1,5 etato krūvis, o algos apie 900 eurų į rankas: GMP bendruomenė rėžia – jei dirbtume tik vienu etatu, sistemą ištiktų kolapsas

„Išsakyti savo lūkesčius pavyko, bet abejojame, ar mus išgirdo“, – taip nuotaiką po pirmadienį Seime įvykusios konferencijos „Greitosios medicinos pagalbos aktualijos šiandienos įvykių fone“ įvardijo Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė.

Jos teigimu, akivaizdu, jog norėdami pasiekti pokyčių GMP darbuotojai turės aktyviau ginti savo teises.

„Išgirdome, kad praktiškai ir dėl atlyginimų, ir dėl visų kitų sąlygų mes turime derėtis. Deja, tenka pripažinti, jog šiuo metu profesinės sąjungos nėra pakankamai stiprios taip derėtis. Tą pripažįstame [...]“, – LRT.lt sakė J. Keburienė, neslėpusi, jog planų visgi yra.

„Žinote, mes gavome neįkainojamą receptą iš Ligonių kasų atstovo, jis įvardijo, kad, jeigu mūsų darbuotojai išeitų dirbti vieno etato krūviu, sistemą ištiktų kolapsas. Vadinasi, mes turime ginklą, [turime] kuo spausti. Susirinksime informaciją, koks procentas darbuotojų kurį laiką pasiruošę dirbti tik etatu, ir imsimės veiksmų. Tai nebus streikas – dirbsime, kaip įpareigoja darbo kodeksas“, – apie galimus žingsnius, spaudžiant politikus išgirsti GMP darbuotojų poreikius ir jį juos reaguoti, prasitarė J. Keburienė.

Šiuo metu didžioji dalis GMP darbuotojų dirba turėdami 1,5 etato, o jų algos siekia apie 900 eurų į rankas.

Latvijos pavyzdys įkvepia siekti pokyčių

Renginyje dalyvavusiai medicinos darbuotojų bendruomenei, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, Seimo nariams buvo pristatyta Latvijos greitosios medicinos pagalbos reforma. Kaimyninėje šalyje padaryti pokyčiai Lietuvos GMP bendruomenei atrodo sektinas pavyzdys. Dalį ten sėkmingai įgyvendintų sprendimų jie norėtų matyti ir Lietuvoje.

„Mes specialiai pasikvietėme į konferenciją, nes norėjome pristatyti, ką turi latviai, o mes neturime. Tai parodėme kaip sektiną pavyzdį ir uždavėme retorinį klausimą: ar latviai yra protingesni, ar turtingesni [už mus], kad turi tarnybų [pareigūnų] statusą, apmokamus iškvietimus, kūno kameras, mokymų ir konsultacinį centrą, taip pat ankstyvą pensiją, t. y. nuo 55 metų?“ – emocingai kalbėjo Lietuvos GMP darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Anot jos, šiuo metu Lietuvoje GMP komandose dirba 2782 darbuotojai. Iš jų 61–65 metų darbuotojai sudaro 11 proc., 65 metų ir vyresni – 3 proc.

Konsultacinės grupės yra tik popieriuje

Profesinės sąjungos atstovų priekaištų sulaukė ir prie finišo tiesiosios artėjanti SAM vykdoma GMP sistemos reforma. Penktadienį paskelbta, jog po pertvarkos pagrindinė būstinė bus Kaune, regioniniai padaliniai paraginti prisijungti. Reorganizacija turėtų baigtis iki 2023 m. liepos.

Teigta, jog toks sprendimas priimtas pasikonsultavus su GMP bendruomene. Tačiau, J. Keburienės teigimu, iki šiol įvyko tik vienas susitikimas, kuriame GMP darbuotojų profesinė sąjunga galėjo pasisakyti apie ministerijos planus. O šiuo metu jau tenka klausytis ir apie sprendimus.

„Darbo grupė, kuri turėtų dirbti dėl decentralizavimo, yra, bet ji, galima sakyti, turėjo pusantro, gal tiksliau, vieną susitikimą. SAM sako, kad mes namų darbų neatlikome. Mes manome, kad viską padarėme. Kaip šiandien išsiaiškinome, kiti darbo grupės nariai kažko nepadarė... Bet esmė tai viena – diskusija nevyksta, o sprendimai priimami“, – kalbėjo Lietuvos GMP darbuotojų profsąjungos vadovė J. Keburienė.

Viceministrė: reformos tikslas yra kokybiškesnės paslaugos

Kaip pirmadienį akcentavo Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, pagrindinis reformos tikslas yra laiku suteikti GMP paslaugas: greitoji pagalba pacientą turėtų pasiekti ne vėliau kaip per 15 minučių mieste ir iki 25 minučių atokiausiai gyvenamose vietovėse.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu greitosios pagalbos medikai mieste į iškvietimo vietą vidutiniškai atvyksta per 11 minučių, kaime – per 30 minučių. Be to, yra 5 proc. nepasiekiamų teritorijų, ten gyvena apie 150 tūkst. gyventojų.

„Mums reikia mažinti tas akląsias zonas, nepaisyti administracinių ribų“, – pabrėžė D. Jankauskienė.

Jos teigimu, šiuo metu vyksta atskirų GMP stočių savininko teisių perėmimas iš savivaldybių. Kol kas tokių sprendimų nėra priėmusios trys savivaldybės: Vilniaus ir Klaipėdos miestų ir Alytaus rajono. Tikimasi, kad iki šio mėnesio pabaigos šis procesas bus baigtas.

Planuojama, kad kitų metų pradžioje visi GMP darbuotojai gaus įspėjimo lapelius apie tai, kad keisis jų darbo sąlygos.

„Saugosime kiekvieną darbuotoją, nes jų trūksta“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministrė.

Ji pranešė, kad reformai numatoma skirti apie 50 mln. eurų – bus perkami greitosios pagalbos automobiliai, pritaikomos naujos patalpos, kuriama bendra IT sistema ir pan.

Valstybinė ligonių kasa GMP išlaikyti šiemet skyrė 91 mln. eurų, kitąmet tam numatyta 98,5 mln. eurų.