Atsako gydytojas. Gripą nustatyti galite ir patys namuose

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumas gripu šalyje šovė į viršų, 22 šalies savivaldybės jau peržengė epideminį slenkstį. Greta gripo, kurio atmaina šiemet gana pavojinga, kartu siaučia ir kiti peršalimo ligas sukeliantys virusai, SARS-COV2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, bakterinės infekcijos. 

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas tikina, kad atskirti, kuris virusas sukėlė ligą, galima ir namuose.

Kaip kovoti su gripu ir kitų virusų sukeltais ligos simptomais? Kokie mitai apraizgę visuomenėje plačiai paplitusius vaistus ir kiek veiksmingos netradicinės priemonės?

– Docente, gripą per COVID-19 pandemiją buvome primiršę, šiandien liga grįžo su trenksmu. Ar tiesa, kad dėl pandemijos ribojimų mūsų organizmas su šiuo virusu nesusidūrė ir dėl to dabar ligos simptomai yra sunkesni?

– Aš to niekaip nesiečiau su COVID-19 ribojimais. Tiesiog gripas buvo, yra ir bus sunkus susirgimas. Jis ne veltui yra, buvo ir bus lyginamas su COVID-19 liga. Šie virusai yra palyginami tarpusavyje. Gripo simptomai priklauso ne nuo COVID-19 pandemijos buvimo ar nebuvimo, ribojimų buvimo ar nebuvimo, o priklauso nuo to, kokios gripo padermės plinta šiuo metu teritorijoje, kurioje gyvename.

Geras pavyzdys yra ta pati COVID-19 liga. Mes turėjome sunkių jos formų, stacionarai buvo sausakimši, bet šiuo metu turime lengvą omikron atmainą, kuri sukelia paprasto peršalimo simptomus.

Šiandien Lietuvoje plintanti gripo atmaina sukelia pastebimai sunkesnį susirgimą nei omikron. Kitais metais gali būti vėl atvirkščiai, po dvejų metų gali būti dar kitaip.

– Kokie yra šiai gripo atmainai būdingi ligos simptomai? Paprastai įsivaizduojame, kad susirgus gripu pakyla aukšta temperatūra, vargina kosulys, sloga, kaulų laužymas, tačiau šiandien girdime, kad pasireiškia stiprus viduriavimas, skrandžio veiklos sutrikimai.

– Gripo simptomai skiriasi nuo kitų peršalimo virusų tuo, kad gripas pasireiškia ne tik vietiniais simptomais: kosuliu, sloga, gerklės skausmu. Jis dažniausiai prasideda bendraisiais simptomais: staiga pakilusia kūno temperatūra iki 39–40 laipsnių karščio, kaulų, raumenų skausmais, galvos skausmu, taip pat gali būti ir virškinamojo trakto sutrikimų. Ta audringa pradžia, aukšta temperatūra ir bendrieji simptomai išskiria gripą iš kitų virusų.

– O viduriavimas kuriems virusams dar gali būti būdingas? O gal tai išskirtinai yra šiuo metu siaučiančio gripo simptomas?

– Tikrai ne. Viduriavimas nėra specifinis gripo simptomas. Visuomet reikia atskirti, ar tai yra gripas, ar žarnyno virusinė infekcija, nes yra daug virusų: rotovirusai, norovirusai, kurie sukelia žarnyno virusines infekcijas. Dėl to, atsiradus minėtiems simptomams, reikėtų visada su gydytoju pasikonsultuoti ir išsiaiškinti, kokia yra situacija. Juk gali būti ir maisto toksinės infekcijos, apsinuodijimas maistu, bakterinės infekcijos ir kitos.

Norint atskirti gripą nuo kitų peršalimo virusų svarbus yra vienas dalykas – anksčiau minėti klinikiniai simptomai, nes daugeliui kitų peršalimo virusų nėra būdingi audringi bendrieji simptomai: nuovargis, raumenų, galvos skausmas, aukšta temperatūra. Kitas dalykas – gripo virusui būdingos bakterinės komplikacijos: po savaitės nuo ligos pradžios, tą pastebime ir šio gripo protrūkio metu, nemažai yra ausų uždegimo, sinusito atvejų, bakterinės pneumonijos. Gripas grėsmingas yra ne tik savo eiga, aukšta temperatūra, bet ir bakterinėmis komplikacijomis.

– Kada šios komplikacijos gali prasidėti?

– Jos dažniausiai prasideda baigiantis pirmai ligos savaitei. Aišku, kiekvienam žmogui tai gali būti skirtingai – nėra vienos taisyklės visiems. Bet jos tikrai nepasireiškia pirmą susirgimo dieną.

– Kada rekomenduotumėte sergančiam vaikui ir suaugusiam asmeniui kreiptis į gydytoją konsultacijos? Kurie simptomai rodytų, kad namų vaistinėlėje esančių priemonių nebeužtenka ir reikia specialisto pagalbos?

– Mes turime galimybę nustatyti gripą namuose taip pat, kaip ir COVID-19 ligą – greitaisiais antigeno testais. Šių testų galima įsigyti vaistinėse. Dabar tikriausiai Lietuvoje nėra šeimos, kuri neturėtų namuose ar nebūtų atlikusi greitųjų COVID-19 testų. Lygiai tokie patys testai yra ir gripui nustatyti.

Šie testai gali būti parduodami pakuotėse kartu su COVID-19 testais. Būtų naudinga tiek pacientui, tiek ir šeimos gydytojui iš karto žinoti, ar namuose atliktas testas yra teigiamas, ar ne.

– Taisyklės tos pačios, kaip ir COVID-19 testams: atlikti reikėtų trečią dieną nuo ligos pradžios, nes tikriausiai pirmą dieną testas viruso dar nerodys?

– Su gripu istorija yra ta pati, kaip ir su SARS-COV2 virusu. Gripo testo jautrumas siekia 70 proc., o tai reiškia, kad ypač pirmomis dienomis gali taip būti, kad gripas yra, o testas – neigiamas. Todėl galima testą pakartoti ir vėliau.

Tačiau kodėl yra naudingas gripo testas ir šioje situacijoje jis net ir naudingesnis nei COVID-19 testas? Nes laiku pradėjus gydymą nuo gripo, per pirmas 48 val., veiksmingais antivirusiniais vaistais, galima ligos trukmę sutrumpinti per pusę ir išvengti komplikacijų.

– Patikslinkite, kokie tie antivirusiniai vaistai, nes gripą paprastai gydome nereceptinėmis priemonėmis: paracetamoliu, ibuprofenu?

– Tai yra oseltamiviras – antivirusinis vaistas. Tai yra auksinis standartas visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat yra prieinamas. Jis yra receptinis, todėl ir svarbu, kad jeigu įtariame gripo simptomus, atliekame testą namuose. Jeigu testas teigiamas, kuo greičiau susisiekiame su savo šeimos gydytoju, kad jis parašytų receptą ir gydymas būtų pradėtas laiku. Vaistas yra veiksmingas, jeigu paskiriamas per 48 val. nuo ligos pradžios.

– Šie antivirusiniai vaistai tikriausiai nenumuša pakilusios temperatūros ir kitų gripo simptomų negydo? Ar greta šių vaistų reikėtų paraleliai vartoti įprastus nereceptinius medikamentus?

– Oseltimiviras veikia viruso dauginimąsi, stabdo viruso plitimą mūsų organizme, veikia pačią ligos priežastį. O kai yra bendrieji arba vietiniai simptomai, jų gydymas išlieka toks pat: paracetamolis arba ibuprofenas, skysčių vartojimas, arbatos ir kitos priemonės.

– Pokalbio pradžioje paminėjote, kad šalia gripo siaučia rotovirusai ir norovirusai. Šios virusinės infekcijos dažniau būdingos vaikams, ar gali jomis užsikrėsti ir suaugę?

– Tai tikrai nėra tik vaikų ligos, jomis gali susirgti ir suaugusieji. Situacijos gali būti labai įvairios, tačiau, žinoma, vaikams dėl jų organizmo savybių, dėl organizmo brandos šios žarnyno virusinės infekcijos pasireiškia audringiau ir dėl skysčių netekimo greičiau sukelia sunkesnius simptomus. Todėl į tai daugiau atkreipiame dėmesį, bet tai tikrai nėra tik vaikų susirgimai.

– Dar vienas iš gripą ir kitas virusines ligas lydinčių simptomų yra sloga. Kaip ji turi būti teisingai gydoma? Būtina rūpestingai pūsti, plauti jūros vandeniu, valyti?

– Nosies vietinis valymas yra sudėtingas klausimas, yra kontroversiškų nuomonių, kiek reikia plauti, valyti ir kuo. Daug diskusijų, todėl kategoriškai atsakyti į šį klausimą negaliu. Reikėtų į kiekvieną atvejį žiūrėti individualiai ir spręsti.

– Dėl priemonių nuo gerklės skausmo, perštėjimo – pakanka vaistinėse esančių nereceptinių preparatų ir vaistininko konsultacijos?

– Taip. Ir pats savo klinikinėje praktikoje visuomet rekomenduoju pasitarti šiuo klausimu su vaistininku, nes čia yra nereceptinės priemonės, jos yra saugios, dėl veiksmingumo yra klausimų, bet šiais klausimais geriausia pasitarti su vaistininku.

– Bet jeigu viduriavimas negydomas, neatkuriami skysčiai, druskos, mineralinės medžiagos – visa tai gali sukelti komplikacijų. Minėjote, kad įvairūs virusai, ir tas pats gripas, gali sukelti šiuos simptomus. Kaip teisingai kovoti su viduriavimu?

– Suviduriavus nereikėtų iš karto kreiptis į gydytoją ir jokiu būdu nelėkti į skubios pagalbos skyrių. Aišku, kad kovojant su viduriavimu skysčiai yra svarbiausia priemonė, jeigu nėra kartu vėmimo. Būtų gerai, kad tuose skysčiuose būtų ir mineralinių medžiagų, ne tik paprastas vanduo, nes viduriuojant netenkama mineralinių medžiagų.

Bet aišku, kad jeigu dieną ar dvi viduriavimas užsitęsia, būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją, pasidaryti tyrimus, nes reikia atskirti, ar tai yra viruso sukeltas, o gal bakterijų sukeltas viduriavimas. Gali būti ir maisto toksinės infekcijos, kurios kartais baigiasi labai grėsmingomis situacijomis, jeigu negydoma antibiotikais. Tokiu atveju labai svarbu pasižiūrėti į paciento tyrimus ir išsiaiškinti, kokia problema.

– Kurie ligos simptomai vis dėlto rodo, kad jau laikas kviesti greitąja medicinos pagalbą (GMP) arba patiems vykti į ligoninę?

– Didelis bendras silpnumas, nuovargis ir užsitęsęs karščiavimas – tai būtų pagrindiniai simptomai. Tik noriu pabrėžti, kad skubios pagalbos skyriai, ypač šiuo metu, turi labai daug darbo ir atvykusiems pacientams tenka laukti gana ilgai. Todėl nereikia tokiais atvejais pamiršti, kad yra ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Šeimos gydytojai ir jų komandos tikrai pasiryžusios lygiai taip pat padėti kaip ir skubios pagalbos skyriaus medikai.

Šeimos gydytojų darbo metu visuomet rekomenduoju pirmiausia kreiptis į juos, o tik po to kreiptis į skubios pagalbos skyrių, nes be reikalo atvykus į skubios pagalbos skyrių sukuriama tokia situacija, kad ilgiau turi laukti ir tie pacientai, kuriems pagalba iš tikrųjų turi būti suteikta labai skubiai.

Lietuvoje perteklinis skubios pagalbos paslaugų naudojimas yra problema, todėl lengvesniais atvejais, kai reikia tik patarimo, gal geriau susisiekti su šeimos gydytoju, bet nevykti į skubios pagalbos skyrių.

– Kalbant apie kovą su aukšta temperatūra, kada jau reikėtų griebtis vaistų ir kokios taisyklės šiuo atveju taikomos vaikams, o kokios – suaugusiesiems?

– Klasika, kad temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nereikia, nes aukšta temperatūra yra vienas iš mūsų organizmo gynybinių mechanizmų. Virusai tiesiog žūsta aukštoje temperatūroje, todėl temperatūros iki 38 laipsnių nereikėtų mažinti, tačiau neretai būna ne tik temperatūra, bet ir kiti bendrieji simptomai: galvos, raumenų skausmas, o šių simptomų mažinimui taip pat tinka tas pats paracetamolis ir ibuprofenas.

– Yra daug skirtingų nuomonių apie šiuos jūsų paminėtus du vaistus. Vieni sako, kad paracetamolį reikėtų vartoti atsargiai dėl jo šalutinio poveikio, ypač kepenų veiklai, ir geriau rinktis ibuprofeną. Kiti pasakoja, kad vaistus galima naudoti pakaitomis: pavyzdžiui, jei temperatūra išgėrus ibuprofeno nekrenta, o pagal vartojimo instrukciją, kitą vaisto dozę gerti dar anksti, galima išgerti ir paracetamolio. Kokie būtų jūsų patarimai šiuo klausimu?

– Vėlgi – kiek žmonių, tiek ir nuomonių šiuo klausimu. Aiškių rekomendacijų nėra. Abu vaistai turi indikaciją skausmui malšinti ir temperatūrai mažinti ir abu galima rinktis. Kartais tai priklauso nuo žmogaus individualių savybių: vienam pacientui geriau veikia vienas vaistas, kitam – kitas. Pabandyti galima abu, tik nereikėtų vaistais piktnaudžiauti ir viršyti nustatytų maksimalių paros dozių. Ibuprofeno galima vartoti 1200 mg per parą, paracetamolio – 4 g per parą. Šių dozių nereikėtų viršyti.

Maišyti šių vaistų nereikėtų. Jeigu nukrenta temperatūra nuo paracetamolio, tai kodėl po 12 val. pakilus temperatūrai vėl negalima išgerti to paties vaisto? Jeigu šis vaistas nesuveikė, galima pabandyti kitą preparatą. Abiejų vaistų kartu vartoti tikrai nepatarčiau. Vis tiek reikėtų kantriai palaukti, pasižiūrėti, kaip organizmas reaguoja į vieną vaistą, jeigu nepadėjo, tik tada bandyti kitą.

– Tie, kurie šiuo metu serga gripu, kurie kreipiasi į gydytojus pagalbos, tai yra skiepyti nuo gripo ar dažniausiai ne?

– Reikia suprasti, kad, kalbant apie bendrą populiaciją, ne rizikos grupes Lietuvoje mes nuo gripo paskiepijame tik apie 10 proc. žmonių, 90 proc. jų yra neskiepyti, todėl aišku, kad kreipiasi neskiepyti.

Šiais metais tie, kurie pasiskiepijo anksti, kai tik buvo galima tai padaryti, iš tiesų labai laimėjo, nes atrodo, kad gripo vakcinos sudėtis sutapo su ta viruso paderme, kuri šiuo metu Lietuvoje plinta. Tikėtina, kad tie, kurie pasiskiepijo, šiemet nesusirgs sunkia gripo forma.

Galbūt dalis žmonių nespėjo pasiskiepyti, nes gripo epidemija Lietuvoje prasidėjo neįprastai anksti – paskutinėmis lapkričio savaitėmis. Tai yra mėnesiu-pusantro anksčiau nei įprasta. Tie, kurie delsė pasiskiepyti, jie pavėlavo.

Pasiskiepyti nuo gripo galima ir dabar visose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, nes imunitetas po skiepo susidaro maždaug per dvi savaites. Net ir epidemijos pradžioje, o jau esame šiuo metu, pasiskiepijus per dvi savaites susidarys imunitetas ir, jeigu pacientas su gripu susidurs sausį, jau turės reikiamą apsaugą nuo šio viruso. Todėl epidemijos pradžioje pasiskiepyti irgi nėra vėlu. Jeigu pacientas šiemet jau gripu sirgo, skiepytis šiemet jam nebereikia.