Atidarytas naujų technologijų kupinas Lazdynų baseinas: nenuskęsti padedantis dirbtinis intelektas, saugoma šiluma ir 10 metrų aukčio šuolių bokštas

Vilnius vasario 15-ąją pagaliau duris atveria naujai pastatytam Lazdynų baseinui. Nuo 17 val. trečiadienį visi vilniečiai jau gali lankytis net nuo 2017 metų uždarytame ir pagaliau pabaigtame legendiniame miesto baseine, kuriame vaikystėje plaukti išmoko dešimtys tūkstančių dabartinių vilniečių. Nors statybos darbai ir užtruko, tačiau džiaugtis yra kuo – turime naują baseiną, kuriame gausu moderniausių ir naujausių technologijų.

Į baseino atidarymą trečiadienį rinkosi ne tik žurnalistai, bet ir žinomi sportininkai, politikai, sveikino žodį tarė ir prezidentas Valdas Adamkus.

Lazdynų baseine buvo galima sutikti ir olimpinę čempionę Laurą Asadauskaitę-Zandeprovskienę su vyru olimpiniu prizininku Andrejumi Zadneprovskiu, olimpietį plaukiką Andrių Šidlauską ir olimpietę Ievą Serapinaitę, buvusį plaukimo federacijos prezidentą Tomą Kučinską, dabartinį federacijos generalinį sekretorių Justą Kalinauską, nacionalinės sporto agentūros vadovą Mindaugą Špoką ir kitus.

Tiesa, vienas nebaigtas darbas 35 mln. eurų kainavusiame baseine liko. SPA ir pirčių zona duris atvers tik maždaug po metų, nes, anot vicemero Valdo Benkunsko, buvo padaryta klaidų techniniame projekte.

Vis dėlto net ir tęsiant statybos darbus baseinas veiks ir jame galės plaukti tiek vilniečiai, tiek profesionalūs sportininkai, sporto mokyklų auklėtiniai, miestas tęs savo plaukimo pamokų antrokams projektą.

Didysis Lazdynų baseinas atitinka visus tarptautinius standartus, jame galima vykdyti ir tarptautines varžybas, nes jo ilgis yra olimpinis – 50 metrų ir jame yra dešimt takelių. Tiesa, šis didysis baseinas gali būtų konfigūruojamas net 4 variantais: pavyzdžiui pakeliamų sienelių pagalba paskirstytas į keturias dalis ir tada jame būtų 20 takų, kurių ilgis 25 metrai. Arba pakeliamo dugno pagalba galima atsikirti negilų baseiną, kuris bus naudojamas mokymo plaukti programoms antrokams.

Mažesnis baseinas pirmiausia skirtas šuoliams į vandenį ir jame yra vienintelis Lietuvoje 10 metrų šuolių bokštas bei mažesni bokštai – 7,5, 5, 3 ir 1 metro bei šuolių į vandenį tramplinai. Šio baseino dugnas irgi gali būti reguliuojamas nuo 3 iki 5 metrų gylio, o nevykstant šuolių į vandenį treniruotėms mažesnis baseinas naudojamas plaukimui – jo ilgis 25 metrai.

Jame įrengta speciali sistema, kuri šuolio į vandenį metu dėl pučiamo oro sukuria specialią „oro pagalvę“, suminkštinančią smūgį į vandenį. Tokia sistema, anot V. Benkunsko, gali padėti išvengti rimtų traumų, jei šuolis nepasiseka.

Vienu metu kompleksas talpins apie 700 lankytojų, o per metus iš viso galėtų būti parduota apie 4000 ilgalaikių narysčių. Skirtingais laikais baseine sportuos virš 300 atletų, plaukimo treniruotes nuo kovo lankys per 1000 vaikų, o rudenį prie jų prisijungs dar mažiausiai 1800 antrokų.

„Active Vilnius“ atstovas ir dabar baseinui vadovaujantis olimpietis Vytautas Janušaitis pristatė ir Lazdynų baseine sumontuotą išskirtinę technologiją, saugančią lankytojus nuo skendimo.

„Turime sumontuotą skendimo prevencijos sistemą, specialios kameros stebi visas baseino zonas ir fiksuoja, jeigu objektas 5–10 sekundžių, priklausomai nuo nustatymų, nejuda vandens paviršiuje arba po vandeniu. Sistema iškart duoda signalą tiek ekranuose, tiek baseino gelbėtojams į specialias apyrankes su informacija, kur yra šis objektas. Tai – dirbtinis intelektas, tad jis nuolat pats mokosi iš situacijų“, – pasakojo V. Janušaitis.

Anot jo, tokia sistema Lietuvoje yra pirma, o Europoje jau išbandyta keliose šalyse, iš kur specialistai ir sumontavo ją Lazdynų baseine.

Kitos technologijos Lazdynų baseine leidžia patiems gamintis chlorą iš specialios aukštos kokybės druskos, jo nereikia pirkti, baseino erdvėse nejaučiamas chloro kvapas. Be to, speciali šilumos saugojimo sistema naudoja dušuose išskirtą vandens šilumą tam, kad pašildytų didįjį baseiną – taip sutaupoma dalis šilumos, kurią reikėtų gauti iš išorės.

Savivaldybė jau anksčiau skelbė, kad baseinas kainavo 35 mln. eurų, o nuo pradinės sąmatos pabrango beveik 10 mln. Anot V. Benkunsko, savivaldybė sieks prisiteisti 8,6 mln. eurų iš ankstesnių baseino statytojų.

Pagal viešai internete skelbiamas kainas, vienkartinis apsilankymas baseine vidurdienio valandomis (10–16 val.) kainuos 9 eurus, mėnesio narysčių kainos svyruoja priklausomai nuo to, kokio ilgumo narystę pirksite.

Anot V. Benkunsko, apsilankymų kainos yra paskaičiuotos pagal savivaldybės valdomo Fabijoniškių baseino kainas ir atitinka savikainos lygį.

„Įmonė dirba tam, kad padengtų kaštus, o ne pelnui. Reikia pradėti eksploatuoti, matysime, kaip seksis, bet čia nėra verslo objektas. Jis skirtas sportininkams, mūsų antrokams, kad kiekvienas Vilniaus antrokas gautų plaukimo įgūdžius, suformuotus baseine. Tai neturi tapti uždarbio objektu. Pagal taisykles viską užbaigus skelbsime konkursą operatoriui, tada kainodara gali keistis“, – teigė vicemeras.

Anot jo, dar statant baseiną buvo aktyviai diskutuojama su Lietuvos plaukimo federacija (LPF), kiek laiko baseine reikėtų aukšto meistriškumo sportininkams, tačiau jiems tinka įprastai komerciškai nepopuliariausios valandos – darbo dienos vidurys. Būtent tuo metu baseine turėtų būti daugiausiai sportininkų, taip pat ir Vilniaus antrokų, kuriems čia bus vykdomos ir mokymosi plaukti pamokos. Vakarais ir savaitgaliais baseinas daugiausia bus skirtas paprastiems lankytojams.

Anot V. Benkunsko, yra paskaičiuota, kad patenkinti vilniečių poreikiams mieste reikėtų dar septynių 25 metrų ilgio baseinų, o toliausiai pasistūmėjęs yra Pilaitės baseino projektas. Be to Estų gatvėje planuojamos naujo prekybos centro statybos, kuriame jau verslas žada įrengti 25 metrų baseiną.