1820 koronaviruso atvejų per parą – tik ledkalnio viršūnė? Eksperto manymu, užsikrečiančių žmonių Lietuvoje gali būti net 5 ar 10 kartų daugiau

Šiandien Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 1800 naujų susirgimų COVID-19. Specialistai antra stiprinamąja doze nuo koronaviruso ragina pasiskiepyti tik rudenį, o valdžios institucijos šiuo metu nežada riboti viruso plitimo. Tokį požiūrį kritikuoja medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

Smilkstantis namas

Prof. dr. S. Čaplinskas teigia, kad didelis naujų atvejų skaičius po savaitgalio jau seniau gydytojų pramintas „antradienio-trečiadienio“ fenomenu. Tačiau, anot jo, reikia atkreipti dėmesį, kad kas antras testas yra teigiamas.

„Pasaulio sveikatos organizacija jau seniai ragino šalis ir perspėjo, kad, sumažėjus testavimo apimtims, negalima tikėtis, kad tai ir yra tie realūs skaičiai, atspindintys viruso plitimą, – sako jis. – Realiai gali būti nuo 5 iki 10 kartų daugiau užsikrečiančių žmonių šiuo metu.“

Profesorius negaili kritikos reguliuojančioms Lietuvos institucijoms. Jo teigimu, dabartinę situaciją galima sulyginti su smilkstančiu namu, kuris greitai pradės degti atvira liepsna.

„Ir toliau yra tas pats laukimas. Ir toliau Lietuvoje bandoma reaktyviai, o ne proaktyviai reaguoti į situaciją ir užbėgti įvykiams už akių, – kritikuoja S. Čaplinskas. – Atrodo taip, kad pas mus jau pradėjo smilkti vienas namo kampas, bet toliau kartojama, kad viskas gerai, mes pasiruošėm, turim protokolus, turim nusipirkę pajėgių žarnų, kurios galės užgesinti namą, kai jis jau pradės degti atvira liepsna.“

Testavimo ir diagnostikos trūkumas

Visada buvo kalbama, kad reikia testuoti, nes tai yra geriausia prevencija. Dabar žmonės atlieka testus tik tada, kai pajaučia simptomus, arba turi kur nors vykti ir tas testas yra reikalingas. Tai jeigu kol kas nebus skubama, kaip manote, kas bus rudenį, tikrai įsiplieks gaisras?

Anot profesoriaus, kaip tik dabar reikėtų stengtis pažaboti viruso plitimą, kol dar vasara ir žmonės daugiau laiko praleidžia gryname ore, o ne prastai vėdinamose uždarose patalpose.

Prof. dr. S. Čaplinsko teigimu, gydytojai taip pat nerimauja dėl situacijos: „Jau bendrosios praktikos gydytojai kelia klausimą, kodėl žmogus, atlikęs antigeno greitąjį testą ir gavęs teigiamą atsakymą, netgi jausdamas simptomus, dar turi eiti į gydymo įstaigą ir platinti ten virusą.“

Profesorius neigia sklindančias kalbas, kad greitieji COVID-19 testai yra nepatikimi: „Jeigu jis yra teigiamas, tai jis tikrai jau bus labai patikimas.“

S. Čaplinskas pasigenda ir efektyvesnės diagnostikos: „Operatyvios epidemiologinės diagnostikos kaip nebuvo, taip nėra iki šiol. Žiūrėkit, kiek jau, arti 2 tūkstančių diagnozuota žmonių, o kur jie užsikrėtė? Ar jie tarpusavyje susiję? Ar yra protrūkių?“

Profesorius giria Kauno sveikatos priežiūros įstaigų iniciatyvą dalyti apsaugines kaukes ateinantiems žmonėms. Anot jo, būtent gydymo įstaigose lankosi sergantys žmonės, jie ir platina virusą.

Naujasis omikrono potipis – pats blogiausias

Prof. dr. S. Čaplinskas primena, kad net ir pasiskiepiję 3 vakcinos nuo COVID-19 dozėmis ar infekcija persirgę asmenys turi saugotis. Pasak jo, šiuo metu cirkuliuojantis omikrono potipis BA.5 yra „pats blogiausias“, nes jis plinta labai greitai, „galbūt netgi tokiu pačiu greičiu, kaip ir tymų virusas, gal greičiau net už vėjaraupius“.

„Kitaip sakant, šitas viruso atmainos potipis dabar įgijo tokias savybes, kad kam pavyko išvengti užsikrėtimo ir sirgimo pirmų bangų metu, tai maža tikimybė, kad pavyks išvengti jo dabar“, – įspėja profesorius.

Purškiamos vakcinos gali padėti apsisaugoti nuo užsikrėtimo

Profesorius S. Čaplinskas paaiškina, kad galbūt rudenį pasirodysiančios adaptuotos vakcinos padės apsisaugoti tik nuo sunkios ligos formos, bet ne nuo užsikrėtimo.

„Deja, nėra teikiančių vilčių vakcinų, purškiamų į nosį, kurios skatintų antikūnų formavimąsi nosies gleivinėje. Bet jeigu pavyktų sukurti tokią vakciną, tada ji apsaugotų nuo užsikrėtimo infekcija“, – sako profesorius.

Kritika tylai

S. Čaplinskas teigia, kad šiuo metu pritilusios kalbos ne tik apie vakcinaciją. Jo nuomone, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios institucijos vis dar neišmoko komunikuoti.

„Nes viena, ką mes dabar darom, kalbam, teikiam tas žinutes visuomenei. Bet kita, kai konkrečiam žmogui rūpi, kad jis gautų atsakymą į konkretų klausimą. Nors galbūt apie tai ir bus pasakyta žiniasklaidoje, bet konkrečiam žmogui reikia konkrečiai atsakyti į jam rūpimą klausimą, – sako profesorius. – Ir dar svarbiau, kad jis išgirstų tai iš to žmogaus, kuriuo pasitiki, o ne iš televizoriaus ekrano ar socialinių tinklų.“

S. Čaplinskas pabrėžia, kad būtent socialiniuose tinkluose formuojasi informaciniai burbulai, kuriuose „sklando mokslu nepagrįsta informacija“.