Prieš 1 metus
86
Viename Lietuvos miestų gyvenanti Aivara pasakojo prieš gerą pusmetį pajutusi neaiškius simptomus. „Sumažėjo apetitas, vis paskaudendavo pilvą, skrandį – galvojau, kad sergu žarnyno infekcija, todėl kreipiausi į gydytoją“, – pasakojo moteris. Šeimos gydytojos paskirtas kraujo tyrimas nieko blogo neparodė, tačiau, simptomams nepraėjus, pacientei rekomenduota apsilankyti pas gastroenterologą.
„Atėjus vizito laikui mane varginę simptomai jau buvo sumažėję, galvojau, gal net neverta eiti – jau vis tiek viskas gerai. Tačiau nuėjau. Išklausinėjusi mane apie tai, dėl ko šeimos gydytoja siuntė konsultacijos, gydytoja lyg tarp kitko paklausė, ar pastaruoju metu neniežėjo išangės. Nors nustebau dėl tokio klausimo, galvojau, kuo čia dėtas skrandis, pilvo skausmas ir išangė, bet prisiminiau, kad iš tiesų kartais jaučiu tai“, – pasakojo Aivara.
Moterį konsultavusi medikė rekomendavo jai išsitirti dėl parazitų sukeliamų ligų, juolab kad namuose buvo laikomi du šunys.
„Grįžusi namo pradėjau galvoti, kada paskutinį kartą dariausi tyrimus dėl kirminų. Prisiminiau, lyg mokykloje kartą per metus nešdavome išmatų, kad kažką ištirtų. Vėliau niekada nesu dėl to tyrusis ar vartojusi vaistų“, – kalbėjo moteris.
Šeimos gydytojai paskyrus, Aivarai buvo atlikti papildomi tyrimai dėl kelių rūšių parazitų sukeliamų ligų. Išmatų tyrimas nieko blogo nerodė. Deja, simptomai niekur nedingo ir dar labiau suintensyvėjo.
„Klausiau gydytojos, ką daryti. Ji sakė, kad kartais tyrimai iš tiesų nerodo, kad turi spalinių ar kitų parazitų. Tokiais atvejais ji esą rekomenduoja tiesiog profilaktiškai išgerti reikiamą dozę vaistų nuo kirminų. Dvejojau, bet, dar pasikonsultavusi su vaistininke, tą ir padariau“, – neslėpė Aivara. Ji sako iki šiol gerai nežinanti, ar tikrai reikėjo šių vaistų. Kita vertus, savijauta išgėrus vienkartinę dozę pagerėjo.
„Man liko neaišku, kaip yra su tyrimais ir gydymu. Ar tikrai tas profilaktinis gėrimas yra geriausia, ką galima padaryti? O gal galima atlikus papildomų tyrimų – kad ir mokamų – sužinoti tikslią diagnozę? Internete, kiek domėjausi, radau įvairių nuomonių“, – kalbėjo LRT.lt savo istorija pasidalinusi moteris.
Simptomai nėra vienodi
Tai, kokios parazitinės ligos dažniausiai nustatomos Lietuvoje, kokie simptomai jas išduoda, ir kitus klausimus pakomentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
NVSC duomenimis, Lietuvoje 2022 m. buvo užregistruoti 677 parazitinių ligų atvejai. Daugiausia buvo nustatyta enterobiozės (353 atvejai, tai sudarė 52,1 proc. visų parazitinių ligų), askaridozės (153 atvejai) ir echinokokozės (74 atvejai) atvejų. Kitų parazitinių ligų (pvz.: žarnyno pirmuonių sukeltos ligos, maliarijos, toksoplazmozės, toksokarozės, retų parazitozių) atvejai sudarė 14,3 proc. visų užregistruotų parazitinių ligų atvejų (97 atvejai).
Pasak A. Bartulienės, parazitinių ligų yra labai įvairių, jos pažeidžia skirtingus organus ar audinius, todėl ligos požymiai yra skirtingi. O jeigu į organizmą patenka nedidelis ligos sukėlėjų kiekis, simptomų gali ir nebūti.
„Sergant enterobioze (kalbant paprastai – užsikrėtus spalinėmis), pagrindinis ligos simptomas yra tarpvietės ir išangės niežulys, pasireiškiantis dažniausiai naktį. Dėl to sutrinka miegas, kyla nervingumas, sumažėja darbingumas. Sergantys vaikai tampa irzlūs, kaprizingi. Gali skaudėti pilvą, kilti viduriavimas, pykinimas, sumažėti apetitas“, – aiškina specialistė.
Užsikrėtęs askaridoze žmogus ligos pradžioje kosti, gali atsirasti odos bėrimų, vėliau sumažėja apetitas, gali svaigti galva, varginti pykinimas, pilvo skausmai.
„Sergant toksokaroze gali pasireikšti pasikartojantis karščiavimas, sausas kosulys, bronchitas, odos bėrimai ir niežulys, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Dažniausi žarnyno pirmuonių sukeltų ligų simptomai: viduriavimas, sumažėjęs apetitas. Echinokokozė dažniausiai pažeidžia kepenis, todėl gali atsirasti maudimas kepenų srityje, prasidėti gelta“, – kalbėjo NVSC specialistė.
Kai kurios ligos nyksta, tačiau daugėja kaspinuočių lervų sukeliamos ligos atvejų
LRT.lt pašnekovės teigimu, daugiametė statistika rodo, kad parazitinių ligų atvejų Lietuvoje mažėja.
„Dažniausiai nustatomi enterobiozės ir askaridozės susirgimai. Jau keleri metai neregistruojame trichocefaliozės, trichineliozės susirgimų, kaspinuočių (kiaulinio, jautinio, žuvinio, mažojo) sukeliamų ligų, mažėja toksokarozės, toksoplazmozės atvejų. Tačiau daugėja echinokokozės susirgimų“, – komentavo A. Bartulienė.
Echinokokozė yra sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Net 80 proc. šia liga susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų. Lietuvoje yra paplitę E. granulosus, sukeliantis cistinę echinokokozę, ir E. multilocularis, sukeliantis alveokokinę echinokokozę.
Echinokokų formuojamų darinių – cistų – atsiranda dažniausiai kepenyse, rečiau – plaučiuose, smegenyse ar kituose organuose. Susirgti šia liga galima valgant neplautų uogų, vaisių, daržovių, išgėrus nevirinto vandens.
Užsikrėsti taip pat galima glostant užsikrėtusį gyvūną ar su juo žaidžiant, nes kaspinuočio kiaušinėlių būna ant kailio. Echinokokų ant maisto, namų apyvokos daiktų gali patekti per užterštas rankas, su dulkėmis, juos gali pernešti vabzdžiai, musės, paukščiai.
Echinokokoze dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 5 iki 15 metų.
O štai kitomis parazitų platinamomis ligomis, pasak NVSC užkrečiamųjų ligų specialistės, dažniau užsikrečia darželinukai ir moksleiviai.
„Enterobiozė, askaridozė, toksokarozė – tai ligos, kuriomis dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai. Jie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlūs susirgimams dėl dar nepakankamai susiformavusio imuniteto. Toksoplazmozė dažniau nustatoma 25–44 m. amžiaus moterims, nes, siekiant išvengti įgimtos toksoplazmozės, moterys dėl šios ligos tiriamos prieš nėštumą ar per nėštumą“, – pasakojo portalo pašnekovė.
Jei užsikrėtęs vienas šeimos narys, dažniausiai parazitų turi ir kiti
Kalbėdama apie parazitų sukeliamų ligų plitimą, A. Bartulienė teigė, jog, užsikrėtus kai kuriomis ligomis vienam šeimos nariui, galima daryti prielaidą, kad parazitų turės ir kiti su juo artimus kontaktus palaikantys žmonės: broliai, sesės, tėvai, taip pat grupės ar klasės draugai, kiemo ar užklasinės veiklos užsiėmimų bičiuliai.
„Enterobiozę galima vadinti šeimos parazitoze, nes ja paprastai užsikrečia visi šeimos nariai. Ši liga plinta per nešvarias rankas, užterštus paviršius. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai ir spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) leidžia enterobiozei greitai plisti vaikų kolektyvuose ir šeimose. Taigi, jeigu šeimoje yra užsikrėtęs asmuo, nuo jo gali užsikrėsti ir kiti šeimos nariai“, – teigė specialistė.
Kodėl rankų plovimas toks svarbus?
Nori neturėti organizme kirminų ir kitų parazitų – sąžiningai plauk rankas. Ši banali tiesa, anot medikų ir užkrečiamųjų ligų specialistų, yra svarbiausias dalykas.
„Daugumos parazitinių ligų galima išvengti plaunantis rankas. Vaikai dažniau serga, nes jie neturi įgūdžio plautis rankų. Žinoma, taip pat svarbios sanitarinės sąlygos, tai yra vandentiekis, kanalizacija. Vietovėse, kuriose nėra vandentiekio, tiesiog sunkiau palaikyti elementarią higieną, dėl to galima greičiau užsikrėsti“, – kalbėjo A. Bartulienė.
Lietuvoje oficialiai registruojamos trys parazitinė ligos, kurias platina šunys, katės: toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.
„Tačiau reikia neužmiršti, kad šias ligas su išmatomis platina ir laukiniai gyvūnai (vilkai, lapės, usūriniai šunys). Be to, šiomis infekcijomis žmogus užsikrečia per nešvarias rankas, valgydamas neplautus vaisius, uogas, taip pat ir miško uogas. Namuose augindami gyvūnus žmonės turi didesnę riziką užsikrėsti, nes gyvūnai ant savo kailio iš lauko gali parsinešti įvairių parazitų kiaušinėlių“, – pabrėžė NVSC atstovė.
Kartais tenka tyrimus pakartoti
Kokiais tyrimais nustatoma, kad pacientas turi parazitų, ir ar gali šie tyrimai būti netikslūs, t. y. nerodyti organizme esančių kirmėlių ar pirmuonių?
Anot A. Bartulienės, parazitinės ligos diagnozuojamos tiriant išmatas ir kraują.
„Žarnyno parazitinių ligų diagnostikai tiriamos išmatos, taikant įvairius metodus, pavyzdžiui, histolizines amebas (Entamoeba histolytica), liamblijas (Giardia lamblia) nustatyti išmatose galima atliekant šiltų išmatų mikroskopiją, formalino eterio koncentracijos, pirmuonių antigeno nustatymo, Trichromo dažymo metodus.
Žarnyno helmintų kiaušinėliai nustatomi taikant Kato ir formalino eterio koncentracijos metodus. Enterobiozės diagnostikai naudojami lipnios juostos ar perianalinių nuograndų metodai. Kai kuriems susirgimams nustatyti atliekami kraujo serologiniai ar kiti tyrimai“, – paaiškino specialistė.
Jos teigimu, jei mėginyje nerandama parazitų, jų kiaušinių ar cistų, o ligos įtarimas išlieka, rekomenduojama tyrimą pakartoti, tiriant surinktus mėginius kelias dienas iš eilės arba kas antrą dieną.
Kai kurie tėvai, įtardami, jog vaikai gali turėti parazitų, imasi iniciatyvos ir gydosi patys liaudiškomis priemonėmis (česnakais, gvazdikėliais ir pan.) arba profilaktiškai vartoja nereceptinius vaistus, skirtus parazitinėms ligoms gydyti.
Tačiau, anot A. Bartulienės, savigyda negalima užsiimti – dėl ligos simptomų, tyrimų ir gydymo visuomet reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
„Tik šeimos gydytojas ar infekcinių ligų gydytojas, įvertinęs ligos kliniką, atliktų tyrimų rezultatus, epidemiologinę situaciją, priima sprendimą dėl ligos gydymo ar vaistų skyrimo“, – kalbėjo NVSC užkrečiamųjų ligų specialistė.
Mažiau nustatoma, nes mažiau tikrinama?
Kaip jau minėta, dalies parazitų sukeliamų ligų skaičius pastaraisiais metais Lietuvoje sumažėjo. Tai, pasak užkrečiamųjų ligų specialistės, lėmė skirtingos priežastys.
„Sergamumas parazitinėmis ligomis Lietuvoje mažėja. Tam įtakos turėjo pagerėjusios gyvenimo sąlygos: atsirado vandentiekis, kanalizacija. Išvengti trichineliozės, kaspinuočių padėjo pagerėjusi maisto kontrolė. Dabar mėsa, žuvis į prekybos centrus patenka patikrinta ir yra saugi vartotojui“, – sakė A. Bartulienė.
Jos teigimu, anksčiau trichineliozės priežastis dažnai būdavo smulkiuose ūkiuose auginamų kiaulių mėsa, dabar tokių ūkių labai sumažėję, o didesnių ūkių produkcija kruopščiai tikrinama.
Pasak specialistės, gali būti, kad enterobiozės atvejų nustatoma mažiau ir dėl to, kad mažiau tikrinama profilaktiškai, nes ši infekcija dažniausiai nustatoma būtent per profilaktinius patikrinimus.
„Taip pat besikeičiančios klimatinės sąlygos gali turėti įtakos parazitinių ligų struktūrai. Kirminų kiaušinėliai, pirmuonys yra jautrūs aukštai temperatūrai, tiesioginiams saulės spinduliams, greitai išdžiūsta.
Įtakos, matyt, daro ir žmonių švietimas, geras informacijos apie ligų profilaktikos priemones prieinamumas“, – apie parazitų sukeliamų ligų mažėjimo priežastis sakė LRT.lt pašnekovė.
English (US) ·