„Atrodo, jie ruošiasi karui prieš mus“: ar Kinija pradės invaziją į Taivaną?

„Atrodo, jie ruošiasi karui prieš mus“, – apie Kinijos veiksmus sakė Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu. Taipėjus patiria vis didesnį Kinijos spaudimą, o nutekintuose JAV slaptuose dokumentuose – informacija, kad Taivanas nėra pasiruošęs galimam Pekino puolimui. Taipėjus tvirtina, kad eskalacijos galimybė sąsiauryje nemaža, tačiau dabar svarbiausia aiški Vakarų žinia apie palaikymą.

Kaip LRT.lt teigė analitinio centro „Taiwan NextGen Foundation“ vadovas Chen Kuan-tingas, Taivanas supranta, kad daugelis šalių karo atveju negalės arba nenorės savo karių siųsti į salą, tačiau Taipėjui reikalinga ir kitokia parama.

„Atsakas neapsiriboja kariais, veikiau tai turėtų būti plataus masto sankcijos, kurios ekonomiškai izoliuotų Kiniją kaip agresorę“, – įsitikinęs ekspertas.

Tačiau nutekinti JAV duomenys apie Taivano karinį pasirengimą ir Vakarų susiskaldymas dėl „vienos Kinijos“ politikos kelia vis daugiau nerimo dėl galimo konflikto ir jo pasekmių.

Pratybos – pasirengimas tikram karui

Balandžio pradžioje Kinija surengė didelio masto karines pratybas, kurias vadino „griežtu įspėjimu“ už Taivano prezidentės Tsai Ing-wen susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy. Taivano prezidentė pasmerkė Kinijos karines pratybas Taivano sąsiauryje.

„Kinija tuo pasinaudojo kaip pretekstu pradėti karines pratybas, sukeldama nestabilumą Taivano sąsiauryje ir regione. Tai neatsakingas didžiosios šio regiono valstybės požiūris“, – apie Kinijos veiksmus tuomet sakė Tsai Ing-wen.

Per Kinijos pratybas buvo simuliuojami tiksliniai smūgiai salai ir jos blokada. Pekino kariuomenė teigė, kad tokios operacijos ne tik yra griežtas įspėjimas salai, kad ši, pasak kariuomenės atstovo Shi Yino, „nesusimokytų su išorės jėgomis ir nesiimtų provokacinės veiklos“, bet ir skirtos saugoti „Kinijos nacionalinį suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

Šios pratybos ėmė kelti klausimų, galbūt Kinija iš tiesų ruošiasi jau artimiausiu metu smogti salai ir ją prisijungti. Baimę dar labiau padidino nutekinti slapti JAV žvalgybos dokumentai, kuriuos paskelbė „The Washington Post“. Juose buvo teigiama, kad jei Kinija pultų Taivaną, tikriausiai greitai perimtų oro erdvės kontrolę virš salos. Dokumentuose priduriama, kad Taivano karinė vadovybė mano, jog tik pusė turimų naikintuvų galėtų pasipriešinti kinų pajėgoms.

Taivano karinė vadovybė esą taip pat abejoja, kad jos oro gynybos sistemos galėtų tiksliai atpažinti kinų raketų paleidimus. Viename dokumente teigiama, kad Taivanas, baimindamasis eskalacijos, gali delsti apšaudyti Kinijos orlaivius, net jei jie keltų tiesioginę grėsmę. Be to, neaišku, ar Taivanas turi užtektinai raketų, kuriomis gintųsi nuo plataus masto atakos.

JAV Gynybos departamentas, anot dokumentų, Taivano karines pratybas laiko nepakankamomis, kad iš tikrųjų būtų pasirengta rimtam puolimui. Kaip teigia Chen Kuan-tingas, salai būtina reformuoti savo ginkluotąsias pajėgas.

„Taivanui reikia stiprinti asimetrinės gynybos pajėgumus ir didinti individualaus karių pasirengimo lygį, kad būtų pasirengta galimam Kinijos puolimui, kai Pekino spaudimas vis labiau auga“, – pabrėžia Taivano ekspertas.

Taivanas jau skelbė, kad 2023 metais sutelks savo karines investicijas ir paruoš ginklus bei reikmenis, kurie padėtų išvengti Kinijos visiškos salos blokados, tarp tokių priemonių minimi naikintuvai F-16, degalų atsargos, artilerija bei raketos. Taip pat pabrėžiama, kad bus perkamos naikintuvų F-16 detalės, kurių reikėtų remontui.

Tačiau Chen Kuan-tingo manymu, nereiktų tokio pasirengimo matyti kaip karo tarp Kinijos ir Taivano neišvengiamumo, veikiau tai reikėtų matyti kaip siekį Taipėjui sėkmingai atgrasyti Pekiną nuo puolimo.

„Kai važiuodami automobiliu prisisegate saugos diržą, tai darote ne todėl, kad esate įsitikinę, jog įvyks avarija. Veikiau tai darote pasiruošdami blogiausiam scenarijui. Manau, kad tai tinkama analogija dabartinei Taivano ir Kinijos santykių dinamikai. Įtampa yra didelė, o eskalacijos galimybė – nemaža“, – pabrėžia Chen Kuan-tingas.

Tvyrančią įtampą patvirtina ir paties Kinijos vadovo Xi Jinpingo komentarai, kuriuose pabrėžiama, kad jo šalies ginkluotosios pajėgos turi „stiprinti karinius mokymus, orientuotus į realius mūšius“.

Anksčiau buvo kalbama, kad Kinija Taivaną stengsis užimti iki 2027 metų, kai bus minimos šimtosios Kinijos liaudies išvadavimo armijos metinės. CŽA vadovas Williamas Burnsas pabrėžė, kad būtent tada Xi Jinpingas norės triumfuoti savo valdymo metu užėmęs Taivaną.

Chen Kuan-tingo manymu, tokie teiginiai nedidina stabilumo Taivano sąsiauryje, o tokie perspėjimai labiausiai skirti JAV ir pačiam Taipėjui atkreipti dėmesį į Pekino keliamą pavojų.

„Xi Jinpingas ir jo karinė vadovybė abejoja, ar invazija būtų sėkminga. Šiuo metu vykstanti Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, kuri vietoj žaibiško karo įklimpo, neabejotinai pakeitė Pekino skaičiavimą dėl galimo konflikto, kuriuo būtų siekiama aneksuoti Taivaną, inicijavimo“, – pabrėžia Taivano ekspertas.

Po Kinijos vadovo vizito į Maskvą vis dėlto išryškėjo augantis abiejų galių bendradarbiavimas, nors Pekinas oficialiai sakosi nesiunčiantis pagalbos Rusijai kare prieš Ukrainą, tačiau jis neslepia paramos Kremliui. Kiek vėliau Kinijos gynybos ministras per savo paskutinį vizitą Maskvoje gyrė Rusijos lyderį dėl „pasaulinės taikos skleidimo“. Kaip LRT.lt sakė Nacionalinio demokratijos rėmimo fondo tyrimų ir analizės viceprezidentas Chrisas Walkeris, tai turėtų kelti nerimą, nes leidžia manyti, kad šių dviejų autoritarinių šalių vyriausybės pasiekė bendrą supratimą, kaip turėtų būti valdomas pasaulis.

„Maskvos ir Pekino vizija turėtų kelti nerimą visiems, kurie vertina laisvę ir demokratiją“, – pabrėžia C. Walkeris.

Lietuvoje viešėjęs JAV Valstybės departamento Kinijos reikalų koordinatorius Chrisas Wattersas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ teigė, kad iš tiesų Pekinas naudoja vis daugiau regioną destabilizuojančių taktikų, todėl Vakarų pasaulis turėtų siųsti žinią, kad reikia užtikrinti taiką Taivano sąsiauryje.

„Tarptautinė bendruomenė turėtų siųsti bendrą signalą Kinijai ir regionui, kad turime čia bendrų interesų ir siekiame stabilumo“, – tikino jis.

Ne tik karinis spaudimas

Karinės pratybos yra ne vienintelė priemonė, kuria Kinija bando paveikti taivaniečius ir jų gyvenimą saloje. Pilkojoje Kinijos veiksmų zonoje saloje vykdomos propagandos akcijos, bandoma sutrikdyti įprastą gyvenimą, pavyzdžiui, balandžio 16 dieną Kinija trumpam dėl „veiklos kosmose“ nustatė neskraidymo zoną į Šiaurę nuo Taivano, nuolatos vykdomos kibernetinės atakos, sutrikdoma kasdienių paslaugų veikla.

Taivanas, kaip ir Ukraina, dabar yra kovos už laisvę fronto linijoje, sako C. Walkeris. Jis pabrėžia, kad Kinija pastaruoju metu siekia paveikti žiniasklaidą bei elitą, tikslingai investuodamas į jį.

„Taivanas susiduria su marginalizacija tarptautiniu mastu, nes Kinija agresyviai vykdo „vienos Kinijos“ politiką, neleisdama Taivano Vyriausybei, nevyriausybinėms organizacijoms ir verslo subjektams bendrauti su pasauliu“, – pabrėžia C. Walkeris.

Štai dėl ko Taivanui svarbu tarptautinis palaikymas, kuris leistų išplėsti ir asimetrinės gynybos pajėgumus, bet kartu leistų padėti užgniaužti Pekino aktyviai platinamą propaganda.

„Pasaulinės demokratinės valstybės turi pasiųsti Pekinui nedviprasmišką žinią, kad jos neliks abejingos karo, kuriuo siekiama aneksuoti demokratinį Taivaną, atveju“, – teigia Chen Kuan-tingas.

Pastaruoju metu garsiai nuskambėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginiai apie Taivaną po vizito į Kiniją. Duotame interviu Prancūzijos prezidentas tikino, kad Europa neturi būti JAV ar Kinijos „sekėja“ Taivano klausimu ir kad Europos Sąjunga rizikuoja „įsivelti į krizes, kurios nėra mūsų“.

Tokius teiginius labai teigiamai sutiko Kinija, kuri gyrė Prancūzijos prezidento įžvalgas bei tai, jog jis pabrėžtinai teigė palaikantis „vienos Kinijos“ principą. Taivanas tai sutiko kai grėsmingą signalą, kad Europos pozicija dėl Taivano – nėra vieninga.

„Tai puiki dovana Xi Jinpingui, kuris tikriausiai ja pasinaudos, kad dar labiau įvarytų pleištą tarp atskirų Europos šalių ir įgyvendintų savo strategiją „skaldyk ir valdyk“ prieš ES“, – įsitikinęs Chen Kuan-tingas.

Tai dar labiau patvirtina Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Bearbock vizitas į Kiniją, kurio metu ji pabrėžė, kad vienašališkas status quo pakeitimas Taivano sąsiauryje yra nepriimtinas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Vakarų valstybes Kinijos atveju nekartoti tos pačios klaidos, kuri buvo daroma su Rusija, stengiantis palaikyti dialogą, ekonominius santykius ir tikėtis, kad ji nepradės karo.

„Daugelį metų Vakarai teigė, kad ekonominis bendradarbiavimas įtikins diktatorius palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Tačiau mes tik maitinome jų ekonomiką ir leidome jiems laužyti visas taisykles“, – tikino G. Landsbergis savo įraše „Twitter“ ir pabrėžė, kad Europa ir visas Vakarų pasaulis turi remti Taivaną ir demokratinius jo siekius.

Būtent dėl Lietuvos aktyvios pozicijos Taivano klausimu Kinija padidino savo ekonominį ir politinį spaudimą Vilniui, pavyzdžiui, išbraukdama Lietuvą iš muitų sistemos, dėl to Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją ir įvardijo tokią Pekino praktiką diskriminuojančia.

Europos Sąjungos susiskaldymas dėl Kinijos Lietuvai yra nenaudingas, ypač patiriant šios šalies spaudimą ir nuolatines propagandines atakas, kuriose siekiama Lietuvą parodyti kaip nepaklusnią Europos šalį, kurios nuomonė esą neatitinka viso bloko pozicijos.

Tačiau JAV pozicija Taivano atžvilgiu nesikeičia. Kiek anksčiau prezidentas Joe Bidenas teigė, kad Taivano užpuolimo atveju JAV įsipareigojusi ginti Taipėjų ir šių įsipareigojimų toliau neatsisako. Po pastarųjų Kinijos pratybų Taivano sąsiauriu praplaukė JAV karinio jūrų laivyno eskadrinis minininkas.

Nors įtampa Taivano sąsiauryje ir yra išaugusi, o karas Ukrainoje situaciją ir Taivano sąsiauryje dar labiau aštrina, tačiau ekspertai sutinka, kad artimiausiu metu Kinija nepradės karo prieš Taipėjų, tačiau Kinijai taikomas Vakarų spaudimas dėl to neturėtų mažėti.