Abromavičius atsargiai vertina susitarimą dėl Ukrainos grūdų: reikia žinoti, kad priešas nemiega

Verslininkas, buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius tvirtina, kad Ukraina susitarimą dėl grūdų eksporto per 3 uostus vertina labai pozityviai. Tiesa, pats jis kiek nuosaikesnis – A. Abromavičius teigia, kad Rusija „gali kažkokių blogų dalykų vėl prigalvoti“.

Rusija ir Ukraina penktadienį pasirašė svarbią sutartį su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio sušvelninti pasaulinę maisto krizę, milijonams žmonių keliančią bado pavojų.

„Sutarimas pasirašytas 120-ai dienų, taip kad bus laiko pastebėti situaciją. Sutartis pasirašyta dėl trijų labai didelių ir svarbių uostų, jie kartu krauna daugiau nei pusę Ukrainos grūdų. Paskutinį mėnesį geležinkelių transportu Europos lygmeniu, autotransportu ir upe jau buvo vežama virš 2 mln. tonų grūdų. Per šiuos tris uostus bus galima krauti dar 3 mln. tonų grūdų per mėnesį. Ukraina galbūt greitai pasieks iki karo turėtą maždaug 5 mln. tonų krovos lygį per mėnesį. Tai turėtų stipriai stabilizuoti situaciją vidaus rinkoje Ukrainoje ir taip pat padėti išorinėms rinkoms“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ aiškina pašnekovas.

Ukraina galbūt greitai pasieks iki karo turėtą maždaug 5 mln. tonų krovos lygį per mėnesį.

Anot jo, pasaulinė rinka jau sureagavo į susitarimą – krito grūdų kainos. A. Abromavičius pastebi, kad kitų šalių ūkininkams tai gali būti nekokia žinia, tačiau vartotojus tai pradžiugins.

Jis tvirtina, kad susitarimo laukė ne tik Ukrainos ūkininkai, bet ir gyventojai bei kariškiai.

„Naujas derlius jau atėjo, prasidėjo rapsų ir kviečių derliaus nuėmimo metas, jau porą savaičių. Kadangi rapsai yra brangesnė kultūra, rugsėjį turėsime saulėgrąžas – taip pat brangesnė kultūra, dėl to praėjusių metų užsilikęs derlius, pagrinde – kukurūzas, pigesnis, jis turbūt bus laikomas sandėliuose iki tol, kol bus išvežtos brangesnės kultūros. Tai bet kokiu atveju nėra optimalus variantas <...>, tai yra priverstinė, dirbtinai padaryta situacija Rusijos dėka. Bet tai (susitarimas dėl grūdų – LRT.lt) yra tikrai geros, optimistinės, pozityvios naujienos, kurių ir fermeriai Ukrainoje, Ukrainos piliečiai ir netgi kariškiai laukė labai ilgai“, – sako jis.

Tik ekonomiškai stipri šalis sugebės atsilaikyti prieš tokią rimtą invaziją.

„Tik ekonomiškai stipri šalis sugebės atsilaikyti prieš tokią rimtą invaziją“, – pabrėžia A. Abromavičius.

Pašnekovas tikisi, kad susitarimas pakoreguos grūdų vidaus rinkos kainas.

„Iki šiol (situacija žemdirbiams – LRT.lt) buvo labai sunki, kadangi vidinė kviečių kaina buvo maždaug 130 dolerių, eurų, kai Klaipėdos uoste šiuo metu apie 350–370. Tai, manau, kad po šitų naujienų vidinėje rinkoje kaina pakils 50 arba 100 proc. Tokiu atveju fermeriai turės daugiau pinigų pasisėti rudeniui <...> dėl to tas derlius toliau bus tiekiamas pasaulinėmis rinkomis“, – viliasi jis.

Dėl laikinos okupacijos, pakeistos sėjomainos, pasak verslininko, derlius bus objektyviai mažesnis. Tačiau priduria, kad jo įmonė sugebėjo apsėti 100 proc. laukų – to prašė patys darbuotojai, o taip, jis viliasi, įmonė prisidės prie Ukrainos ekonomikos stiprinimo.

„Mūsų įmonėje 40 proc. žemių buvo okupuota pirmą karo mėnesį, išlaisvinta tik po dar vieno mėnesio. Mes kariškių pagalba išminavome laukus, buvome viską įsigiję iš anksto – kurą, sėklas ir trąšas, – dėl to darbuotojai labai paprašė, kad viską apsėtume 100 proc. Tai praktiškai visus 100 proc. ir apsėjome. Dėl to derliaus laukiame tokio paties. Mūsų įmonės masteliais tai yra apie 250 tūkst. tonų į metus. Tikėsimės, kad kainos šiek tiek pasikoreguos vidinėje rinkoje į viršų ir sugebėsime parduoti per Ukrainos uostus, geležinkeliu per Lietuvos uostus tinkamomis kainomis ir toliau sėtis, išlaikyti darbo vietas, mokėti visiems atlyginimus ir taip palaikyti Ukrainos ekonomiką“, – teigia jis.

Tokią gražią naujieną reikia švęsti nuosaikiai, bet žinoti, kad priešas nemiega ir, situacijai pasikeitus, jie gali kažkokių blogų dalykų vėl prigalvoti.

Visgi, pašnekovas nurodo, kad nors susitarimas yra džiugus, Rusija pasitikėti negalima.

„Vis dėlto būkime realistiški, konservatyviai nusiteikę. Tokią gražią naujieną reikia švęsti nuosaikiai, bet žinoti, kad priešas nemiega ir, situacijai pasikeitus, jie gali kažkokių blogų dalykų vėl prigalvoti“, – nurodo jis.

LRT.lt primena, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT vadovu Antonio Guterresu r Turkijos gynybos ministru Hulusi Akaru, kad būtų vėl atidaryti uždaryti laivybos maršrutai per Juodąją jūrą, pranešė ceremoniją stebėję naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Šiandien Juodojoje jūroje atsirado švyturys, – sakė A. Guterresas. – Vilties švyturys, galimybių švyturs, palengvėjimo švyturys pasaulyje, kuriame jo reikia labiau nei kada nors anksčiau.“

„Jūs įveikėte kliūtis ir atidėjote į šalį nesutarimus, kad atvertumėt kelią iniciatyvai, tarnausiančia visų bendriems interesams“, – pridūrė jis, kreipdamasis į Rusijos ir Ukrainos atstovus.

Diplomatai tikisi, kad pirmosios grūdų siuntos išplukdytos iki rugpjūčio vidurio – pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale.

Kyjivo pareigūnai sakė nenorintys sudaryti jokių tiesioginių susitarimų su Rusija.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas anksčiau pažadėjo, kad Kyjivo pateiks „karinį atsaką“ bet kokioms Rusijos „provokacijoms“, taip pat sakė, kad nei Maskvos laivai, nei atstovai nebus įleidžiami į Ukrainos uostus, per kuriuos būtų išplukdomi javai.

Pasak M. Podoliako, bet kokios būtinos krovininių laivų inspekcijos „bus atliekamos jungtinių grupių“ Turkijos vandenyse.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir kurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.