Atsako gydytojas. Kada ir kokiomis dozėmis karščiuojant gerti vaistus bei kodėl nebūtinas lovos režimas?

„Didžiąją savo gyvenimo dalį jaučiausi balta varna, nes mano kūno temperatūra visuomet buvo didesnė už daugelio. Paprastai, kai esu sveika, ji siekia 37 laipsnius. Nepaisant to, pradėjusi karščiuoti sunkiai toleruodavau aukštą temperatūrą ir vaistus gerdavau turėdama 38 laipsnius, kartais – ir mažiau“, – pasakojo laišką į portalą LRT.lt atsiuntusi Dalia (pavardė žinoma – LRT.lt). Kartu su vyru moteris augina du vaikus. Vieno jų kūno temperatūra, kaip ir jos pačios, kiek aukštesnė nei 36,6 laipsniai ir paprastai siekia 36,8-37 laipsnius. 

„Tačiau net ir sirgdamas sūnus puikiai jaučiasi. Kartais net sunku suprasti, kad jis karščiuoja, nes neguli net tada, kai temperatūra užkyla iki 39–40 laipsnių“, – rašė portalo skaitytoja. Kitas sūnus, anot moters, atitinka standartus: kai neserga, berniuko kūno temperatūra yra 36,6-36,7 laipsniai.

Moteris klausė: ar visų žmonių kūno temperatūra vienoda, jei ne – ar nuo to priklauso, kada, ligos atveju, ją reikėtų mažinti vaistais?

„Man būtų ypač įdomu sužinoti apie vaikų temperatūrą, nes kartais nebežinau, kas ir kaip: kada dar laukti ir „nemušti“ temperatūros, o kada jau negalima delsti. Juolab kad, kaip ir minėjau, mažasis sūnus net ir esant labai aukštai temperatūrai pakankamai gerai jaučiasi. O kitas vaikas silpnai pasijunta temperatūrai perkopus vos 37,5 laipnio“, – nurodė Dalia.

Kada „mušti“ temperatūrą?

Apie temperatūrą ir karščiavimą pasakoja „Gerovės“ klinikos vaikų ligų gydytoja Ignė Kairienė.

„Kalbant apie vaikus, jų normali temperatūra yra 36,5–37,5 laipsniai (šerdinė temperatūra, pvz., matuojant išangėje, 37–38 laipsniai). Žinoma, temperatūra per dieną gali svyruoti. Vaikų temperatūrai ypač būdingas labilumas, t. y. ji labai priklauso nuo aplinkos faktorių: aukštesnė bus pavalgius, išmaudžius, paverkus, pabuvus karštoje aplinkoje. Žemesnę temperatūrą gali lemti sutrikusi (nesusiformavusi) termoreguliacija, pvz., naujagimių, tam tikri endokrininiai, metaboliniai sutrikimai ar net geležies stoka“, – sakė gydytoja.

Karščiavimu vaikams laikoma 38 laipsnius pasiekusi šerdinė temperatūra. Tačiau nereikėtų skubėti „mušti“ jos, vien atsižvelgus į termometre matomą skaičių.

„Šiuo metu dauguma gairių rekomenduoja temperatūrą „mušti“ tik tokiu atveju, jei ji vaikui sukelia diskomfortą. Nėra konkrečios skaitinės reikšmės, ties kuria jau vienareikšmiškai rekomenduojama mažinti temperatūrą vaistais. Bet siekiant išvengti galimo temperatūros neigiamo poveikio, kai ji viršija 40 laipsnių, logiška „mušti“, kai temperatūra priartėja prie 40 laipsnių. Visais kitais atvejais tai priklauso nuo bendros vaiko būklės“, – kalbėjo vaikų ligų gydytoja.

Medikė priminė, jog temperatūra nėra liga, tai – apsauginė organizmo reakcija, kuri padeda greičiau įveikti infekcijos sukėlėją.

„Todėl, kaip minėjau, rekomenduojama temperatūrą mažinti tik tokiu atveju, jei vaikas nekaip jaučiasi, nes ligos metu svarbiausia bendra vaiko būklė, o ne skaičiukai termometre“, – teigė I. Kairienė.

Temperatūra nėra liga, tai – apsauginė organizmo reakcija, kuri padeda greičiau įveikti infekcijos sukėlėją.

Nereikia versti gulėti lovoje

Pašnekovės teigimu, nėra mokslinių įrodymų, kad kitos priemonės būtų efektyvesnės nei antipiretikai. Tad esant aukštai temperatūrai ir vaikui prastai jaučiantis, geriausia būtų duoti pagal amžių tinkančią vaisto, mažinančio temperatūrą, dozę.

„Fizinės priemonės (pvz.: šalti kompresai ar vaiko išrengimas) veikia trumpai, be to, gali sukelti vaikui diskomfortą, todėl jos rekomenduojamos vėlgi atsižvelgiant į bendrą vaiko būklę. Vienareikšmiškai negalima tepti vaiko spiritu ar degtine, taip pat karščiuojančio nardinti į šaltą vandenį“, – pabrėžė vaikų ligų gydytoja.

Ko karščiuojančiam žmogui geriau nedaryti? Pasak gydytojos, karščiuojantis žmogus, nesvarbu, kokio jis amžiaus, turi jaustis kiek įmanoma geriau, taigi reikia atsižvelgti į jo poreikius.

„Ko tikrai nereikia, tai taikyti stereotipinių įsitikinimų: gulėti šiltai apsiklojus, būtinai daug valgyti ir laikyti langus uždarus, kad neperšaltų. Jei vaikas nori žaisti, nereikia jo versti gulėti lovoje: jei norės, tikrai atsiguls pats. Žinoma, čia mes nekalbame apie itin aktyvią veiklą, išvykas ar susitikimus su draugais – to sergant tikrai reikėtų vengti“, – sakė LRT.lt pašnekovė.

Ypač svarbu, kad sergantis vaikas gertų pakankamai skysčių. „Jei nenori valgyti, nieko tokio, nereikia dėl to jam siūlyti nors ir patinkančio, bet menkaverčio maisto“, – patarė I. Kairienė, priminusi ir kitas žinomas, tik gal primirštas taisykles.

„Ligos metu būtina namus vėdinti. Jei vaikas gerai jaučiasi, galima sergant ir į lauką išeiti pasivaikščioti (bet vėlgi – ne į susitikimą su kitais vaikais). Taip pat galima, ir net reikia, vaiką ligos metu maudyti. Bet, žinoma, šioms procedūroms taip pat turi būti tinkamas metas – kai vaikas gerai jaučiasi“, – sakė medikė.

Per žema kūno temperatūra taip pat gali būti ligos simptomas

Su karščiavimu vienaip ar kitaip yra susidūrę visi. Kur kas rečiau pasitaikanti, bet vis dėlto egzistuojanti būklė – per žema kūno temperatūra.

Anot I. Kairienės, per žema temperatūra vadinama hipotermija. Tokia būkle laikoma žemesnė nei 35 laipsnių šerdinė temperatūra.

„Vaikams dažniausiai ji gali pasitaikyti dėl išorinio poveikio (sušalus, ilgai pabuvus šaltame vandenyje ar su šlapiais šaltais rūbais). Tokiu atveju reikia kuo greičiau eiti į šiltą patalpą, pasikeisti šlapius ir / ar šaltus rūbus, papildomai apkloti, aprengti, duoti išgerti šiltų skysčių.

Tačiau labai svarbu atsiminti, kad hipotermija gali būti ir labai rimtas infekcijos signalas (ypač naujagimiams ar vaikams su sutrikusia imuninės sistemos veikla). Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį į bendrą vaikučio būklę – aktyvumą, kvėpavimą, neurologinę simptomatiką“, – pasakojo medikė.

Matant nerimą keliančius simptomus reikėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju.

Patarimai tėvams: skaičiai termometre nenurodo ligos sunkumo

Pasak vaikų ligų gydytojos I. Kairienės, svarbiausia, ką visi tėvai turėtų atsiminti, – kad temperatūra yra tik ligos simptomas, skaičiai termometre nenurodo ligos sunkumo, todėl svarbiausia vertinti bendrą vaiko būklę. Jei karščiuodamas vaikas jaučiasi taip, kaip įprastai, gerai geria skysčius, šlapinasi, nerimauti nėra ko.

„Galima pasikonsultuoti su gydytoju planine tvarka, jei karščiavimas išlieka ilgiau nei 3 paras. Jei savijauta nekokia, pirmiausia duodame vaistų nuo temperatūros, ir tuomet vertiname bendrą būklę“, – sakė vaikų ligų gydytoja.

Jei nukritus temperatūrai vaikas išlieka vangus, negali išgerti skysčių (pvz., dėl skausmo arba vėmimo), nesišlapina, vargina stiprėjantis skausmas, atsiranda neurologinių sutrikimų arba hemoraginis bėrimas, jei temperatūra nekrenta davus adekvačią vaistų nuo temperatūros dozę ir užtikrinus adekvatų išgeriamų skysčių kiekį ar po kelių valandų po vaistų vėl pakyla, tuomet reikėtų vykti į gydymo įstaigą.

Jei sukarščiuoja kūdikis iki 3 mėn., vizito pas gydytoją nederėtų atidėlioti.

„Labai svarbu paminėti, kad vaikas karščiuodamas išgarina nemažai skysčių, todėl esant aukštai temperatūrai svarbu užtikrinti išgeriamų skysčių kiekį. Dehidratacija (skysčių trūkumas) gali būti pagrindinė vangumo ar nekrentančios temperatūros priežastis“, – priminė pašnekovė.

Kokią dozę vartoti karščiuojant?

Gydytoja I. Kairienė atkreipė dėmesį, kad vaistai nuo temperatūros vaikams dozuojami pagal kūno svorį, tad, norint gauti efektą, reikia duoti tinkamą vaistų dozę. Kaip ją paskaičiuoti?

„Vaisto „Ibuprofen“ dozė 10 mg/kg, vadinasi, jei vaikas sveria 15 kg, jam reikia 150 mg ibuprofeno. Jei duodate sirupą, reikia atkreipti dėmesį, kokios koncentracijos turite vaistą, nes miligramus (mg) reikia paversti į mililitrus (ml). T. y. jei sirupe veikliosios medžiagos yra 40 mg/ml, tokiu atveju reikės 3,75 ml. Jei – 20 mg/ml, sirupo reikės 7,5 ml.

Jei vartojate paracetamolį, kurio standartinė dozė 15 mg/kg, 15 kg vaikui šio vaisto dozė bus 225 mg. Taip vaistų dozės skaičiuojamos mažiems vaikams, t. y. iki tol, kol pasiekiama suaugusiųjų dozė“, – sakė pediatrė.

Kiekvienu atveju rekomenduojama pasirinkti tinkamą vaisto formą: sirupą, rektalines žvakutes, tabletes ar tirpstančias granules.

Medikė taip pat priminė, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems, vartojant vaistus nuo temperatūros, labai svarbūs abu aspektai: duoti adekvačią dozę, t. y. jos nenumažinti, nes negausime efekto, bet taip pat svarbu neviršyti bendros paros maksimalios dozės. Todėl intervalai tarp to paties antipiretiko turėtų būti bent 6–8 val.