Apsinuodijote maistu? Specialistai pataria, ką daryti

Aktyvinta anglis, elektrolitai ir vanduo mažais gurkšniais pirmieji skuba į pagalbą apsinuodijus maistu. Sveikatos specialistės LRT.lt portalui papasakojo, ko reikėtų vengti šalinant skrandžio turinį, kaip atskirti apsinuodijimą nuo roto ar noro viruso ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint viso to išvengti.

Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu

Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir „Gintarinės vaistinės“ farmacininkė Giedrė Tautkevičienė rekomenduoja visada namų vaistinėlėje turėti aktyvintos anglies, nes ji – pirmoji pagalba apsinuodijus maistu. 10 kilogramų kūno masės svoriui skiriama 1 aktyvintos anglies tabletė, todėl tiksli dozė parenkama pagal kūno masės svorį.

„Tai reiškia, kad žmogui, kuris sveria 80 kilogramų, 8 tabletės tikrai nebus per didelė dozė“, – patikina šeimos gydytoja.

Apsinuodijus maistu dažniausiai vemiama, todėl organizmas netenka daug skysčių ir visų gerųjų mikroelementų. J. Dūdienė pataria vandenį gerti labai nedideliais gurkšniais, nepersistengti su išgeriamo vandens kiekiu: „Jei išgeriame daug vandens, tempiasi skrandis ir tai natūraliai sukelia gausesnį vėmimą.“

„Vemiant skysčių vartoti nesinori, nes atrodo, kad vėmimas padažnėja. Tačiau, jei skysčiai vartojami mažais gurkšneliais (arbatinio šaukštelio dydžio), organizmas geba tokį kiekį pasisavinti ir nesuaktyvina didesnio skysčių šalinimo“, – priduria vaistininkė.

Šeimos gydytoja teigia, kad pats vėmimas nėra blogas dalykas, nes taip pašalinamas toksiškas skrandžio turinys. Vaistininkė G. Tautkevičienė taip pat pabrėžia, kad organizmui negalima trukdyti valytis: „Nevartoti preparatų, kurie slopina vėmimą ir viduriavimą.“

Farmacininkė įspėja, kad vartojant žarnyno darbą ir viduriavimą slopinančius vaistus, organizmas neturi galimybių išsivalyti nuo toksinų ir apsinuodijimas tik stiprėja: „Tokiam pacientui gali prireikti skrandžio plovimo.“

„Tik tais atvejais, kai tai jau yra labai intensyvus pykinimas ir vėmimas, mes skiriame medikamentinį gydymą. Vaistai pykinimui, vėmimui slopinti yra skiriami tik griežtai su medikų priežiūra ir pagalba. Nereikėtų gydytis patiems“, – priduria šeimos gydytoja J. Dūdienė.

Jeigu prasideda pykinimas ir viduriavimas

Prasidėjus pykinimui ir viduriavimui, šeimos gydytoja ir vaistininkė pataria nedelsti ir stengtis kuo greičiau grąžinti prarastų elektrolitų kiekį organizme.

„Tai yra labai sūraus mineralinio vandens gėrimas arba preparatai, kurių galima įsigyti vaistinėse“, – sako J. Dūdienė.

Vaistininkė G. Tautkevičienė rekomenduoja diosmektitą – preparatą, kuris sugeria bakterijas, virusus ir toksinus, padengia gleivinę ir ją stiprina, taip mažina uždegimą bei viduriavimą.

„Ūmaus viduriavimo atveju nuo 2 metų vaikams galimi 9–12 g diosmektito per parą, suaugusiems – 18 g per parą. Vartojant preparatus, pasižyminčius sugeriančiomis ypatybėmis, svarbu išlaikyti 0,5–1 val. intervalą prieš kitų vaistų vartojimą“, – teigia farmacininkė.

Esant stipriam viduriavimui tinka racekadotrilis, kuris slopina skysčių pasišalinimą, mažina viduriavimą, tačiau nesukelia vidurių užkietėjimo ir nesutrukdo toksinams pasišalinti. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad šis preparatas tinkamas kūdikiams nuo 3 mėn., nes jo skonis geresnis nei diosmektito.

Jeigu pykinimas užsitęsia, po gausaus vėmimo skauda skrandį, šeimos gydytoja J. Dūdienė pataria keletą dienų iš eilės pavartoti skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus – omeprazolį, pantopazolą.

„O jeigu kelias dienas išlieka nemalonus sotumo, pilnumo, nevirškinimo jausmas, tą irgi galėtų padėti įveikti vaistai su fermentais. Yra didelis pasirinkimas nereceptinių fermentų, kurie padeda suvirškinti maistą“, – teigia gydytoja.

G. Tautkevičienė įspėja, kad jei žmogus tampa vangus, mažai šlapinasi ir neteko daug skysčių, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Ką valgyti ir gerti?

Praėjus kuriam laikui po vėmimo, sveikatos specialistės rekomenduoja valgyti lengvą maistą. „Maistas turėtų būti švelnus, virtas ar troškintas garuose. Puikiai tinka sultiniai, ryžiai, liesa mėsa, bananai, bulvės, bulvių košės“, – sako vaistininkė.

Šeimos gydytoja J. Dūdienė pataria valgyti sausą maistą – duoną (tik ne šviežiai keptą), džiūvėsėlius, avižinę košę, sausučius. Svarbu, kad maistas nebūtų per daug saldus.

„Reikia suprasti, kad saldus produktas, kur daug cukraus, nepadeda mūsų gerajai žarnyno mikroflorai. Cukrus turėtų būti vartojimas labai saikingai, jokių saldumynų ir saldainių nevalgyti tuo laikotarpiu“, – sako gydytoja.

Abi specialistės pabrėžia, kad maistas neturėtų būti riebus, vietoj sviesto patariama naudoti labai nedidelį kiekį aliejaus.

Vandenį kartais galima pakeisti švelnia arbata – ramunėlių, sidabražolės, pipirmėčių, kmynų, pankolių, pelyno. Tiesa, anot vaistininkės, pelyno negalima vartoti vaikams, žindymo ir nėštumo metu. Arbatos taip pat nereikėtų saldinti.

Šeimos gydytoja įspėja, kad tiek vemiant, tiek viduriuojant reikėtų nevartoti pieno produktų: „Šių produktų suvirškinimas yra sunkesnis, nes visos gerosios žarnyno bakterijos taip pat yra labai sutrikusios.“

Pasak vaistininkės G. Tautkevičienės, reikėtų vengti vaisvandenių, stipriai gazuotų gėrimų, kavos, pieno (vaiką maitinti krūtimi drąsiai galima), maisto, turinčio daug skaidulų (šviežių vaisių ir daržovių): „Šį maistą sunku virškinti, todėl sudirgusiam skrandžiui jis tikrai ne į naudą. Taip pat venkite aštraus, rūgštaus, kepto ir rūkyto maisto.“

Specialistės pabrėžia, kad apsinuodijus reikėtų valgyti mažiau ir leisti organizmui susikoncentruoti į pasveikimą. Svarbiausia – vartoti skysčius.

Pavojinga pasekmė – dehidratacija

Šeimos gydytoja J. Dūdienė įspėja, kad jei pakyla temperatūra, vėmimas yra gausus ir vemiama kas pusvalandį, reikia kreiptis į gydytojus, kurie nustatys, ar nėra išsivysčiusi dehidratacija.

Specialistės teigia, kad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaikus. Jei vaikas nuolat vemia (kas 15–20 min.), išgeria per mažai skysčių, reikia nedelsiant vykti į skubios pagalbos priėmimo skyrių, kad būtų įvertinta, ar „nėra jau ryškios dehidratacijos, dėl kurios reikėtų skysčių balansą atkurti lašelinėmis“.

„Buvo toks atvejis – atostogų pabaigoje visa šeima labai stipriai viduriavo ir vėmė. Įtarė, kad stipriai apsinuodijo turguje paragautu maistu. Suaugę stengėsi vartoti skysčius, tačiau savo mažyliui įsiūlyti sekėsi nesėkmingai, todėl iš oro uosto teko skubiai važiuoti į ligoninę“, – pasakoja farmacininkė G. Tautkevičienė. – Nes vaikas, netekęs daug skysčių, tapo vangus, nusilpęs. Po lašelinės vaikas atsigavo. Tokia situacija yra pavojinga gyvybei.“

Anot šeimos gydytojos, jeigu neatkuriamas elektrolitų kiekis organizme, gali pasireikšti labai rimti sutrikimai. Pavyzdžiui, sumažėjęs kalio kiekis gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus.

J. Dūdienė akcentuoja – tiek maži vaikai, tiek suaugę žmonės po apsinuodijimo maistu turi atkurti mikroelementų, tokių kaip kalis, magnis, natris ir chloras, kiekį organizme.

Kaip atskirti virusą nuo apsinuodijimo?

Šeimos gydytoja ir vaistininkė neslepia, kad atskirti, ar tai apsinuodijimas, ar roto / noro virusas, yra tikrai sudėtinga, nes simptomai – labai panašūs.

„Dažnai jei vienas šeimos narys staigiai pradeda viduriuoti, vemti ir simptomai persiduoda visai šeimai, tai tikriausiai bus virusas. Jei virškinimo sutrikimas atsiranda po iškylos gamtoje, kelionės ar užkandžiavimo per muges, didelė tikimybė, kad tai gali būti apsinuodijimas maistu“, – paaiškina G. Tautkevičienė.

Tačiau temperatūra gali pakilti tiek apsinuodijus maistu, tiek pasigavus virusą, todėl karščiavimas nėra viruso rodiklis.

Vaistininkė įspėja, kad, jei suaugusiajam nepagerėja per 3 dienas, o mažiems vaikams – per parą, reikia skubiai kreiptis į gydytoją: „Jei pacientas tampa vangus, silpnas, skundžiasi burnos džiūvimu, mažai šlapinasi ar išmatose matosi kraujas, pūliai – būtina skubi gydytojo konsultacija.“

Užsikrėtusiems noro ar roto virusu J. Dūdienė rekomenduoja gerai dezinfekuoti įvairius namų paviršius – grindis, ant kurių kartais atsiduria sunegalavusiųjų skrandžio turinys, ir tualetą, prie kurio liečiasi sergantys. Ji sako, kad grindis dezinfekuoti galima su praskiestu chloro tirpalu, kuriuo dažniausiai valome tualetus.

Specialistės teigia, jog gydymas apsinuodijus maistu ar užsikrėtus virusu toks pats.

Norite apsisaugoti? Plaukite rankas ir vaisius

Šeimos gydytoja sako, kad labai svarbu gerai nuplauti vaisius ir daržoves, ypač tas, kurios yra pirktos turguje.

„Net arbūzus reikia labai gerai nuplauti, nes, jeigu pjaunamas neplautas arbūzas, viskas nuo žievės yra nustumiama tiesiai į vaisiaus vidų, – pataria J. Dūdienė. – Plaukite visus vaisius, kuriuos nusiperkate.“

Ji taip pat rekomenduoja nelaikyti maisto aukštoje temperatūroje, ypač keliaujant. Vežantis maistą į gamtą, reikėtų jį laikyti šaltkrepšyje.

„Reikėtų stengtis, kad maistas būtų negendantis ir nesirinkti tokio maisto kaip mišrainės, kuriose gausu grietinės ar majonezo, kas labai lengvai rūgsta“, – pataria gydytoja.

Ji ragina gerai pagalvoti prieš vežantis mėsos ir pieno gaminius, kurie labai greitai genda.

„Ir rankas reikėtų plautis. Ne tik vaisius, bet ir rankas“, – primena šeimos gydytoja.