Agurkų augintojas: žmonės gyvena pagal skandinaviškus standartus ir perka akimis – tolerancijos kreiviems agurkams nėra

Mažiausiai keturi šimtai tonų per savaitę – tiek agurkų nuperka Lietuvos gyventojai, ir tik trumpavaisių. Tačiau, ar ši mėgstama lietuvių daržovė atneš gerą pelną, daržovių augintojai sako, kad apie tai kalbėti dar per anksti, nes 5–6 kartus pabrangę energetiniai ištekliai padidino ir savikainą.

Įmonės „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis sako, kad šių metų derlius, lyginant su pernai metais, šiek tiek geresnis. Ir nors augintojus gąsdino šaltesnis pavasaris, šiuo metu didesnių problemų kelia ne oro sąlygos, o brangstantys energetiniai ištekliai.

„Manau, kad šie metai gal net šiek tiek geresni derliaus prasme, nes mes renkame šiemet daugiau saulės šiltnamiams. Tai natūralu, kad saulė padeda gauti didesnį derlių. Šiek tiek gąsdino šaltesnis pavasaris, bet tuomet išaugo šilumos kaštai ir bendroje savikainoje tai turi įtakos. Kai energetika pabrangsta 5–6 kartus, lyginant su pernai metais, natūralu, kad gal ne šimtu procentų, bet didžiąja dalimi, tai turėtų paveikti savikainą“, – sako M. Pupienis.

Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas, bendrovės „Agrošiltnamiai“ vadovas Paulius Andrejevas sako, kad spręsti ar augintojams pavyko ir kaip pavyko išgyventi bus galima tik sausio gale. Tačiau taip pat pripažįsta, kad išaugusios energetinių išteklių kainos ženkliai padidino savikaina.

„Pasakyti, ar pavyko išgyventi dar turbūt anksti, nes reikia žiūrėti visą sezoną imtinai. Taip pat priklauso ką augino: agurkus, pomidorus, trumpavaisius agurkai, ilgavaisius agurkus, salotas, prieskonius. Sąnaudos visur skirtingos. Tačiau ar pavyko išgyventi ir kaip pavyko išgyventi, reikia žiūrėti sezono gale. Tai dar sunku spręsti, bet tos kainos, kurios yra dabar, tai jos savikaina išdidina nesuvokiamai. Daržovių kainos tokios pat kaip pernai, o sąnaudos padidėjo 3–5 kartus“, – teigia P. Andrejevas.

Nepaisant to, kad šiltnamių sektorius neseniai buvo modernizuotas, „Kietaviškių gausos“ direktorius sako, kad tai ne itin prisidėjo prie mažesnių išteklių sunaudojimo.

„Seni šiltnamiai buvo energetiškai ne tokie efektyvūs, kaip modernizuoti. Mes iš karto matome, kad energetikos efektyvumas yra daugmaž apie 40 proc., bet kiekis praktiškai nepasikeičia, nes tu ilginti sezoną. Jeigu tavo sezonas anksčiau buvo 8–9 mėnesiai, tai dabar tavo sezonas – 12 mėnesių. Tas menamas sutaupymas tiesiog išsiskirsto kitais mėnesiais. Kitas dalykas – ilgesnis sezonas. Reiškia reikia daugiau kaštų pačiam darbuotojui, infrastruktūrai, sodinimo medžiagai, sėkloms. Kitas momentas – didesnis derlius mažina savikainą, bet tam, kad jį gauti, tu turi auginti praktiškai visus metus. Energetika jau išgąsdino mus praeitų metų rugsėjį-spalį, kai per vieną dieną dujų kaina nuo 65 eurų už megavatą šoko iki 106. Elektra atsistojo į istorines aukštumas. Viena kilovatvalandė – euras. Prie tokių kainų tikrai nubėga šiurpuliai ir galvoju: tu plauki, nežinai kur“, – sako M. Pupienis.

Kainų analizės portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad įprastai žmonės pirkdami agurkus retai kreipia dėmesį į jų kilmės šalį.

„Žmonės perka tiesiog agurkus. Kai kurie žmonės žiūri į kilmės vietą, kai kuriems svarbu kaina. Kiekvienas pasirenka. Kas ką perka, gali pasižiūrėti atėjęs į prekybos vietą. Pagal tai, kiek ko išdėta tu supranti, ką perka labiau. Ekologiški, brangesni, turintys didesnę pridėtinę vertę produktai būna nedidelėje dėžutėje kampelyje, o to einamiausių agurkų stovi paletė“, – tikina P. Čepkauskas.

Šiltnamių asociacijos skaičiavimu, beveik pusė visų agurkų parduotuvių lentynose yra lietuviški. „Kietaviškių gausos“ direktoriaus teigimu, žmonės vis daugiau nuperką būtent šios kilmės agurkų, kadangi importinių agurkų kainos taip pat labai aukštos.

„Būna, kad pas mus pomidorai tik prasideda, o turgus jau prekiauja lietuviškais. Kai paklausi iš kur, sako: mano užauginti. Aš tikiu, tačiau tas kilogramas tada kainuotų, kaip mes juokaujame, 5 mln. eurų, nes tiek tu esi įdėjęs sąnaudų į tą derlių, kuris, aišku, augs visus metus. Galbūt ta problema aktuali ten, kur yra mažiau reguliacijos, kur tu gali šiek tiek interpretuoti. Galiu pasakyti, kad keičiasi tas požiūris, ir iš tikrųjų lietuviškų agurkų mes parduodame vis daugiau ir daugiau. Kalbant apie metų kiekį, galbūt yra 50 proc. lietuviškos produkcijos, 50 importo. Tačiau vasara – tik lietuviški. Kas liečia agurkų kaina, šiemet ji turi būti didelė, nes dujos pabrango. Pavyzdžiui, kuriozas Ispanijoje – sausio mėnesį šiltnamiai plaukia, kainos automatiškai rinkoje auga. Olandijoje, Belgijoje visi šiltnamiai yra ant dujų. Jos pabrango šešis kartus, reiškiasi jų savikaina taip pat auga. Ir kai mes sakome, kad maistas brangs ar nebrangs, mano nuomone, kad maistas brangs vienareikšmiškai todėl, kad dauguma kaštų dar net neatėję“, – sako ilgametis agurkų augintojas M. Pupienis.

Tačiau kainų analizės portalo maisto krypties vadovas tikina, kad lyginant su pernai metais, agurkų kainos nebus ženkliai didesnės.

„Jeigu palyginti būtent agurkus, tai agurkas nebus pagrindinė infliacijos dedamoji. Ką mes matome lentynose? Praeitais metais agurkų kilogramas buvo apie 1,50–1,55 euro, šiais metais 1,60–1,65 euro. Mylimiausias prekybos tinklų agurkas – ilgavaisis, parduodamas po vienetą. Praeitais metais skelbiamoji kaina buvo 1,29 euro, akcijos metu – 0,66 euro centai. Dabar skelbiamoji kaina yra 1,49 euro, su akcija nuo 1 iki 0,65 euro. Tai galima sakyti, kad iš esmės kainų lygis tas pats. O šaltibarščių indekse agurkas nebus pagrindinė kainos keliamoji dalis“, – sako P. Čepkauskas.

M. Pupienis sako, kad agurkų kainos gali keistis net kelis kartus per dieną. O tai gali nulemti ne tik ženkliai išaugusios energetinių išteklių kainos, tačiau ir gamta.

„Agurkų kaina gali pasikeisti per dieną. Buvo laikai, kai keisdavosi ir dešimt kartų, bet tokia yra rinka. Vasarą pas mus yra labai stiprus mėgėjiškas „hobi-marketas“, ko nėra Vakaruose. Mes taip pat auginame ir valgome šviežią trumpavaisį agurką, kas Vakarų Europoje išvis yra nonsensas – jis skirtas tik konservavimui. Vasarą energetikos kaštai minimalūs, tai natūralu, kad kaina krenta. Įtakos turi ir gamtos efektas. Daugiau saulės –didesnis derlius ir patrauklesnė kaina. Taip natūraliai jau būna, kad birželis ir liepa patys pigiausi mėnesiai. Rugpjūtis išvis būdavo istoriškai pats pigiausias, nes konservavimo sezonas. Rugsėjį ateina šalnos, rūkai, augalams atsiranda kita aplinka. Lapkritį be dirbtinės šviesos tu nieko neužauginsi. Naktį niekas neauga. Gali turėti gražius augalus, bet derliaus neturėsi“, – sako „Kietaviškių gausos“ direktorius.

Metų metus lietuviškų daržovių kainos yra lyginamos su lenkiškų. Paklaustas, ar galima tikėtis, kad lietuviški agurkai šiais metais bus pigesni, M. Pupienis sako, kad tuo yra tvirtai įsitikinęs.

„Šiais metais tikrai taip. Eksporto prekei niekados neturėjo įtakos PVM. Tik privatus verslininkas ar turgaus prekiautojas, kuris atsiveža, galbūt sumoka tą mokestį. Bet jeigu tu esi importuojanti bendrovė, tavo PVM visą laiką 0. Tik atsivežęs čia tu pritaikai 21 proc. Kitas dalykas – mes turime dujas, biokurą, o Lenkijoje viskas yra ant anglies. Lenkijoje taip pat pabrango visi kaštai – anglis, CO2 tarša. Kad ir kaip tu be žaisi, yra ta pati rinka, todėl nėra taip, kad kažkur bus su nuolaida. Tos pačios žaliavos ateina į tą pačią kainą“, – sako M. Pupienis.

Prieš keletą metų vis garsiau pradėta kalbėti ne tik apie daržovių kainas, tačiau ir jų išvaizdą. Kainų analizės portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas P. Čepkauskas sako, kad tai, kaip atrodo daržovės, svarbiau yra Vakarų šalių gyventojams.

„Kai atsirado pirma klasė, buvo atrenkami idealūs agurkai, aš dirbau Lietuvos mažmeninėje prekyboje. Tai buvo kažkoks perlenkimas, nes kiekvienas lietuvis, bent jau vieną kartą yra matęs visokių daržovių, ir jo tikrai negąsdina ar jis tiesesnis, lygesnis, kreivesnis. Aš manau, kad galbūt Vakaruose, kur tas rūšiavimas negražių daržovių yra jau seniai, buvo aktualu pasiimti negražią daržovę namo, kad nebūtų švaistomas maistas. O pas mus nėra taip“, – tikina P. Čepkauskas.

Tačiau M. Pupienis teigia, kad mes vis dar laikomės skandinaviškų standartų, todėl dažnai esame linkę daržoves rinktis akimis.

„Aš sakyčiau labai paprastai – žmonės perka akimis. Pas mus standartai, sakyčiau, yra skandinaviški. Anksčiau, iki įstojimo į Europos Sąjungą, tolerancija buvo. Šitam versle esu 15 metų, todėl mačiau visą tą virsmą. Tokiais agurkams, kuriais prekiavome iki 2005 metų buvo vieni reikalavimai. Įstojus į Europos Sąjungą pomidorai, agurkai yra reguliuojami pagal direktyvas. O su maisto švaistymu ir tvarumu ateis tas lūžis, mes priimsime ir tą kreivą agurką. Esmė, kad supjausčius agurką griežinėliais – jie bus visi vienodi, bet mes perkame akimis. Patikėkit manimi, visą laiką žmonės pirmiausia išsirinks stambesnį ir gražesnį“, – pasakoja „Kietaviškių gausos“ direktorius M. Pupienis.