Anksčiau į šalį atėjęs gripas jau nusinešė pirmąją gyvybę

Gripas šiemet į Lietuvą atėjo anksčiau ir jau nusinešė pirmąją gyvybę, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Ji pabrėžė, kad nors šiuo metu sergamumo gripu situacija kontroliuojama, visgi gyventojai turėtų neatidėlioti ir pasiskiepyti nuo šios ligos.

Fiksuojama, kad Lietuvoje pastaruoju metu išaugo bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19. Kaip trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, šie metai – šiek tiek kitokie.

O taip, anot jos, yra dėl to, kad visi virusiniai susirgimai, taip pat ir gripas, užklupo anksčiau nei įprasta. Tokia tendencija, pasak viceministrės, matyti visoje Europoje. Kaip kalbėjo A. Bilotienė Motiejūnienė, didžiausius sergamumo virusinėmis ligomis skaičius įprasta matyti sausio-vasario mėnesiais.

„Tačiau pradėjome jau ir spalio pabaigoje turėti pirmuosius gripo atvejus. <...> Bet kuriuo atveju, kiekvienais metais mes turime pakankamai didelį procentą sergančių vaikučių būtent virusinėmis ligomis, taip pat ir gripu.

Noriu pabrėžti ir patikinti, kad šiuo metu situacija valdoma, kontroliuojama, nėra išsikirtinė. Taip, susirgimų [fiksuojama] anksčiau ir daugiau, tačiau jie analogiškai stabilūs, kaip ir ankstesniais metais. Taip pat turime, kaip ir kiekvienais metais, mirčių, susijusių su gripu. <...> Šiais metais jau turime pirmąją [mirtį]. Tačiau galima pasidžiaugti, kad turime ir nemažą vakcinacijos procentą“, – kalbėjo viceministrė.

Pirmoji mirtis nuo gripo fiksuota antradienį Vilniuje. Kaip pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Greta Gargasienė, mirė 94 metų amžiaus asmuo, turėjęs daug lėtinių ligų. Žmogus buvo hospitalizuotas, bet jo būklė prastėjo ir žmogus mirė. Nurodyta mirties priežastis – gripas su pneumonija.

Kaip teigė G. Gargasienė, iki pandemijos Lietuvoje per sezoną mažiausias fiksuotas mirčių nuo gripo skaičius buvo 3, didžiausias – 26.

„Imant daugiametę statistiką vidutiniškai apie 8 mirties atvejus per sezoną buvo registruojama. Tai šiais metais turime vieną mirtį, tikimės, kad daugiau jų ir nebus“, – komentavo G. Gargasienė.

Tuo metu viceministrė teigė, kad nuo gripo jau pasiskiepijo 83 proc. rizikos grupėse esančių asmenų. Viceministrė pabrėžė, kad gripo vakcina padeda išvengti sudėtingų ligos komplikacijų, o kartais ir paties susirgimo gripu.

Didžiausias rodiklis – Kėdainiuose

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė teigė, kad 22 šalies savivaldybės yra pasiekusios epideminį sergamumo lygį, kai fiksuojama 1 500 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų.

Didžiausias sergamumo rodiklis, kaip matyti G. Gargasienės pateiktoje informacijoje, fiksuojamas Kėdainių rajono savivaldybėje, tačiau nuo jos neatsilieka ir didieji miestai – Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Vienas didžiausių sergamumo rodiklių fiksuojamas ir Kazlų Rūdos savivaldybėje.

„Tačiau tikrai rodiklis nėra pats pagrindinis rodiklis epidemijos skelbimui. Atsižvelgiama į visus kitus kriterijus, tokius kaip situacija ugdymo įstaigose, situacija tos administracinės teritorijos sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat testavimo apimtis, teigiami rezultatai ir tikrai nemažai kitų rodiklių“, – kalbėjo NVSC atstovė.

Anot jos, šią savaitę šiose savivaldybėse epidemijos dar neketinama skelbti, tačiau laukiama kitos savaitės rodiklių. Kaip sakė G. Gargasienė, didžiausią sergamumą fiksuojančiose savivaldybėse situacija kol kas yra gana stabili, nors tiek ugdymo, tiek sveikatos priežiūros įstaigos ir jaučia padidėjusį sergančiųjų skaičių.

Kol kas ir pačios savivaldybės, kaip teigė NVSC atstovė, neišreiškė noro ir poreikio skelbti epidemijas, toliau stebi situaciją.

G. Gargasienė taip pat sakė, kad nors kalbama, jog šiemet gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis serga gerokai daugiau vaikų, skaičiai rodo ką kitą: „Noriu nuraminti ar pabrėžti, kad vaikų šiemet tikrai neserga daugiau negu įprastais sezonais iki pandemijos. <...> Kalbant procentaliai, šiemet iš visų registruotų kvėpavimo takų infekcijų vaikai sudaro 55 proc., tai ikipandeminiu laikotarpiu tas procentas buvo net didesnis.“

NVSC gavo 17 prašymų klasėse skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą

G. Gargasienė atkreipė dėmesį, kad nebegalint užtikrinti vaikų mokymą tiesioginiu būdu, mokykla gali kreiptis į NVSC su prašymu ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu arba laikinai nutraukti.

„Esant poreikiui ir nebegalint užtikrinti ugdymo, ypač ikimokyklinukų tarpe arba pradinėse klasėse, ugdymo įstaiga kreipiasi į mūsų centrą su prašymu skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą ir tokio režimo paskelbimas leidžia ugdymą nutraukti arba jį organizuoti nuotoliniu būdu, jeigu yra įmanoma. Ir tokiu atveju tėveliai gali gauti nedarbingumo išmoką ir su vaikučiais būti namie to infekcijų plitimą ribojančio režimo taikymo metu“, – sakė G. Gargasienė.

Visgi NVSC atstovė akcentuoja, kad kol kas tokių gauta vos 17.

„Nuo gruodžio pradžios, turėjome tik 17 kreipimųsi į mūsų įstaigą su prašymu tam tikrose grupėse ar klasėse skelbti tą infekcijų plitimą ribojantį režimą, todėl kad buvo labai daug sergančių ir neįmanoma užtikrinti ugdymo proceso būtent kontaktiniu lygiu“, – sakė ji.

Šis režimas, pasak NVSC specialistės, yra įvestas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir rajonuose.

Intensyvios terapijos skyriuje – vienas vaikas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė informavo, kad šiuo metu ligoninėje nuo gripo gydomi 16 vaikų, iš jų vienas – intensyvios terapijos skyriuje.

„Mes esame įpratę tai matyti, turime grįžti į priešpandeminį laikotarpį, viskas grįžta į savo įprastas vėžes, sergamumas vėl grįžta, nes pandemijos pradžioje sergamumas gripu buvo labai stipriai sumažėjęs ir vieną iš sezonų mes tarsi prašokom ir neturėjom gripo“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Ji prognozavo, kad sergamumas kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis didės dar keletą artimiausių mėnesių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pirmadienį paskelbtais duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu, peršalimu ir COVID-19 augo trečią savaitė iš eilės. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, peršalimu ir COVID-19 rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pasak NVSC, epideminis sergamumo lygis buvo pasiektas 22-ose savivaldybėse. Ankstesnę savaitę jį buvo pasiekusios aštuonios savivaldybės.

Sveikatos centro duomenimis, gruodžio 5–11 dienomis į šalies ligonines dėl gripo pateko 97 žmonės, iš kurių 71 buvo vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi šeši asmenys, iš kurių trys buvo 2–17 metų vaikai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, jog yra tikėtina, kad sergamumas gripu augs iki sausio mėnesio.

Pasak NVSC, šiemet Lietuvoje sergamumo sezonas prasidėjo anksčiau nei iki COVID-19 ligos pandemijos. Ankstyvesnė sergamumo sezono pradžia šiemet buvo ir pietų pusrutulyje.