visi šie simptomai puikiai pažįstami žmonėms, sergantiems alergine sloga arba šienlige. Vienas tokių yra Tomas (pavardė portalui žinoma – LRT.lt). Vyras jau daug metų pavasarį ir ankstyvą vasarą jaučia šiai ligai būdingus simptomus. 

„Kiek save pamenu, kiekvienas pavasaris man prasideda vienodai: vos atšyla, imu sloguoti. Vaikystėje nelabai kreipdavau dėmesio, nors kartais ir akis perštėdavo, o nosis nuolat varvėdavo, arba priešingai – būdavo užgulusi. Niekas tada manęs netyrė, o pats nesupratau, kad kažkas blogai. Juolab kad po kurio laiko viskas praeidavo – vėl jausdavausi gerai“, – pasakojo Tomas.

Pasak jo, kadangi simptomai nėra ilgalaikiai, jie netrukdo gyventi, nors kasmet pavasarėjant po porą savaičių ar net mėnesį, kaip jis pats įvardijo, iškrinta iš įprasto gyvenimo.

„Tada, kai savijauta prastesnė, geriu nereceptinių vaistų, kurių įsigyju vaistinėje, pasikonsultavęs su vaistininku“, – prisipažino Tomas.

Jis prisiminė, kad ypač prastai jautėsi tik keletą kartų: „Tada atrodė, kad iš nosies bėga vanduo, jaučiausi silpnas. Atrodė, jog karščiuoju, nors temperatūra buvo normali. Tai truko keletą dienų.“

Vyriškis prisipažino svarstantis apie alergenų specifinę imunoterapiją – toks gydymas taikomas kai kuriais alerginės slogos atvejais. Tačiau kol kas tam nesiryžo.

„Girdėjau, kad kai kuriems toks gydymas labai padėjo: alergijos simptomai visai išnyko arba stipriai sumažėjo. <...> Pastebėjau, kad pernai sloga tęsėsi ilgiau nei įprastai. Jei taip bus ir šiemet, matyt, reikės rimčiau pagalvoti apie imunoterapiją, pasidomėti, ar mano atveju ji galima, kiek kainuotų ir kur būtų galima gauti“, – sakė LRT.lt vyras.

Aukšta temperatūra alergijai nebūdinga

Kas yra alerginė sloga, kuo ji skiriasi nuo slogos, kurią sukelia virusas ar bakterija, kokie simptomai išduoda, kad pacientą kamuoja alerginės kilmės sloga, paaiškino Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninė gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Girėna Slatkevičienė.

Pasak medikės, alerginė sloga, dar vadinama alerginiu rinitu ar šienlige, gali pasireikšti įvairiais simptomais: intensyvaus čiaudulio „serijomis“, nosies varvėjimu – skaidria sekrecija iš nosies, nosies užgulimu, gleivinių paburkimu, akių ašarojimu.

Pacientai gali jausti lengvą galvos svaigimą, spaudimą. Labai dažnas papildomas simptomas yra akių, gerklės ir nosies niežulys.

„Virusinės slogos metu pradiniai požymiai gali būti panašūs į alerginio rinito, tačiau virusinei slogai dažniausiai būdingas ir intensyvesnis gerklės, galvos skausmas, gali būti pakilusi kūno temperatūra. Bakterinė sloga dažniausiai pasireiškia tirštu, pūlingu, gelsvos ar žalsvos spalvos sekretu, intensyvesniu galvos skausmu – kas alerginei slogai nėra būdinga“, – pabrėžė gydytoja alergologė.

Klimatui šylant alergijos sezonas tęsiasi ilgiau

Pašnekovės teigimu, priklausomai nuo to, kuriam alergenui pacientas yra įsijautrinęs, alerginei slogai gali būti būdingas sezoniškumas. Labiausiai sezoniškumą jaučia tie pacientai, kurie yra įsijautrinę žiedadulkėms ir kai kuriems pelėsiams.

„Pavyzdžiui, beržinių medžių žiedadulkėms alergiški pacientai simptomus jaučia pavasario mėnesiais, žolių žiedadulkėms – vasaros mėnesiais. Šie pacientai labai jaučia klimato pokyčius: jam šylant žiedadulkių sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau bei būna intensyvesni, todėl ir alerginės slogos simptomai vargina intensyviau ir ilgiau.

Buitiniams alergenams, pavyzdžiui, namų dulkių erkutėms, alergiškiems asmenims intensyviausi alerginės slogos simptomai būna rudens–žiemos mėnesiais. Senose, dulkėtose patalpose šiems pacientams simptomai gali pasireikšti visais metų laikais.

Gyvūnams alergiški pacientai simptomus jaučia po kontakto su gyvūnais, sezoniškumas nėra labai būdingas“, – pasakojo G. Slatkevičienė.

Dauguma vaistų negydo, tik malšina simptomus

Kalbėdama apie ligos diagnozavimą, medikė paaiškino, jog, nepriklausomai nuo amžiaus, visiems pacientams alerginė sloga dažniausiai nustatoma gydytojo alergologo. Pas jį dažniausiai nukreipia gydytojai otorinolaringologai, pulmonologai ar šeimos gydytojai.

„Alerginis rinitas diagnozuojamas remiantis paciento išsakomais simptomais, klinikiniais požymiais, objektyvia apžiūra bei atliekant alerginius odos dūrio mėginius ant odos. Taip pat gali būti atliekamas specifinių IgE tyrimas alergenams nustatyti iš kraujo, kartais reikalingas ir nosies sekreto citologinis ištyrimas ar kiti patikslinamieji tyrimai“, – paaiškino gydytoja alergologė.

Nustačius diagnozę ir alergiją sukeliančius alergenus, skiriamas gydymas, kuris, anot LRT.lt pašnekovės, didžiajai daliai pacientų palengvina simptomus.

„Dažniausiai rekomenduojama vengti alergenų, kuriems yra nustatytas įsijautrinimas, o esant alerginės slogos požymiams, skiriami II kartos antihistamininiai vaistai ir intranasaliniai vietiniai gliukokortikoidų purškalai. Šie vaistai yra gana saugūs, greitai veikiantys, netrikdantys darbingumo ar mokymosi, tačiau jie pačios alergijos negydo, tik malšina simptomus. Vienintelis gydymo būdas, kurio metu įmanoma labai sumažinti ar net visiškai pašalinti alerginės slogos simptomus, užkirsti kelią naujam įsijautrinimui ir astmos išsivystymui, yra specifinė alergenų imunoterapija“, – kalbėjo gydytoja alergologė-klinikinė imunologė.

Lietuvoje simptominis alerginio rinito gydymas yra pasiekiamas visiems pacientams. Anot G. Slatkevičienės, vaikams simptominis alerginės slogos gydymas yra kompensuojamas valstybės.

„Deja, bet specifinė alergenų imunoterapija yra nekompensuojama, todėl neretai dėl finansinių priežasčių daliai vaikų ir suaugusiųjų šis gydymas nėra prieinamas“, – apgailestavo gydytoja alergologė.

Gydantis savarankiškai lengva „nusigydyti“

Kalbėdama apie alerginės slogos gydymą, medikė pastebėjo, jog alergiją gydantys vaistai yra tikslingai skiriami gydytojų alergologų.

„Šie vaistai veiksmingi, nesukelia pašalinių poveikių, todėl pacientai, kuriems diagnozuota alerginė sloga, dažniausiai gydosi tinkamai, žino jiems geriausiai tinkančius vaistus, gydymosi būdus“, – kalbėjo LRT.lt pašnekovė.

Didesnė problema, anot gydytojos alergologės, yra su pacientais, kuriems alerginis rinitas nėra diagnozuotas, todėl jie dažnai ir ilgai simptomus gydosi vietiniais ar sisteminiais dekongestantais.

„Šie vaistai labai veiksmingi, tačiau juos rekomenduojama vartoti tik trumpą laiką, nes ilgo vartojimo metu galimi stiprūs nepageidaujami reiškiniai ar net medikamentinio rinito išsivystymas.

Labai gaila, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko pacientų, kurie alerginį rinitą gydosi sisteminiais steroidiniais vaistais. Šie medikamentai labai stiprūs, veikia visą organizmą, galimi sunkūs nepageidaujami reiškiniai, todėl šių vaistų vartojimas yra labai nerekomenduojamas. Ypač kai yra kitų gydymosi alternatyvų“, – sakė G. Slatkevičienė.

Gali atsirasti burnos alergijos sindromas

Ar dažnai reikėtų lankytis pas gydytoją alergologą, kai alerginė sloga jau nustatyta ir paskirtas gydymas? Pasak medikės, jauniems žmonėms gali atsirasti naujų įsijautrinimų alergenams, kuriuos reikėtų nedelsiant nustatyti. Todėl vaikai ir jauni suaugusieji, kurie pastebi, jog alerginis rinitas sunkėja arba atsiranda naujų jo požymių, turėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą bent kartą per metus ar ligai sunkėjant.

„Suaugusiųjų amžiaus pacientai turėtų apsilankyti, jei pastebi, jog alerginio rinito simptomai sunkėja arba naudojamas gydymas nėra veiksmingas“, – pridūrė gydytoja alergologė.

Dažną ligą valdyti padeda ne tik medikamentinis gydymas, bet ir gyvenimo būdas. Ar mityba, aplinka ir kiti veiksniai turi įtakos ligos eigai ir simptomų sunkumui?

„Žinoma, kiekvienam pacientui pirmiausiai rekomenduojama visavertė, subalansuota mityba, vartoti daug skysčių, vandens. Gyvenamosios vietos ir gyvenimo būdo pertvarka yra būtini, esant alerginiam rinitui.

Su pacientu gydymo planas visada sudaromas pirmiausiai aptariant, kur yra jo alergenų šaltinis, kokiu sezonu simptomai gali būti intensyviausi ir kaip geriausiai išvengti ligos paūmėjimo. Kai kuriems pacientams, ypač tiems, kurie yra stipriai įsijautrinę žiedadulkėms, gali pasireikšti burnos alergijos sindromas.

Tuomet nuo tam tikrų vaisių, riešutų, daržovių ar net latekso žmonės jaučia burnos niežulį, lūpų, gerklės tinimą, čiaudulį ar kitus simptomus. Literatūroje aprašomi ir labai sunkūs burnos alergijos sindromo atvejai. Todėl su pacientu aptariama, kurie maisto produktai gali sukelti šias reakcijas, kaip nuo jų apsisaugoti“, – paminėjo Klaipėdoje dirbanti medikė.

Diagnozė padeda lengviau ištverti paūmėjimus

Statistika rodo, kad alerginiu rinitu (sloga) sergančiųjų skaičius Lietuvoje ir pasaulyje stipriai auga. Dažniausiai liga diagnozuojama vaikystėje, tačiau gali būti nustatyta bet kuriame amžiuje.

Pasak gydytojos alergologės, nustatyta, jog alerginės reakcijos vyresniems ir senyvo amžiaus pacientams linkusios šiek tiek silpnėti, tačiau ir vyresnio amžiaus žmonėms yra diagnozuojama alerginė sloga: „Neretai [išgirdę diagnozę] jie apsisprendžia pradėti gydymą specifine alergenų imunoterapija.“

Pašnekovė paaiškino, kodėl svarbu tiksliai diagnozuoti ligą: „Žinodamas tai, pacientas gali pritaikyti namų aplinką, vengti kontaktų su alergenų šaltiniais, o svarbiausia – išryškėjus simptomams laiku pradėti gydytis ir toliau gyventi savo įprastą gyvenimą.“

Pasak gydytojos alergologės-klinikinės imunologės, svarbu prisiminti, kad šiuo metu alerginė sloga yra gana gerai suvaldoma liga.

„Tikiuosi, ateityje atsiras gydymo būdų, kuriais bus galima greitai ir visiškai išgydyti šią ligą“, – vylėsi gydytoja alergologė-klinikinė imunologė.