Abromavičius ragina nesidžiaugti Lenkijos leidimu tranzitu gabenti ukrainietiškus grūdus: jie labai gerai moka užlaikyti krovinius

Buvęs Ukrainos ūkio ministras Aivaras Abromavičius sako, kad Centrinės Europos šalių sprendimas stabdyti Ukrainos žemės ūkio produkcijos importą yra „ypač nedraugiškas“ ir verčiantis ukrainiečius susimąstyti, ar tikrai sąjungininkai juos beatodairiškai palaiko. Dėl stringančio grūdų eksporto į Klaipėdą A. Abromavičius kaltina tiek „Lietuvos geležinkelius“, tiek atsakingas Lenkijos institucijas, kurios, matyt, tyčia užlaiko per šią šalį keliaujančius krovinius. 

Nuogąstavimus dėl prastos grūdų kokybės atmeta

Lenkija, norėdama apginti savo ūkininkų interesus, praėjusį šeštadienį laikinai – iki birželio 30 d. – uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos. Visgi antradienį abi šalys pasiekė susitarimą, pagal kurį grūdus per Lenkijos teritoriją leista gabenti tranzitu. Ribojimus ukrainietiškiems grūdams įvedė ir Slovakija, Vengrija ir Bulgarija.

„Šitas sprendimas, aišku, yra ypač nedraugiškas. Iš karto prisimenami visi tie prekybos niuansai su Rusija dar toli iki karo. Pamenat, kai lietuviškus pieno produktus drausdavo, gruzinišką vyną, ukrainietišką šokoladą, lenkišką kiaulieną ir taip toliau?

(...) Lenkijos ir kitų kaimyninių šalių sprendimas turės didžiulį negatyvų ekonominį poveikį, dar didesnį moralinį negatyvų poveikį ir turės ilgalaikių politinių pasekmių. Ukraina yra išdidi nacija, žmonės kariauja ir žūsta fronto linijoje (...) ir dėl to eilinį kartą jie susimąstys, ar iš tikrųjų iki pat galo mūsų kaimynai mus palaiko, ar vis dėlto mes turėsime (...) patys vieni su priešu kovoti iki galo“, – LRT RADIJUI sako A. Abromavičius.

Buvęs Ukrainos ūkio ministras priduria, kad toks Lenkijos elgesys Ukrainos atžvilgiu atrodo itin blogai, atsižvelgus į tai, jog importo prasme pati kariaujanti šalis mūsų kaimynei rodo didelį palankumą.

„Noriu priminti, kad lenkai ne tik uždraudė importą ir grūdų tranzitą, bet ir visų žemės ūkio produktų: vyno, medaus, paukštienos, mėsos, bioetanolio. O tuo pačiu metu visos Ukrainos parduotuvės pilnos lenkiškų produktų: pieno produktų, konservuotų produktų ir taip toliau.

(...) Su žemės ūkio ministru šnekėjom prieš dvi dienas, sakom: „Tai gal veidrodines sankcijas kažkokias įvesti, gal irgi mums protestus daryti?“ Bet būtų kaip ir negražu, lenkai daug padeda gynybos sferoje. Tai situacija tokia gana liūdna“, – tvirtina A. Abromavičius.

Pašnekovas primena, kad Ukraina nėra pasirašiusi jokių dvišalių susitarimų, kurie nurodytų, jog „Ukrainos grūdai eis tiktai tranzitu“.

„Visą laiką du žmonės šoka tango. Ir jeigu Lenkijos pusėje paukštininkai, kiti perdirbėjai ar kiti grūdų vartotojai norėjo tų grūdų įsigyti, nes jiems tai buvo patraukliau, jie jų ir įsigijo“, – teigia jis.

A. Abromavičius atmeta ir šiuo metu iš Lenkijos pasigirstančius nuogąstavimus, kad importuoti grūdus iš Ukrainos draudžiama dėl to, jog dalis jų esą neatitinka keliamų reikalavimų, yra apdoroti Europos Sąjungoje (ES) draudžiamais cheminiais preparatais, yra genetiškai modifikuoti.

„Su ta kokybe tai čia, žinot, absoliutus mitas. (...) Ukraina nenaudoja jokių pesticidų, kurie (...) uždrausti ES. Ukraina naudoja kai kuriuose ūkiuose nedaug pesticidų, kuriems pastaruoju metu ES buvo vadinamasis faze out’as (pamažu nutraukiamas jų naudojimas – LRT.lt). Ukrainoj visi normalūs ūkininkai ir visi pasauliniai treideriai, kurie prekiavo Ukrainos grūdais, žino, kad niekas nepirks genetiškai modifikuotos sojos ir neveš į kitas šalis, kur ji yra uždrausta.

Lenkai iš pradžių sakė: „Mes nenorim Ukrainos grūdų todėl, kad jie pigūs.“ Kodėl Ukrainos grūdai pigūs, jei kaina tokia pati, kaip ir kitų? Tada sakė: „Blogos kokybės.“ Jeigu tai neįtikina, sako: „Mes norim Ukrainai padėt, bet nenorim Ukrainos oligarchams padėt.“ Atseit visi Ukrainos ūkiai, jų savininkai yra tiktai ypač turtingi žmonės. O kad Ukraina susideda iš įvairaus plauko ūkininkų – ir didelių, ir mažų, ir vidutinių – tai niekam neįdomu. Todėl kokybės klausimą visiškai atmetu“, – komentuoja buvęs Ukrainos ūkio ministras.

Iki Klaipėdos grūdai keliavo 4 mėnesius

Kai kurie verslo atstovai sako, kad Lietuvoje per metus nepadaryta nieko, kad į Klaipėdos uostą būtų galima pervežti daugiau ukrainietiškų grūdų. Anot jų, dabar šis maršrutas yra neefektyvus ir per brangus. Šiuo metu privačioje Ukrainos žemės ūkio bendrovėje dirbantis A. Abromavičius šiai minčiai antrina.

„Pats vežiau į Klaipėdą, buvau susitaręs su „Lietuvos geležinkeliais“, turėjau fantastiškus santykius Klaipėdos uoste, daugelis terminalų buvo pasiruošę priimti grūdus. Išsinuomojau sandėlį ir mokėjau už tuščią sandėlį didžiulius pinigus daugiau negu 6 mėn. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pažadėję mums pervežti 10 tūkst. tonų grūdų per mėnesį, per 6 mėn. – 60 tūkst. Pervežė 3,5 tūkst. tonos.

Buvom susitarę dėl kainos, kuri turėjo būti apie 100 eurų už toną. (...) Šiuo metu išeina konteineriais iki Klaipėdos geležinkeliu apie 150 eurų. Ir kai Ukrainoje grūdų kaina dabar yra maždaug 160–170 dolerių, aišku, mokėti 150 eurų už transportą yra visiškai nerealu. Todėl niekas dabar ir neveža“, – dėsto LRT RADIJO pašnekovas.

„Todėl patarimas būtų ir prašymas Lietuvos institucijoms šitoje vietoje labai greitai susiorientuoti ir suprasti, kad grūdų pervežimo, nesvarbu, iš kokio taško iki Klaipėdos uosto savikaina neturėtų, esant tokiai žemai grūdų kainai, viršyti maždaug 50 eurų. Tai todėl būtų galima eiti pas ES ir sakyt: „Mes pervešim Ukrainos grūdus iki Klaipėdos. Ukrainiečiai mokės 50 eurų už toną, mes kažkiek irgi subsidijuosim ir ES mokės visą tą skirtumą.“ Tada kažkas vyktų, kitaip jokie grūdai, aišku, į Klaipėdą nevažiuos“, – priduria jis.

Anot A. Abromavičiaus, itin aukšta pervežimo kaina nėra vienintelė problema, norint ukrainietiškus grūdus importuoti į Lietuvą. Pašnekovui užkliūva ir ilgas pervežimo laikas. Jo įsitikinimu, nagus prikišti čia galėjo ir lenkai.

„Paskutinį kartą, kai vežiau, grūdus pakroviau rugsėjo 12 d., grūdai atvažiavo sausio mėn. Pakeliui jų kokybė pasikeitė, dalį grūdų netgi pavogė Lietuvos teritorijoje iš konteinerių, o tai labai stebina ir labai graudu.

(...) Buvo žadėta [atvežti] maždaug per 15 dienų. Aš manau, kad čia vis dėlto prastai sudirbo „Lietuvos geležinkeliai“, bet dabar, jau žiūrint atgal, jaučiasi, kad ir lenkai savo administracinėmis priemonėmis sulaikė eksportą per jų teritoriją. Tai dabar, kai lenkai pasakė, kad leis tranzitu grūdams ir kitiems produktams važiuoti, nereikėtų šokinėti iš džiaugsmo ir sakyti, kad pagaliau pasiekėm kompromisą, nes pažįstam lenkus, važiuojam per tą pačią Lenkijos teritoriją, per pasienį, žinom, kad administracinėmis priemonėmis jie labai gerai moka užlaikyti tranzitą per savo šalį“, – tikina A. Abromavičius.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „LRT Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.