Atsako gydytojas. Ar galima sloguojantį vaiką leisti į ugdymo įstaigą?

Prasidėjus rudeniui, o kartu su juo ir peršalimo ligų sezonui, vaikus auginančios šeimos susidūrė su problema: jei atžala sloguoja, o COVID-19 testas kelias dienas iš eilės neigiamas, galima vaiką leisti į mokyklą ar vaikų darželį ar geriau savaitę palaikyti jį namie? 

Vilnietė Vilma naujienų portalui LRT.lt pasakojo su šia problema susidūrusi jau antrą mokslo metų savaitę. Dukra iš mokyklos grįžo su sloga, tad Vilma jos kitą dieną į mokyklą nusprendė neleisti ir stebėti situaciją. Nors dukros COVID-19 testas pirmą dieną buvo neigiamas, vakarop kūno temperatūra šoktelėjo iki 37 laipsnių. Įtardama, kad visgi dukra galėjo mokykloje užsikrėsti koronavirusine infekcija, moteris nusprendė jos į mokyklą neleisti dar dvi dienas.

„Iš draugų, giminių pasakojimų žinau, kad greitasis COVID-19 testas ne visada pirmomis dienomis, vos pasireiškus pirmiems ligos simptomams, parodo infekciją, todėl nusprendžiau palaukti. Taip, pirmą dieną dukrai vakare šiek tiek pakilo temperatūra, tačiau kitas dvi dienas temperatūros nebuvo, gerklė nesuskaudo, nors daug kas akcentuoja, kad čia pirmasis COVID-19 požymis. Visas tris dienas iš eilės dukros COVID-19 grietieji testai buvo neigiami, tačiau sloga liko ir čia kyla klausimas, ar galima vaiką su sloga leisti į mokyklą. Sutartyje su ugdymo įstaiga esame pasirašę, kad sergančio vaiko įsipareigojame į mokyklą nevesti. Tačiau ar sloga yra ta liga, dėl kurios reikėtų praleisti pamokas?“ – svarstė vilnietė Vilma.

Vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ direktorė, vaikų ligų gydytoja pulmonologė Indrė Plėštytė-Būtienė naujienų portalui LRT.lt sakė, kad tokioje situacijoje atsidūrusių tėvų sprendimas, leisti vaiką į mokyklą ar ne, priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo savijautos.

„Jeigu yra intensyvi sloga, o šalia jos dažniausiai būna gerklės, galvos skausmas, tokiu atveju reikėtų, kad vaikas pabūtų namie. Sergančių vaikų į kolektyvą neleidžiame, nes mokymosi efektyvumas bus mažas, o kartu dar kyla ir grėsmė, kad atžala apkrės ir kitus vaikus. Jeigu kalbame apie mokyklinio amžiaus vaikus, jų peršalimo ligos paprastai trunka apie savaitę – tiek vaikas ir turėtų likti namuose“, – patarė vaikų ligų gydytoja pulmonologė.

Tiesa, jeigu vaikas yra ikimokyklinukas, greičiausiai tėvams teks pasirūpinti ir nedarbingumo pažymėjimu, jį vaiko gydytojas gali išrašyti ir nuotoliniu būdu. Į gydytoją dėl vaiko sveikatos reikėtų kreiptis tuo atveju, jeigu atžalos sveikata pastebimai prastėja. Jeigu pasireiškia įprasti peršalimo simptomai, su kuriais kovoti užtenka namų vaistinėlėje esančių medikamentų, nereikia griebtis receptinių vaistų, vykti pas gydytoją apžiūros neverta.

Jeigu kyla įtarimų, kad vaikas visgi galėjo užsikrėsti koronavirusine infekcija, pasak vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ direktorės, reikėtų, kad vaikas atliktų greitąjį COVID-19 testą. Tiesa, jų kasdien daryti neverta.

„Jeigu vaikas lieka namie, jam kasdien atlikti greitųjų testų nerekomenduojama, nes bet kokiu atveju atžala vis tiek yra namuose. Pirmomis dienomis nuo simptomų atsiradimo labai retai greitasis testas būna teigiamas. Dažniausiai koronavirusinė infekcija pirmiausia yra diagnozuojama pagal simptomus. Jeigu vaikas jaučiasi prastai: karščiuoja, jam skauda gerklę, jeigu jo bendra savijauta yra gerokai sunkesnė nei sergant įprasta viršutinių kvėpavimo takų infekcija – visa tai leidžia įtarti COVID-19. Greitąjį testą būtina atlikti tada, kai vaikas ketina grįžti į kolektyvą“, – patarė I. Plėštytė-Būtienė.

Visgi, pasak vaikų ligų gydytojos pulmonologės, jeigu atžalos bendra sveikatos būklė yra gera, vaikas nekarščiuoja, jam neskauda gerklės, o vargina tik nedidelė sloga – į ugdymo įstaigą jis galėtų grįžti, tačiau kolektyve jam privalu dėvėti medicininę kaukę.

„Aišku, priklauso, kokio intensyvumo sloga. Jeigu vaikas turi nuolat pūsti nosį ir vartoti vaistus, kitaip tariant, jeigu vaiką reikia nuolat gydyti, mano nuomone, jis neturi būti ugdymo įstaigoje. Bet jeigu vaikas gerai jaučiasi, jeigu ryte sudavus vaistų jam viskas yra gerai – galima būtų leisti į ugdymo įstaigą, bet tas vaikas turėtų būti su medicinine kauke ir reguliariai dezinfekuoti rankas.

Pačiam vaikui galbūt nieko tokio, kad jis eis su sloga, bet jeigu šalia – klasėje ar mokykloje – yra vaikų, kurių imuninė sistema nėra tokia stipri, reikėtų ir į juos atsižvelgti. Jie irgi turi teisę mokytis“, – dėmesį atkreipė gydytoja.

Ji pridūrė, kad sloga visgi yra liga, kurią sukelia virusinės arba bakterinės infekcijos, išskyrus alerginės slogos atvejus.

„Bet kokia infekcija gali komplikuotis, jeigu organizmas nebus tinkamai pasiruošęs tai kovai. Didžioji dalis slogų praeina lengvai, bet šiais laikais visiškai sveikų vaikų, kurie sirgtų klasikine sloga pagal vadovėlį, yra labai nedaug. Dažnai yra netinkama ir vaikų mityba, ir fizinis krūvis, jų krūtinės ląsta suspausta, laikysena ydinga. Tokiu atveju sloga dažniau komplikuojasi“, – tikino I. Plėštytė-Būtienė.