Armėnija teigia iki rugsėjo išvesianti pajėgas iš Kalnų Karabacho

Šešias savaites trukusios kovos tarp Kaukazo kaimynių 2020 m. rudenį nusinešė daugiau nei 6500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis. Pagal susitarimą Armėnija perleido daug dešimtmečius kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo apie 2000 taikdarių trapioms paliauboms prižiūrėti.

„Po paliaubų Armėnijos ginkluotųjų pajėgų daliniai grįžta į Armėniją, procesas artėja prie pabaigos ir baigsis rugsėjį“, – antradienį valstybinei naujienų agentūrai „Armenpress“ sakė Armėnijos saugumo tarybos sekretorius Armenas Grigorianas. Tačiau „ten liks“ vietos armėnų separatistų pajėgos. A. Grigorianas sakė, kad Rusijos taikdariai Karabache „garantuoja“ ten gyvenančių etninių armėnų saugumą.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas penktadienį priekaištavo, kad Armėnijos pajėgų pasitraukimas vyksta per lėtai. Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai savaitgalį susitiko Sakartvelo sostinėje Tbilisyje į pirmąsias po karo tiesiogines derybas. Tikimasi, kad per derybas bus toliau plėtojamas susitarimas, kurį gegužę tarpininkaujant Europos Sąjungai pasiekė I. Alijevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Jiedu tiesiogiai derėjosi Briuselyje balandį ir gegužę. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis sakė, kad kitas jų susitikimas numatytas liepos arba rugpjūčio mėnesį.

Po invazijos į Ukrainą vasario 24 d. vis labiau izoliuota Maskva prarado savo, kaip pagrindinės tarpininkės šiame konflikte, statusą. Nuo tada Europos Sąjunga vadovauja Armėnijos ir Azerbaidžano normalizavimo procesui, kuris apima taikos derybas, sienų nustatymą ir transporto jungčių atnaujinimą.

Etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai. Po to kilęs konfliktas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių.