4 iš 10 gyventojų atsiduria vis agresyvesnių sukčių akiratyje: apsimeta ir „Netflix“, ir VMI darbuotojais

Reaguodamas į suaktyvėjusias finansinių sukčių atakas prieš gyventojus, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad sukčiai vis tobulėja, o 4 iš 10 gyventojų atsiduria jų akiratyje. „Iš esmės turime rekordinę finansinių sukčiavimų bangą“, – pripažįsta jis. 

Kaip jau minėta, gyventojai vis dar neretai pakliūva į sukčių pinkles. Pasitelkę apgaulingas interneto svetaines, nuorodas į netikrą prisijungimą prie interneto bankininkystės, investicinio sukčiavimo platformas apsukruoliai iš gyventojų išvilioja ir tūkstančius eurų.

Pavyzdžiui, visai neseniai socialiniame tinkle sukčiai įtikino vilnietę „investuoti“ į kriptovaliutas ir apgaule iš jos išviliojo daugiau nei 18 tūkst. eurų.

Kita moteris, elektroniniu paštu gavusi pranešimą apie galimai užblokuotą banko kortelę ir paspaudusi gautą nuorodą, neteko daugiau nei 8 tūkst. eurų.

Pastarosiomis dienomis gyventojai sulaukia ir neva Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) siunčiamų žinučių su raginimu susimokėti baudas.

„Labai svarbus aspektas yra nuoroda. Jeigu žinutėje yra nuoroda, tai turėtų būti raudona lemputė, nes bankai ar kitos finansų įstaigos niekada nesiunčia žinučių su nuorodomis“, – pabrėžė S. Krėpšta.

Finansinių sukčiavimų banga, pasak jo, yra susijusi su artėjančiu pajamų deklaravimo terminu.

„Tikėtina, kad ši sukčiavimo ataka tęsis iki pat gegužės 1 dienos, ateinančias dienas, ir kelias savaites po to, nes, tikėtina, sukčiai toliau bandys apsimesti mokesčių inspekcija, siūlydami susigrąžinti lėšas už permokėtus mokesčius ar padaryti papildomas įmokas“, – perspėjo S. Krėpšta.

Fiksuojami ir kiek smulkesni lėšų išviliojimai. Štai viena gyventoja į mobilųjį telefoną gavo SMS žinutę dėl neva nesumokėtos baudos. Paspaudusi atsiųstą nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis moteris pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinti 202 eurai.

Esminė priežastis, kodėl sukčių išpuolių daugėja, S. Krėpštos aiškinimu, yra tai, jog daugėja skaitmeninėje erdvėje teikiamų paslaugų.

„Mūsų tyrimas parodė, kad 4 iš 10 gyventojų per praėjusius laikotarpius nukentėjo arba buvo atakuojami finansinių sukčių“, – spaudos konferencijoje trečiadienį žurnalistams teigė Lietuvos banko atstovas.

„Tikėtina, kad skaičius žmonių, kuriuos atakuoja sukčiai, yra gerokai didesnis“, – taip pat pridūrė jis.

Pernai sukčiai iš gyventojų Lietuvoje išviliojo 12 mln. eurų. Anot S. Krėpštos, sukčiai vis labiau tobulėja.

„Jie vis tikroviškiau apsimeta tiek šalies institucijomis, tiek ir įstaigomis. Matome žinutes, kai sukčiai apsimeta „Netflix“ ar kitomis įmonėmis, siunčia netikras žinutes ir taip siekia pasisavinti saugumo duomenis“, – pažymėjo Lietuvos banko atstovas.

S. Krėpštos tvirtinimu, Lietuvos bankas imasi visų reikalingų priemonių bendraudamas ir reikalui esant įpareigodamas finansų rinkos dalyvius aktyviai tikrinti vykdomus mokėjimus.

„Mes žinome, kad bankai ir kitos finansų įstaigos šiomis dienomis skiria daug resursų, siekdamos identifikuoti sukčius ir esant reikalui blokuoti sukčiavimui naudojamas sąskaitas“, – akcentavo jis.

Lietuvos banko atstovo teigimu, dalį pasisavintų lėšų bankai geba sustabdyti ir grąžinti klientams: „Praėjusių metų duomenimis, tai siekė maždaug apie 5 mln. eurų.“

Nukentėjus nuo finansinių sukčių S. Krėpšta ragina nedelsiant kreiptis į savo finansų įstaigą ir policiją.