„Aišku, kad niekas neaišku“: nuotolinio gydymo tvarka glumina ir pacientus, ir šeimos gydytojus

„Kai kurie šeimos gydytojai nuotolines paslaugas teikė dar prieš pandemiją, patys to nežinodami. Visada būdavo, kad pacientas skambina telefonu pasitarti dėl dalykų, dėl kurių jam tikrai nereikia eiti į polikliniką. Tik dabar tai darome oficialiai ir oriai, ne po darbo valandų su papildomais „talonėliais“, – sako Karoliniškių poliklinikoje šeimos gydytoja dirbanti Justė Latauskienė. Ji – viena iš tų medikų, kurie džiaugiasi galimybe pacientus konsultuoti hibridiniu būdu, t. y. dalį paslaugų teikti telefonu, dalį – kontaktiniu būdu. Tačiau įžvelgia ir trūkumų.

Vienas iš didžiausių – neaiškumas, nes tvarka, kokias paslaugas šeimos gydytojai pacientams gali teikti nuotoliniu būdu, nuolat keičiasi. Stabilumo bei aiškumo trūksta ir pacientams, kurie skundžiasi kartais visą dieną neramiai stebintys telefoną, mat nuotolinei konsultacijai paskirto konkretaus laiko nėra.

„Gydytojas jums paskambins kažkada šiandien“

Kaune gyvenanti Simona – dviejų vaikų dirbanti mama. Atėjus rudeniui ji juokauja tampanti etatine poliklinikos kliente: šeimos gydytojo konsultacijos nuolat prireikia kuriam nors iš vaikų, taip pat kitiems šeimos nariams.

Simona džiaugiasi po karantinų likusia galimybe kai kuriuos sveikatos klausimus su gydytoju išspręsti be apsilankymo poliklinikoje. Vis dėlto, jos akimis, kai kuriais atvejais gydymo įstaiga tuo ima piktnaudžiauti.

„Buvo tokia situacija, kai įtarėme vaikui vėjaraupius. Žinau, kaip atrodo bėrimai. Tačiau sudvejojau, nes kitų šiai ligai būdingų simptomų nebuvo, artimo kontakto su sergančiais irgi neturėjome.

Paskambinau į poliklinikos registratūrą pasitarti, ką daryti, – norėjau šeimos gydytojo konsultacijos. Žinoma, nesitikėjau, kad mano vaiką priims tą pačią dieną apžiūrėti. Bet bent pasikalbėti su gydytoja būtų buvę gerai. Taip ir pasakiau registratorei. Ji apgailestaudama pasakė, kad artimiausiomis dienomis neturi vietų pas mūsų gydytoją ne tik gyvai, bet ir nuotolinei konsultacijai, ir pasiūlė alternatyvą – su ekstra atvejais poliklinikoje dirbančius gydytojus rezidentus. Sutikau, nes situaciją reikėjo spręsti greitai: jei vaikui vėjaraupiai, jis negali lankyti ugdymo įstaigos, jei ne jie, gali. Tėvai supras, jog per darbingą savaitę tai – gyvybės ir mirties klausimas“, – juokėsi mama.

Su registratore ji sutarė, kad konsultuojantis gydytojas paskambins tą pačią dieną savo darbo metu. Tikslios valandos skambučiui nebuvo paskirta.

„Tuo metu dirbau, bet telefoną turėjau su savimi. Tikrai būčiau išgirdusi skambutį. Tačiau darbo dienai priartėjus prie pabaigos sunerimau, kad niekas neskambina. Todėl dar kartą paskambinau į registratūrą. Ten man paaiškino, kad gydytojas skambino, bet neprisiskambino.

„Matyt, neatsiliepėte“, – paaiškino man. Sakau: „Jūs nejuokaukite. Aš visą dieną su telefonu rankoje!“ Galiausiai pasikalbėjusi su kažkuo registratorė sujungė mane su tuo gydytoju. Vaiko spuogelius jis „apžiūrėjo“ telefonu (papasakojau visą situaciją, apibūdinau bėrimus). Abu nutarėme, jog tai ne vėjaraupiai ir sūnus iškeliavo į ugdymo įstaigą. Laimė, tai tikrai buvo ne vėjaraupiai“, – neseną istoriją prisiminė pašnekovė.

Ji pripažino, kad iš tiesų patogu dalį klausimų su gydytoju išspręsti telefonu. Vis dėlto trūksta konkretumo organizuojant nuotolines konsultacijas.

„Man atrodo, jog nuotolinės konsultacijos veikia tik kaip pažymų išrašymas ir tyrimų pakomentavimas. Visais kitais atvejais aš vis tiek turiu papildomai skambinti, registruotis, kartais – prašyti sujungti su gydytoju. Reikėtų aiškiau apibrėžti, kas gali būti daroma nuotoliu, o kam reikia gyvo apsilankymo. Ir, žinoma, paskirti konkrečią valandą, kada telefonu pabendrausi su gydytoju. Nes pasakymas „gydytojas paskambins jums kažkada šiandien“ gali baigtis ne tik neatsiliepimu, bet ir kokia nelaime. O jei man gydytoja paskambins, kai vairuosiu?“ – retoriškai klausė moteris.

Prioritetas visada turėtų būti paciento poreikių patenkinimas

Kaunietės Simonos priekaištai puikiai žinomi Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijai (SAM). Būtent jos iniciatyva dar iki pandemijos Lietuvoje pradėtos teikti nuotolinės gydytojų konsultacijos.

„2018 m. išleistas SAM ministro įsakymas įteisino tokią galimybę. Tada dar buvo pati pradžia, pirminė nuostata – pirminės sveikatos priežiūros įstaigose buvo numatyta tokia galimybė, kad kas antrą apsilankymą šeimos gydytojas gali teikti nuotoliniu būdu. Prasidėjus kovidui, ši praktika buvo išplėtota: 2020 m. lapkritį išleistas atskiras įsakymas, skirtas tik nuotolinėms konsultacijoms. Nuo tada nuotolines paslaugas pacientui gali teikti ne tik šeimos gydytojas, bet ir gydytojas specialistas, taip pat gydytojo komandos nariai: slaugytojas, akušeris, socialinis darbuotojas ir pan.

Kartu įteisinta ir galimybė konsultuotis gydytojui su gydytoju nuotoliniu būdu telefonu. Pvz., šeimos gydytojas gali kontaktuoti ryšio priemonėmis su gydytoju specialistu ir pasitarti dėl savo paciento. Iki šiol populiariausios buvo ir yra nuotolinės konsultacijos, kurias šeimos gydytojas teikia savo pacientams“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė.

Minėtame įsakyme esančiame sąraše nurodoma, kad nuotolinės konsultacijos gali būti teikiamos pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir norintiems gauti receptą jau vartojamiems vaistams, taip pat telefonu gali būti suderinamos nedarbingumo pažymėjimo išrašymo detalės, norint pasiskiepyti, pvz., nuo gripo, siuntimo tyrimams pagal prevencines programas.

„Šis sąrašas nėra baigtinis. Bet jame nėra ūmių susirgimų arba lėtinių ligų, pvz., astmos, paūmėjimų – tokiais atvejais rekomenduojama kontaktinė apžiūra“, – sakė B. Kavaliauskienė.

Ji neslėpė, kad poliklinikų ir šeimos centrų administracija turi daug laisvės spręsti, kaip organizuoti nekontaktinį gydymą. Suvienodinti reikalavimus dėl nuotolinio konsultavimo visoms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, anot jos, beveik neįmanoma, nes jos labai įvairios, pvz., turi nuo 100 iki 100 tūkst. prirašytų gyventojų.

„Bendra tvarka numato tik principus, o kas registruoja, kaip teikia paslaugas, sprendžia įstaigos vadovai“, – pabrėžė B. Kavaliauskienė.

Anot pašnekovės, natūralu, jog pacientai ir medikai turi priekaištų dėl nekontaktinių paslaugų organizavimo – tokio tipo paslaugos Lietuvoje teikiamos neseniai, todėl pasitaiko visokių situacijų.

„Iš pradžių buvo tokia tendencija, kad pacientai pradėjo nerimauti, jog gydymo įstaigos jų „nebeįsileidžia“, „nebepriima“ gyvai apžiūrai. Dabar atvirkščiai: girdisi, jog dauguma pacientų patys nebenori eiti į poliklinikas, prašo nuotolinių konsultacijų. Kitaip tariant, visiems neįtiksi“, – pažymėjo ji.

Bendra tvarka numato tik principus, o kas registruoja, kaip teikia paslaugas, sprendžia įstaigos vadovai.

Valstybinės ligonių kasos atliekama stebėsena rodo, kiek per dieną buvo suteikta kontaktinių ir nuotolinių konsultacijų.

„Vidutiniškai kontaktinių konsultacijų skaičius svyruoja tarp 50 ir 70 proc. Vaikams kontaktinių konsultacijų suteikiama daugiau nei suaugusiesiems“, – nurodė SAM atstovė.

„Mūsų nuostata tokia, kad registruojantis į polikliniką pacientas turi labai aiškiai įvardinti, kas jam nutiko ir kokios pagalbos tikisi, ir ją gauti. Turbūt sunkiausia pasiekti konsensusą. Tačiau kai yra ūmaus susirgimo simptomai (karščiavimas, vėmimas ir pan.), pacientui pageidaujant, jis privalo gauti kontaktinę apžiūrą. Tai situacijos, kur tikrai, kaip sakoma, „nepačiupinėjus žmogaus“ yra rizika kažką pražiopsoti“, – teigė pašnekovė, pridūrusi, jog tokiu atveju ir pacientai turėtų aiškiai suprasti galimas grėsmes ir atvykti į gydymo įstaigą.

„Patikėkite, būna visko. Skambina ir sako: „Man tik nedarbingumo lapelio, tai ko man ateiti?“ Bet reikia suprasti, kad čia svarbiausias kriterijus – paciento interesas. O šiuo atveju tai ir tikslus ligos diagnozavimas bei gydymo paskyrimas“, – sakė SAM specialistė.

Šeimos gydytoja: vengiantys pasirodyti gydytojui rizikuoja savo sveikata

„Tinkamai organizuotos nuotolinės konsultacijos padeda taupyti mažiausiai dviejų žmonių laiką, taip pat sumažina perteklinį pacientų vaikščiojimą į polikliniką“, – sako Lietuvos šeimos gydytojų sąjungos narė, Kaune „Saulės šeimos medicinos centre“ dirbanti šeimos gydytoja Eglė Jodžiūnienė.

„Manau, jog ne tik gydytojams, bet ir pacientams kai kuriais atvejais tokios konsultacijos patogios. Pirmiausia todėl, jog pacientas išvengia nereikalingo ėjimo į polikliniką, laukimo prie gydytojo kabineto su kitais sergančiais asmeninis. Antra vertus, dažnai patekti pas gydytoją kontaktinei konsultacijai žmogus galėtų tik po savaitės ar dviejų, o nuotoliniu būdu aptarti tyrimus galima greičiau“, – sakė medikė.

Gydytojos teigimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių kreipiasi pacientas, visais atvejais pirmumas teikiamas kontaktinėms konsultacijoms. Skubiu atveju tokia konsultacija pacientui turi būti suteikta per parą, dėl lėtinių susirgimų – per savaitę.

„Visada kviečiu atvykti karščiuojančius vaikus, žmones su bėrimais, ūmiais skausmais ar esant neaiškiai situacijai. Tai, ko nuotoliu įvertinti negaliu, noriu pamatyti gyvai. Kontaktinės apžiūros pirmenybę turbūt taiko ne tik mūsų įstaiga“, – teigė E. Jodžiūnienė.

Medikė atkreipė dėmesį, jog gyvi apsilankymai svarbūs ne tik ūmiai sunegalavus, bet ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

„Pastaruoju metu pastebiu, kad yra žmonių, kurie pradėjo dažniau rinktis nuotolines konsultacijas, nes taip jiems patogiau. Jie piktinasi, kai gydytojas nurodo atvykti į apžiūrą. Reikėtų suprasti, kad sergantys lėtinėmis ligomis turi reguliariai lankytis gydymo įstaigoje ir atlikti tyrimus. Kai liga blogai kontroliuojama, užleidžiama, gali atsirasti įvairių komplikacijų. Tai pavojinga tendencija.

Pvz., sergantys diabetu turi periodiškai atlikti tyrimus, reikia įvertinti jų būklę dėl galimų komplikacijų, apžiūrėti pėdas ir t. t. Teoriškai viską galima suderinti telefonu, bet su žmogumi kaskart susitikęs gali pasitarti dėl mitybos, vaistų vartojimo, įvertinti, ar nepasikeitusios jutiminės odos savybės – telefonu to niekaip neįvertinsi. Tą patį galiu pasakyti ir apie vyresnio amžiaus žmones: su jais kartais reikia viską daryti lėčiau, paaiškinti išsamiau, kartais – užrašyti, ką rekomendavai, kokius vaistus paskyrei ar kam siuntimą parašei. Kalbėdami telefonu ne visi viską išgirsta, atsimena, supranta. To galima išvengti gyvai konsultuojant.“

Kalbėdama šia tema, šeimos gydytoja pažymėjo, jog pacientai turėtų suprasti, – rezervuoti laiką reikia tiek nuotolinei, tiek kontaktinei konsultacijai.

„Dažnai būna, kad pacientas nori paskambinti gydytojui bet kuriuo jo darbo momentu, o tuo tarpu kabinete konsultuojamas kitas pacientas. Visų pirma, aš negaliu telefonu konsultuoti vieno paciento esanti kitam žmogui dėl duomenų apsaugos. Be to, kokia kokybė iš tokios konsultacijos tam atvykusiam žmogui, kuris pas mane registravosi, laukė savo vizito? Tiek nuotolinė, tiek ir kontaktinė konsultacijos man, kaip gydytojai, vienodai svarbios. Aš jas noriu vienodai kokybiškai atlikti“, – savo nuomonę išsakė pašnekovė.

E. Jodžiūnienės teigimu, šeimos gydytojai nėra suinteresuoti per dieną konsultuoti kuo daugiau pacientų.

„Šeimos gydytojų darbo užmokestis dėl to, kaip jie aptarnaus pacientus – kontaktiniu ar nuotoliniu būdu, nesiskiria. Jis nepriklauso ir nuo pacientų skaičiaus: bus vienodas, ar gydytojas konsultuos 10, ar 40 pacientų per dieną. Mums mokamas sutartinis atlyginimas, jis priklauso nuo prisirašiusių žmonių skaičiaus“, – pabrėžė pašnekovė.

Anot jos, šiuo metu nuotolinių konsultacijų skaičius labai sumažėjęs.

Ar konsultacija elektroniniu paštu legali?

„Nuotolinių konsultacijų įteisinimas leido tą daryti oriau visoms pusėms – neliko jokių papildomų „talonėlių“, nebėra nelegalai nei gydytojai, nei pacientai, kurie paskambina prasitęsti receptą ar paprašyti siuntimo tyrimui“, – sakė Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.

Jos teigimu, sunkiausia buvo pandemijos metu pacientus konsultuoti vien tik nuotoliniu būdu. Tad dabar, kai dauguma įstaigų teikia hibridines konsultacijas, šeimos gydytojams, jos nuomone, yra labai patogu dirbti. Vis dėlto tokią tvarką galima patobulinti.

„Hibridiniai priėmimai – kai dalis yra nuotoliniai, dalis kontaktiniai. Kiekviena įstaiga turi savo tvarką. Viskas būtų puiku, tik viena problema, kuri, mano akimis, sukelia daug neaiškumų. Kodėl, pvz., galima konsultuoti pacientą telefonu, bet negalima elektroniniu laišku, vaizdo skambučiu? Nėra aišku, jeigu pacientui pakomentuoju jo tyrimus elektroniniu laišku, ar čia konsultacija? Be to, kyla klausimas, ar turi gydytojas atsakyti į kiekvieną paciento klausimą, atsiųstą žinute ar elektroniniu laišku?“ – savo pastabas dėl esamos tvarkos išsakė šeimos gydytoja dirbanti J. Latauskienė.

Nežinią kelia ir tai, jog skirtingos poliklinikos turi nusistačiusios skirtingą hibridinio konsultavimo tvarką.

„Pacientai sutrinka. Kai kurie iš jų viską gydosi vienoje didelėje poliklinikoje, joje yra užsiregistravusi, pvz., visa šeima. Tokie geriau už mus, gydytojus, viską žino. Bet neretai vienos šeimos nariai gydosi skirtingose įstaigose. Kiekvienoje iš jų sava tvarka. Be to, ir ji nuolat keičiama. Tarkime, vienu metu pratęsti vartojamus vaistus pacientui nuotoliniu būdu galėjo slaugytoja, vėliau – jau nebegalėjo. Dabar galioja tvarka, kad kas antrą kartą vaistų receptą galima prasitęsti nuotoliniu būdu... Kas atsitinka? Žmonės nustoja šitos tvarkos laikytis, nes nėra prasmės – po pusmečio tikriausiai bus nauja tvarka“, – įžvalgomis pasidalino pašnekovė.

Jos nuomone, susidaro įspūdis, jog hibridinių paslaugų plėtra yra desperatiškas bandymas gelbėti situaciją gydymo įstaigose, kuriose trūksta medikų.

„Toks jausmas, kad trūksta politinės valios kažkam pasakyti, kad neužtenka resursų. Bandoma suktis iš padėties, nepasakant tiesiai, kad problema yra“, – pastebėjo J. Latauskienė.

Anot jos, norint tobulinti esamą tvarką, reikėtų pasidomėti, kodėl žmonės renkasi nuotolinę arba kontaktinę konsultaciją.

„Kad žmogus turėtų realų pasirinkimą ir suvoktų, kodėl jis turi elgtis taip, o ne kitaip. Pastebiu, kad dabar dalis pacientų nesupranta, kodėl jie turi ateiti gyvai į konsultaciją, nors tai padaroma telefonu, elektroniniu laišku arba apskritai išsprendžiama be paciento – susisiekus šeimos gydytojui su gydytoju specialistu“, – sakė pašnekovė.

Būtent tokių nuotolinių paslaugų, kurios leistų operatyviai ir sklandžiai išspręsti „popierinius“ reikalus, jos nuomone, šiuo metu trūksta.

„Kodėl pacientas rūpinasi siuntimu ar kitu dokumentu, kuris realiai reikalingas ne jam kaip pacientui, o jį gydantiems medikams, įstaigai? Iš esmės jis tampa savo dokumentacijos laiškanešiu. O galėtų gydytojas specialistas kreiptis tiesiai į mane ir gauti reikalingą dokumentą“, – atkreipė dėmesį šeimos gydytoja.