Armonaitė dėl bankų solidarumo mokesčio žada susilaikyti: nėra atsakoma, ar našta nebūtų perkelta paskolas turintiems gyventojams

Vertindama Lietuvos gynybos pramonės perspektyvas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutinka, jog įmonės susiduria su nemažai kliūčių, kurias būtina naikinti. Ministrė taip pat neatmeta, kad karinės pramonės įmones iš Ukrainos būtų galima perkelti į Lietuvą. 

Pokalbis su A. Armonaite – „Dienos temoje“.

– Norint užsiimti ginklų gamyba Lietuvoje, šiuo metu reikia gauti A kategorijos ginklų licenciją. Verslininkai sako, kad tai viena pagrindinių kliūčių, kodėl jie nesivelia į šią verslo šaką. Anot jų, Lietuvoje gauti A kategorijos ginklų licenciją beveik neįmanoma. Ar, jūsų manymu, reikia supaprastinti sąlygas šiai licencijai gauti?

– Privačioms įmonėms yra įvairių kliūčių vystyti ginkluotę, auginti mūsų pajėgumus čia. Per 30 metų Lietuva savo gynybos pajėgumus grindė įsigijimais iš sąjungininkų. Tai yra gerai, bet mes norėtume, kad Lietuva su savo produkcija (optika, lazeriais) ne tik dalyvautų tiekimo grandinėse, bet ir pati daugiau pagamintų.

Dabar kliūčių yra įvairių. Jūs paminėjote Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Laisvosiose ekonominėse zonose yra apribojimų pritraukiant investicijas gynybos srityje. Apibendrindama galiu pasakyti, jog vienas iš gynybos pramonės atstovų prezidentūroje šiandien pasakė, kad buvome traktuojami kaip lošimų verslas, turintis visokių apribojimų, negalintis dalyvauti lygiaverčiai kaip kitos verslo šakos ir pan. Tai iš esmės ir norime pakeisti.

– Tai reikia supaprastinti tvarką?

– Dar kartą sakau, jūs pateikėte vieną pavyzdį.

– Nes verslininkai, kurie nori dalyvauti šioje šakoje, sako, kad tai pagrindinė kliūtis, kad bandoma ir negaunama, ir ne kartą.

– Ginklų ir šaudmenų įstatymo kuratorius, rodos, yra Vidaus reikalų ministerija. Iš tiesų šis įstatymas buvo rengtas daugiau apie, kaip suprantu, įvairius savigynos momentus. Mūsų pramonei yra aktualūs pakeitimai. Mes, Ekonomikos ministerija, matydama visą lauką, pastebime ir daugiau keistinų dalykų. Tam esame paruošę gynybos pramonės gaires kartu su dar keturiomis institucijomis, t. y. Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija. Tikimės, kad netrukus galėsime pasirašyti. Ten yra ir priemonių planas. Kitaip tariant, ne tik vizija, bet ir konkretūs žingsniai, ką reikia keisti. Labai svarbu, jog kai yra tiek daug institucijų, dar po jomis yra įvairių institucijų, kad visa tai nepasimestų ir kad savos pramonės auginimo kryptis būtų išlaikyta.

– Plėtojant pramonę, pirmiausia pradedate nuo įstatymų keitimo. Pateikėte pasiūlymą leisti laisvosiose ekonominėse zonose gaminti karinę ginkluotę ir ryt pristatote klausimą Seime. Kokia išankstinė nuojauta? Yra tam daug prieštaraujančių politikų ar labiau pritarimas?

– Aš tikiuosi, kad palaikymas bus gausus. Noriu pasakyti du momentus. Pirma, pakeitimas yra aktualus ir Lietuvos gamintojams, ir užsienio investuotojams. Lietuva yra įdomi, investicinio klimato požiūriu daug sprendimų čia vyksta gana greitai ir tarptautiniai investuotojai domisi galimybe čia vystyti karines investicijas. Jeigu į laisvąsias ekonomines zonas mes įsileidžiame gynybos projektus, vadinasi, įmonės turi įvairių naudų, ir dėl sklypų, infrastruktūros, plėtojant tas pačias gamyklines veiklas, lygiai taip pat mokestinės bazės, įvairios naudos. Neįtikėtina, bet, kiek galioja teisinis laisvųjų ekonominių zonų reguliavimas, gynybos įmonėms nebuvo galimybės juo pasinaudoti. Man atrodo, tai yra keista, dėl to mes ir keičiame šitą įstatymą. Tai yra tik vienas iš įstatymų. Yra daugybė kitų teisės aktų, kurie galbūt yra žemesnės grandies ir tai stabdo. Norime naikinti kliūtis gynybos įmonėms.

– Jūs paminėjote užsienį. Ar sulaukėte kokių nors konkrečių signalų iš užsienio, kad jie norėtų čia ateiti su savo gamyba?

– Taip, ir iš šalių, kurios turi panašias vertybes, ar tai būtų sąjungininkės, ar tai būtų mūsų sąjungininkės plačiausia prasme, globaliai. Kai kurie projektai yra konfidencialūs, bet aš pati turėjau ne vieną...

– Jūs dar negalite jų įvardyti?

– Viešai negaliu, bet tai yra konkretūs projektai, kurie domina įmones plėtoti čia, Europoje ir Lietuvoje, todėl reikia dirbti, kad būtume pasirinkti.

– Daug Ukrainos karinės pramonės dabar negali tęsti savo veiklos, nes, pavyzdžiui, yra subombarduota gamykla, joje negali gaminti įrangos, bet yra likęs personalas, technologijos. Jūsų manymu, būtų galima tokias įmones perkelti į Lietuvą, kad jos vykdytų veiklą čia?

– Taip, tikrai būtų galima, jeigu tik patys ukrainiečiai matytų norą ir prasmę. Žinoma, Lietuva gali būti viena iš alternatyvų. Aišku, kiekvienam projektui reikia konkrečių dalykų: infrastruktūros, gamyklos ir t. t. Tai yra laiko imlios, brangios investicijos. Sunku pasakyti, kiek realistiška yra taip staigiai viską perkelti. Žmonės yra esmė, bet, kita vertus, ir technologijos. Esame atviri.

– Šiuo metu labai didelę paklausą turi aukštųjų technologijų produktai: dronai, termovizoriai ir pan. Mes juos gaminame. Ar pati valstybė rengiasi investuoti į šias technologijas, ar jūs labiau tikitės, kad privatus verslas rodys daugiau iniciatyvos?

– Valstybė gali prisidėti finansiškai ir prisideda. Anksčiau finansinė sistema, taip pat ir finansinės valstybės priemonės, eliminuodavo gynybos įmones, o dabar mes tai esame pakeitę. Pavyzdžiui, „Invegos“ fonde yra „MILInvest“ rizikos kapitalo fondas – 13 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų – mechanizmas, kuris investuoja į įmonių projektus. Mes suprantame, jog 13 mln. eurų tokioms brangioms technologijoms, kokios yra gynybos technologijos, yra gerokai per maži pinigai, tačiau yra ir kitų galimybių. Pavyzdžiui, NATO inovacijų fondas, ir DIANA, vadinamasis NATO fondas, ten Lietuva dalyvauja, yra aktyvi ir tų finansinių priemonių vis daugėja.

Kitas dalykas, valstybė gali prisidėti finansiškai ir per kitus mechanizmus. Pavyzdžiui, aš paminėjau laisvąsias ekonomines zonas, bet dar yra žaliasis koridorius didžiosioms investicijoms. Dabar daug gynybos įmonių negali pasinaudoti šituo teisiniu reguliavimu, kuris, pavyzdžiui, numato pelno mokesčio lengvatas dėl to, kad dažnai gynybos įmonės yra inžinerinė pramonė ir ten daug darbuotojų nereikia, yra mažesnis skaičius. Mes turime tą kriterijų ir jį irgi keičiame.

Noriu pasakyti, kad nepaisant to, jog Lietuva ilgus metus praleido progą nuosekliai stiprinti savo gynybos pramonę, įmonės jau dabar gamina ir komponentus, ir galutinius produktus, ir dažniausiai tai yra labai aukštos pridėtinės vertės produkcija, kuri vyksta į visą pasaulį.

– Apie pinigus – vis dar svarstomas klausimas dėl bankų solidarumo mokesčio, kuris būtų skirtas krašto apsaugos finansavimui. Jūsų pozicija dėl to yra skeptiška. Dėl įstatymo projekto jūs šią savaitę rengiatės susilaikyti. Ar koalicijos partneriai jus supranta? Nes, pavyzdžiui, premjerė sako, kad čia yra ir moralės klausimas.

– Aš ir Vyriausybės posėdyje, ir per pirmą balsavimą Seime susilaikiau, nes yra keletas dalykų. Pirma, jeigu kalbame šiandien laidoje apie gynybą, aišku, kad investicijos į gynybos pajėgumus neturi būti proginės, Lietuva yra alokavusi labai didelį biudžetą – 3 proc. BVP, net jau ne 2, tai yra praeitis. Ateityje tikriausiai dar ambicingai didinsime. Tai yra labai gerai, tai yra nuoseklus finansavimas.

Kalbant konkrečiai dėl bankų mokesčio, čia prasideda daugybė kitų dalykų. Pirmas dalykas, iki šiol nėra atsakyta į klausimą, ar bankai tos naštos, kuri jiems yra padidėjusi, neperkels ant paskolas turinčių klientų pečių. Antras dalykas, jeigu mes išsirenkame kokią nors vieną industriją ir staiga ją papildomai apmokestiname, investicine prasme atrodome kaip nestabili jurisdikcija. Bankai jau moka 20 proc. pelno mokestį, skirtingai nei visi kiti, ir dabar dar papildomi įvairūs vienkartiniai mokesčiai. Mes norime, kad čia ateitų daugiau bankų, o ne kad jų būtų mažiau. Tai yra investicinės aplinkos konkurencingumo klausimas. Man atrodo, tai yra dvi pagrindinės problemos.

– Ne pirmą kartą sakote, jog tai gali atbaidyti norinčius į rinką ateiti bankus. Bet, jeigu pasižiūrėtume istoriškai, per pastaruosius dešimtmečius į Lietuvą atėjo tik „Revolut“? Ar yra daugiau norinčių?

– Manau, kad vis tiek reikia dirbti, o ne sakyti, jeigu atėjo vienas „Revolut“ ir išėjo „Danske bank“, vadinasi, mums jau nesvarbu. Mums svarbu. Tiesą sakant, Lietuva finansinių technologijų centru, kalbant apie „Fintech“ įmones, tapo būtent todėl, kad norėjo didesnės konkurencijos bankiniam sektoriui, kad vartotojai turėtų daugiau alternatyvų, mažesnius paslaugų įkainius. Dirbkime nuosekliai.

– Kitas klausimas – mokesčių reforma. Finansų ministerija prieš porą savaičių pateikė reformą, jūs iškart pateikėte savo pasiūlymų. Kaip galima suprasti, projektas paskelbtas nederinant jo koalicijoje. Jūs jį pamatėte prieš pat jam išvystant dienos šviesą, teisingai suprantu?

– Keletą dienų iki.

– Ką tai sako apie valdančiosios koalicijos santykius?

– Džiaugiuosi, kad diskusija dėl mokesčių yra vieša ir tai liečia kiekvieną žmogų, kiekvienas žmogus gali būti šitos diskusijos dalyviu. Finansų ministerija pateikė savo matymą, mes manome, jog reikia matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentus, kurie yra svarbūs, bet ir ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, dirbančių savarankiškai žmonių motyvacijos išlaikymo dirbti sau klausimą. Mes ir pateikėme tą požiūrį. Manau, kad kiekvienas dirbame savo darbą.

– O tai, kad projektas paskelbtas nederinant jo koalicijoje?

– Matyt, buvo įvairių būdų, kaip tą diskusiją turėti. Turime ją dabar taip. Aš nesiimu niekaip vertinti.

– Ar jus, kaip ministrę, tas faktas pykdo?

– Žinote, aš, kaip ministrė, dirbu savo darbą. Mes su komanda pateikėme pasiūlymus, kai kuriuos papildomus, kai kuriuos galbūt alternatyvius. Tam matymui, kurį turi Finansų ministerija, politiškai, gal aš taip pasakysiu, jeigu iš anksto yra daugiau sutarimo, tada, matyt, ir procesas Seime, ir vėliau galėtų būti sklandesnis. Dabar Finansų ministerija vis dar laukia visuomenės, verslo, institucijų reakcijų į tą projektą, mes turime labai ilgą procesą. Pasiūlymai Vyriausybėje taip pat dar nėra aptarti. Žiūrėsime, kaip čia su tuo laiku.

– Jeigu dabar reikėtų iš naujo priimti sprendimą dėl darbo koalicijoje, ką nuspręstumėte, sudarytumėte sąjungą?

– Čia toks platesnis klausimas.

– Iš to, kaip jūs pasakojate apie darbą kartu, natūralu.

– Matote, yra daugybė dalykų. Man atrodo, mes kartu atlaikėme ne vieną krizę ir įgyvendinome ne vieną valstybei svarbų pokytį ir ta ateitis kažkada spręsis.

– Kaip?

– Kaip čia atsakyti į šitą klausimą... Dirbame. Man atrodo, svarbu yra pabaigti darbus, kuriuos pradėjome.

– Ačiū už atsakymus.