Aistros dėl to, kas ir kaip pateisins praleistas pamokas, nerimsta: nauja tvarka turėtų startuoti rugsėjį

Kiek praleistų pamokų galės pateisinti tėvai ar globėjai? Ar reikės pasitelkti medikus sprendžiant nelankomumo problemą? Lemtingas taškas diskusijose dėl daug aistrų sukėlusios tvarkos dar nepadėtas. Tačiau, kaip LRT.lt sakė švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius, tikslas išlieka toks – pradėti naujus mokslo metus turint atnaujintą pamokų lankomumo tvarką. Tačiau, patikino ministerijos atstovas, medikams nereikės rašyti pažymų, pakaks elektroninių sistemų pritaikymo. 

Šeimos gydytojai sako, kad, nepaisant to, jog jau keletą metų tėvai patys gali pateisinti praleistas kelias dienas, dauguma jų vis dar skambina į polikliniką ir prašo gydytojų pažymėti, kad vaikas serga ir dėl to negali ateiti į mokyklą.

„Labai dažnai kreipiasi tėvai. Mums vis reikia priminti, kad pažymos neišduodamos jau nuo 2019 m. [Tokių problemų kyla] ne tik su mokyklomis, bet ir su darželiais. Būna atvejų, kai dėl vaiko ligos diagnozavimo ir / ar gydymo konsultacijos nereikia, bet tėvai vis tiek skambina – tik tam, kad būtų pažymėta e. sveikatoje“, – LRT.lt sakė Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio šeimos gydytoja vyresnioji ordinatorė Luka Šalčiūtė.

Medikės teigimu, situacija pasikeistų, jei visos ugdymo įstaigos laikytųsi vienos nustatytos tvarkos dėl praleistų dienų pateisinimo.

„Nereikėtų vargintis nei tėvams, nei papildomai dirbti gydytojams – visi viską aiškiai žinotų“, – įsitikinusi šeimos gydytoja.

Savo nuomonę šiuo klausimu socialiniame tinkle „Facebook“ išsakė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius, dirbantis ir šeimos gydytoju.

„<...> Nors ŠMSM atstovai tikina, kad, įgyvendinus pakeitimus, e. sveikatoje stebės tik mokinių apsilankymo faktą gydymo įstaigoje, bet ne mokinių diagnozes, man vis dar neaišku, kodėl dėl mažos dalies neatsakingų tėvų reikia kontroliuoti ir stebėti visus, kad būtų užtikrintas pamokų lankymas. Kita vertus, darosi labai įdomi kitų pasaulio šalių patirtis“, – rašo prof. V. Kasiulevičius.

Jokių popierinių pažymų gydytojai neišrašinės

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas sako, kad kol kas nėra priimta jokių oficialių sprendimų.

„Dirba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė. Joje Sveikatos apsaugos ministerija laikosi pozicijos, kad tinkami tik tokie sprendimai, kurie nedidintų administracinės naštos šeimos gydytojams. Todėl buvo pasiūlytas sprendimas dėl sąsajos tarp e. sveikatos ir e. dienynų, kuri leistų perduoti duomenis automatiškai apie apsilankymą gydymo įstaigose mokykloms. Taip būtų išvengta ir perteklinių sveikatos duomenų atskleidimo, nes mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos nėra sveikatos duomenų saugotojos ir tvarkytojos“, – sako T. Bagdonas.

Kitas klausimas, anot ministro patarėjo, – dėl pateisinamų dienų skaičiaus. Kol kas dėl jų skaičiaus nesutarta. Sveikatos apsaugos ministerija laikosi pozicijos, kad pateisinamų dienų skaičius turėtų būti kuo ilgesnis, kad neišaugtų perteklinis tėvų ir vaikų srautas į gydymo įstaigas. Konsultacijų kreiptasi į įvairias vaikų gydytojų organizacijas, koks dienų skaičius būtų optimalus.

„Svarbu pabrėžti – jokių popierinių pažymų nebus grąžinta ir gydytojai jų neišrašinės“, – teigė T. Bagdonas.

Mokykla turėtų gauti automatinę žinią

T. Bagdonui pritarė ir R. Skaudžius: „Neplanuojame grįžti prie pažymų vaikams rašymo. Turime įvairių informacinių sistemų, yra e. sveikata, valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema, e. dienynai mokyklose.

Tikimės, kad per šias sistemas pavyks automatizuoti procesus. Mokykla turėtų gauti automatinę žinią apie vaiko apsilankymo gydymo įstaigoje faktą.“

Jis sakė, kad įvertinusi sistemų susiejimo naudą, ministerija spręs, ar reikia ir ką reikia toliau tobulinti.

Kaip sakė viceministras R. Skaudžius, kol kas dar vyksta diskusijos su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis.

„Jų nemažai. Tai ir mokytojai, mokyklų vadovai, tėvai, Sveikatos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Matome, kad nuomonės kartais išsiskiria, vieniems siūloma tvarka atrodo per griežta, kitiems – per švelni.

Nenorime priimti skubotų sprendimų, skirsime kiek daugiau laiko diskusijoms. Tačiau tikslas išlieka – pradėti naujus mokslo metus turint atnaujintą pamokų lankomumo tvarką“, – aiškino R. Skaudžius.

Jis sakė, kad svarstomas variantas, kad tėvai galėtų pateisinti ne daugiau kaip 5 dienas per mėnesį. Tačiau tai nereiškia, kad tėvai gali 5 dienas per mėnesį vaiko tiesiog neleisti į mokyklą – šios dienos yra skirtos trumpalaikės ligos atvejams pateisinti.

„Bet kokiu atveju, tikime tėvų ir mokinių sąmoningumu. Mokyklos lankymas yra mokinių pareiga ir mokinių bei tėvų atsakomybė“, – kalbėjo viceministras.

Vadina „turizmu per pamokas“

Kad nelankomumas yra didelė bėda, vadinama net „turizmu per pamokas“, nesyk yra nurodę pedagogai. Prastas pamokų lankomumas šiemet kovą paskatino švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę imtis griežtesnių priemonių. Ministrė tuomet sakė, kad šios srities laukia pokyčiai.

„Matome, kad situacija yra sudėtinga ir ne visos mokyklos susitvarko su tikrai nemenku nelankomų pamokų skaičiumi, tai vėliau turi didelę įtaką mokymosi rezultatams“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį yra sakiusi J. Šiugždinienė.

Ministrė tuomet nurodė, kad problema yra tai, kad mokykla ir mokytojai nežino, ar vaikai serga, nes neturi tokios teisės.

„Tai reiškia, kad vaikas dvi savaites per mėnesį gali būti kažkur ir jei tėvai pateisina, parašo raštelį, kaip ir viskas gerai. Bet išties niekas nežino, ar vaikas serga, ar yra kitokių priežasčių. Tai yra labai rimta problema. Taip, mes čia sugriežtinom. Turbūt pagrindinis argumentas buvo BDAR, duomenų apsauga, bet tikrai taip negali būti, kad mokykla nežino, ar vaikas serga, ar ne“, – kalbėjo ministrė.