Analitikas: Europa yra pasiskirsčius tarp šalių, kurios mato Rusijos grėsmę, ir tų, kurios baimės nejaučia

Lietuviai – bene mažiausiai užtikrinti dėl savo ateities Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Tą rodo naujausias „Eurobarometro“ tyrimas. 

Apklausus Europos Sąjungos gyventojus paaiškėjo, kad didžiausią susirūpinimą europiečiams kelia brangstantis pragyvenimas. Bendrijos sankcijas Rusijai vidutiniškai palaiko trys iš keturių gyventojų, tačiau dalyje šalių sankcijas palaiko vos pusė žmonių.

Didėjančios kainos, skurdas, klimato kaita ir Rusijos karas Ukrainoje – kaip atskleidė „Eurobarometro“ apklausa, tai didžiausią nerimą europiečiams keliančios temos.

Lietuviai bene labiausiai susirūpinę karu Ukrainoje – devyni iš dešimties mano, kad karas išplis į kitas šalis. Panašiai tiek Lietuvos gyventojų nerimauja ir dėl galimo branduolinio incidento.

O į sankcijas Rusijai ir paramą Ukrainai – europiečių požiūris skiriasi. Pavyzdžiui, beveik visi apklausti suomiai ir švedai tam priaria. Lietuva – taip pat tarp pirmaujančių šalių, čia sankcijas ir paramą palaiko beveik devyni iš dešimties gyventojų. Latvijoje ir Estijoje palaikančiųjų – šiek tiek mažiau.

Sąrašo apačioje atsidūrė Graikija, Slovakija, Kipras ir Bulgarija – ten sankcijoms ir paramai Ukrainai pritaria mažiau nei pusė gyventojų.

Analitikas Tomis Huhtanenas iš Briuselyje veikiančio Wilfriedo Martenso centro teigia – Europa pasiskirsčiusi į dvi dalis.

„Europoje matome gana ryškų pasiskirstymą tarp šalių, kurios mato aiškią Rusijos grėsmę, ir tų, kurios baimės nejaučia. Šiaurėje ir rytuose esančios valstybės – Baltijos šalys, Lenkija, Čekija – jaučia šią grėsmę ir labai stipriai palaiko Europos veiksmus ir sankcijas. Keliaujant į pietryčių Europą – Rumuniją, Bulgariją, Graikiją, – palaikymas kiek mažėja. Ir tam nėra vieno paaiškinimo“, – aiškina analitikas.

Pašnekovas teigia, kad kitokį požiūrį lemia skirtingi veiksniai. Pavyzdžiui, istoriniai, ekonominiai santykiai su Rusija. Taip pat religija.

Tuo, kad dalis šalių nuosaikiau palaiko Europos Sąjungos politiką Ukrainos klausimu, nustebęs kitas LRT pašnekovas – Europos reformų centro užsienio politikos vadovas Ianas Bondas.

„Esu visai sukrėstas, kad kai kuriose šalyse toks žemas palaikymas. Išsiskiria Slovakija, Rumunija, kurios prasidėjus karui atrodė labai proukrainietiškos“, – teigia jis.

Anot I. Bondo, dalies šalių, pavyzdžiui, Graikijos, poziciją galima paaiškinti ekonominiais ryšiais su Rusija, kuriems trukdo sankcijos. Bet kitų valstybių gyventojų nuomonę suprasti sunku.

„Baltijos šalys irgi kažkada glaudžiai bendradarbiavo su Rusija ir Baltarusija, bet tai neturi įtakos Ukrainos palaikymui. Nemanau, kad to priežastis – vien ekonominiai sumetimai“, – įsitikinęs Europos reformų centro užsienio politikos vadovas.

Tuo metu įtakingiausios Bendrijos šalys Vokietija ir Prancūzija – lentelės viduryje, ten sankcijas palaiko trys iš keturių žmonių.

„Vokietija ir kitos Centrinės Europos šalys yra labai svarbios padedant Ukrainai, bet kai kuriose apklausose net 60 procentų vokiečių teigia manantys, kad prioritetas turi būti taika, net jei Ukraina turėtų leistis į kompromisus. Bet nepamirškime, kad nors kartais Vokietijos valdžios pozicija nėra visiškai aiški, Vokietija ir toliau labai stipriai palaiko Ukrainą“, – pastebi T. Huhtanenas.

Tačiau „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad labiausiai tiek lietuviams, tiek likusiems europiečiams rūpi gerokai padidėjusios maisto ir energijos kainos. 96 procentai Lietuvos gyventojų teigia, tai jiems kelia nerimą. Pusė mano, kad jų pajamos per mažos ir tik kas penktas lietuvis galvoja, jog Vyriausybė ėmėsi pakankamai veiksmų sprendžiant pragyvenimo lygio problemas.

Panašios tendencijos ir kitose Europos šalyse, tik savo pajamas ir vyriausybių pastangas jų gyventojai vertina šiek tiek geriau.

„Taip, laikai sudėtingi ir europiečiams kyla daug iššūkių. Bet mums pasisekė, žiema šilta. Čia, Briuselyje, kur dabar esame, praeitą savaitę oras buvo kaip kovą. Ir tai turi teigiamą poveikį energijos kainoms“, – akcentuoja T. Huhtanenas.

Todėl, anot stebėtojų, susirūpinimas infliacija neturėtų sumažinti gyventojų paramos Ukrainai. O pergalės fronte – galėtų ją tik padidinti.