Apsukrus automobilio pardavėjas gali pakliūti į spąstus: nenurodžius visų mašinos trūkumų, remontui teks atverti savo piniginę

Pasitaiko atvejų, kai pardavėjas siekia gudriai apsukti pirkėją ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodo ne visus mašinos trūkumus. Advokatas pabrėžė, jog pirkėjas gali įrodyti savo tiesą atlikęs nepriklausomą vertinimą servise, taip pat naudingai pasitarnauti gali ir anksčiau išsisaugotas automobilio skelbimas.

Aiški sutartis – mažiau nesusipratimų

„Regitros“ atstovė spaudai Justina Kazragytė LRT.lt teigė, kad „Regitra“ siūlo naudoti rekomendacinę pirkimo–pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti įmonės interneto svetainėje.

„Ji atitinka visus transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartims taikomus reikalavimus, kurie patvirtinti teisės aktuose, bei turi privalomą duomenų rinkinį, kuris reikalingas, norint pirkėjui gauti savininko deklaravimo kodą. Taip pat teisingai užpildyta pirkimo–pardavimo sutartis padeda apsaugoti pirkėjo ir pardavėjo interesus“, – akcentavo pašnekovė.

Anot J. Kazragytės, svarbu sutartį užpildyti teisingai, nurodyti joje prašomą informaciją: faktinius pirkėjo bei pardavėjo duomenis, transporto priemonės kainą, ridą, užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą, įvardinti defektus ir kt.

„Atlikus tai, ko prašo sutartis, tiek transporto priemonių pardavėjai, tiek jų pirkėjai išvengs nesusipratimų ateityje, o kilus ginčui, turės neabejotinus įrodymus. (...) Atsiradus defektams, kurie nebuvo prieš tai aptarti, fiksuoti sutartyje, visais atvejais reikėtų kreiptis į transporto priemonės pardavėją“, – teigė atstovė spaudai.

Kaip teigė atstovė, jei dėl tam tikrų priežasčių norima nutraukti pirkimo–pardavimo sandorį, pavyzdžiui, paaiškėjus, jog automobilis turi trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo, būtina informaciją įforminti ne tik raštu, bet ir kreiptis į „Regitrą“.

„Tokiu atveju reikia pateikti anuliavimo deklaracijas, kad ši informacija būtų užfiksuota informacinėse sistemose. Tokiu būdu bus panaikintas pirkėjo vardu galiojantis savininko deklaravimo kodas (SDK) ir transporto priemonės nuosavybė bus sugrąžinta pardavėjui. Jei geranoriškai nepavyksta rasti abi puses tenkinančio sprendimo, tokiu atveju reikėtų šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka“, – sakė J. Kazragytė.

Nurodyti visus trūkumus

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Edvardas Racius LRT.lt komentavo, jog informaciją, kurią privaloma nurodyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, numato Civilinis kodeksas.

„Jame yra pasakyta, kad turi būti nurodomi duomenys apie tą pačią transporto priemonę, ten turi būti deklaruojami ridos duomenys, visi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose automobilis buvo apgadintas per tą laikotarpį, kai pardavėjas yra to automobilio savininkas. Taip pat [reikia nurodyti] ir visus kitus tam pardavėjui žinomus eismo ar kitus įvykius, kur motorinė transporto priemonė buvo apgadinta“, – kalbėjo advokatas.

Pasak pašnekovo, taip pat yra Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymas, kuriame nurodyta, kokius duomenis ir trūkumus yra privaloma nurodyti. Anot jo, tuomet būtina nurodyti gamybinę markę, identifikavimo numerį, ridą, ar yra atlikta privalomoji techninė apžiūra, įvykę eismo įvykiai.

„Nagrinėjant trūkumus, jie turi būti nurodyti. Pavyzdžiui, stabdžių sistemos trūkumai, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos [gedimai]. Žmogui, kuris siekia parduoti ar pirkti, patogiausia naudotis „Regitros“ pateikiama sutarties forma“, – komentavo E. Racius.

Pasak asocijuotojo teisininko, bendra pareiga pardavėjui privalomai nurodyti trūkumus ir jis turi parduoti tokį automobilį, kuris atitinka pirkimo–pardavimo sąlygas ir kitus bendrus kokybę nustatančius dokumentus.

„Pardavėjas paprastai atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pardavėjui norint išvengti atsakomybės dėl parduoto automobilio trūkumų, jis ir yra suinteresuotas nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje visas sąlygas, kurios yra reikšmingos sutarčiai vykdyti. Jeigu, tarkime, pardavėjas nenurodo kažkokio trūkumo, apie kurį jis žinojo, vėliau nebetenka galimybės gintis dėl to trūkumo“, – pabrėžė advokatas.

Dėl defektų gali sumažinti automobilio kainą

Anot E. Raciaus, jeigu automobilis neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė tų trūkumų, pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, savo pasirinkimu gali pareikalauti, kad automobilis būtų pakeistas kitu kokybišku automobiliu.

„Čia tik tuo atveju, jeigu tie trūkumai yra kažkokie dideli, esminiai. Jeigu trūkumai yra protingai pašalinami, nereikalaujant labai didelių investicijų ir pastangų, tada, aišku, toks reikalavimas neturėtų būti tenkinamas. Taip pat pirkėjas gali prašyti, kad atitinkamai būtų sumažinta pirkimo kaina, gali reikalauti, kad neatlygintinai per protingą terminą pardavėjas pašalintų tuos trūkumus“, – vardijo jis.

Kaip teigė pašnekovas, dar gali galioti galutinė teisinė priemonė ultima ratio, kuria galima nutraukti sutartį ir apskritai grąžinti sumokėtą kainą.

„Čia tiktai tokiu atveju, jeigu tas pažeidimas yra esminis ir niekaip automobilio sutvarkyti ar kitaip ištaisyti tuos trūkumus nėra galimybes. Praktikoje išryškėjus kažkokiam defektui, reikia visada kreiptis į tos srities specialistą, šiuo atveju į patikimą servisą. Meistras galėtų surašyti aktą ir pasakyti savo įvertinimą: ar tai yra defektas, kuris išaiškėjo kažkada anksčiau, ar tai yra, pavyzdžiui, natūralus nusidėvėjimas, atsižvelgiant į automobilio ridą ir panašius dalykus“, – sakė E. Racius.

Advokato teigimu, toks vertinimas iš serviso padės einant į teismą, nes tuščiu teiginiu bus labai sudėtinga įrodyti tiesą. Jis prisiminė ir keletą istorijų, kaip teismų praktikoje buvo nagrinėjami nesutarimai tarp automobilio pirkėjo ir pardavėjo.

„Buvo atvejis, kai pirkėjas nusipirko automobilį, kuris buvo atvežtas iš Jungtinės Karalystės ir perdarytas tokiu būdu, kad galėtų būti tinkamos eksploatuoti Lietuvoje. Vėliau pirkėjas kreipėsi į teismą sakydamas, kad automobilis buvo perdarytas. Teismas tuo atveju pasakė, kad pirkėjas tikrai akivaizdžiai galėjo matyti, kad tas automobilis yra iš Jungtinės Karalystės, ir galėjo suprasti, kad jis yra perdarytas, tada buvo atlikta techninė apžiūra ir patvirtinta, kad automobilis yra tinkamas naudoti“, – kalbėjo asocijuotasis teisininkas.

Pasak E. Raciaus, kitoje byloje pirkėjas nusipirko automobilį, važiavo ir netrukus užsidegė lemputė, kuri signalizavo apie pavarų dėžės gedimą.

„Tuomet pirkėjas iš karto nuvežė į servisą, jis pasakė, kad čia yra pavarų dėžės gedimai. Pirkėjas kreipėsi į pardavėją, jis sakė, kad nieko nežino, nėra atsakingas. Serviso akte buvo nustatyta, kad yra matomi pavarų dėžės remontai, paskui galutinai išspręstas ginčas teisme, o teismas patenkino pirkėjo reikalavimą pakeisti pavarų dėžę“, – kalbėjo advokatas.

Pasak jo, gyventojai galėtų iš anksto imtis prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, ieškodami automobilio iškart išsisaugotų skelbimo turinį, nes vėliau jis gali būti koreguotas.

„Tas skelbimo tekstas, kuriame pasakyta, kad automobilis yra, pavyzdžiui, idealios būklės, vėliau gali būti labai geras įrodymas teisme. Be abejo, jeigu matoma, kad automobilis yra parduodamas už daug žemesnę nei rinkos kainą, tai vėlgi, matyt, dažniausiai signalizuoja, kad kažkas su tuo automobiliu yra tikriausiai blogai“, – teigė E. Racius.

Pirkėjas turi būti atidus

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Milda Deimantė LRT.lt sakė, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba grąžinti prekę, jeigu pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė, arba atsisakė tai padaryti. Taip pat jei prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė remontuoti prekę, prekės trūkumas yra esminis ar pardavėjas pareiškė, iš aplinkybių yra aišku, kad per protingą terminą nesuremontuos, nepakeis prekės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui.

„Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Transporto priemonei taikomas bendras 2 metų garantijos pagal įstatymą terminas, todėl vartotojas, pastebėjęs trūkumus, turėtų kreiptis į pardavėją raštu ir išdėstyti savo pasirinktą reikalavimą. Jeigu ginčo išspręsti nepavyksta, vartotojas turite teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) ginčų nagrinėjimo tvarka“, – akcentavo Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja.

Anot jos, atkreiptinas dėmesys, kad dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, turi būti savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas.

„Dėl natūralios eksploatacijos metu atsiradusių transporto priemonės trūkumų atsakomybė tokiu atveju pereina pirkėjui ir pardavėjas už įprastus transporto priemonės priežiūros ir remonto darbus nėra atsakingas“, – sakė M. Deimantė.

Patarėjos teigimu, perkant jau naudotą transporto priemonę, pirkėjas turi būti apdairesnis.

„Dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, turi būti savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, tai ir lemia tokio daikto kainos (daikto vertės) skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu“, – teigė pašnekovė.

Pasak M. Deimantės, atsižvelgiant į tai, pirkėjas negali tikėtis naujos transporto priemonės kokybės ir privalo suprasti, kad, įsigijus naudotą transporto priemonę, bus būtina tinkamai ją prižiūrėti ir investuoti lėšų jos tinkamai techninei būklei palaikyti. Taip pat tikėtina, kad reikės atlikti transporto priemonės privalomus dalių pakeitimus ir / ar remonto darbus, o sugedus transporto priemonės dalims – jas keisti.