Darbo įrankiai keičiasi, tačiau uždegimai – tie patys: su „melžėjų“ liga susiduria vis daugiau 21 a. jaunų žmonių

„Pusantro mėnesio skaudėjo riešus. Pradžioje tik riešus, o vėliau skausmas kilo iki pat alkūnių. Kartais skaudėdavo, kartais iš skausmo ir nutirpdavo delnai, pirštai. Kartais skaudėdavo tiek, kad net pirštus sunku būdavo pajudinti, o mano darbas – prie kompiuterio, tad pailsinti rankų neturiu galimybės“, – pasakoja LRT.lt skaitytoja Ieva.

„Bijojau, kad reikės operacijos“

Pasak merginos, rankos yra pagrindinis jos darbo įrankis. Ieva neslepia, kad dirbdavo verkdama iš skausmo, kai reikėdavo spausti klaviatūros mygtukus. Skausmas buvo toks stiprus, kad lankė tik blogiausios mintys: „Bijojau, kad reikės operacijos, kad taip lengva susigadinti sveikatą vien tik dirbant tokį darbą.“

„Atrodytų, labiausiai reikia bijoti to, kad nuolat dirbant prie kompiuterio silpsta akys, regėjimas, o pasirodo, problemų gali kilti ir daugiau, – sako Ieva. – Gerai, kad kai prasidėjo stipriausi skausmai, atėjo ir mano atostogų metas.“

Per atostogas dvi savaites mergina stengėsi kuo mažiau laiko leisti prie kompiuterio. Internete Ieva rado įvairių pratimų rankoms, riešams, patarimų, kaip taisyklingai sėdėti, kad neskaudėtų riešų. „Po tų dviejų savaičių skausmai gerokai sumažėjo. Dabar visada prie stalo stengiuosi sėdėti padėjusi rankas nuo pirštų iki alkūnių ant stalo, kad jos būtų tiesios ir per riešus stipriai nesilankstytų, kitaip skausmai grįžta“, – dalijasi savo istorija mergina.

Ji sako, kad dabar skausmai grįžta tik kartais, kai rankos ir delnai gauna didesnį krūvį, pavyzdžiui, važiuojant dviračiu.

„Apie naudojimąsi kompiuteriu lovoje galiu tik pasvajoti. Tai tik reta prabanga, nes tokiose situacijose rankos yra nepatogioje padėtyje, tad šito daryti negaliu“, – apie dabartinę savo gyvenimo realybę pasakoja Ieva.

Tokių pacientų – tik daugėja

Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas profesorius Rytis Rimdeika pripažįsta – su tokiais pacientais kaip Ieva jis susiduria labai dažnai.

„Anksčiau ta liga, tas sindromas buvo vadinamas melžėjų liga. Žmonės, kurie nuolatos dirbo besikartojantį darbą, darydavo daug lenkiamųjų pirštų judesių, galų gale susirgdavo sausgyslių patinimu, paburkimu, vadinamu tenosinovitu, – aiškina profesorius. – Na, kitaip tariant, sausgyslių uždegimu.“

Pasak prof. R. Rimdeikos, riešo, kur ir taip yra nedaug vietos, kanale yra 9 sausgyslės ir vienas nervas: „Vadinasi, tos išburkusios sausgyslės užspaudžia nervą.“

Jis neslepia, kad anksčiau tai buvo vyresnių moterų, kurioms 55 metai ir daugiau, liga. „Ir dažniau šia liga sirgdavo specifinio darbo darbuotojos – melžėjos“, – priduria jis.

Šiuo metu yra daug žmonių, dirbančių su kompiuteriais, kurie, anot profesoriaus, spausdami klaviatūros klavišus, atlieka tuos pačius lenkiamuosius judesius: „Galbūt ne tokius stiprius, bet gana dažnus ir gana daug.“

Būtent tada, kai rankų padėtis yra nepatogi, prasideda sausgyslių uždegimas, kuris, kaip teigia prof. R. Rimdeika, ir greitai praeina, ir dažnai sugrįžta.

„Jis sukelia tam tikrus simptomus. Tai būna riešų skausmai, kartais pirštų tirpimas, plaštakos jėgos sumažėjimas“, – simptomus išvardija plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Jis sako pastebintis, kad sausgyslių uždegimu skundžiasi vis daugiau jaunų, 18–25 metų, vyrų ir moterų.

Operacijos siekiama išvengti

Profesorius sako, kad jaunų žmonių operuoti jis neskuba. Pirmiausia gydytojas rekomenduoja susitvarkyti darbo vietą: „Ergonomiškai pasidėti klaviatūrą, jei žmogus dirba nešiojamuoju kompiuteriu – pasidėti jį patogiai ant stalo. Patariu pasidėti specialų silikoninį volelį arba kilimėlį pelei su tokiu voleliu, ant kurio galima patogiai pasidėti riešą.“

Prof. R. Rimdeika teigia, kad, susitvarkius, patobulinus savo darbo vietą, skausmas greitai dingsta. „Dar galima daryti įvairius reabilitacinius pratimus, plaštakos tempimus, šildymus, dėti kompresus“, – pataria jis. Pradėti nuo operacijos jis nerekomenduoja.

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas pažymi, kad jaunų žmonių raiščiai dar yra elastingi, o, pašalinus skausmo priežastį, greitai atsigauna.

„Vyresniame amžiuje, kai jau tie raiščiai po truputėlį surambėja, sukalkėja, tada jau turbūt operacija būna pirmas pasirinkimas, bet jauniems žmonėms, iki kokių 45 metų, aš operacijos nerekomenduoju“, – kalba prof. R. Rimdeika.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad būna įvairių situacijų. Darant specifinį tyrimą – elektromiografiją – ištiriama, kaip labai užspaustas nervas. Jei konservatyvus gydymas nuskausminamaisiais priešuždegiminiais vaistais ir darbo vietos pakoregavimas nepadeda, o tyrimo rezultatas prastas, gali tekti ir jaunesniam žmogui atlikti operaciją.

Jei prireiktų operacijos

Kaip paaiškina prof. R. Rimdeika, kai riešo kanale esančios sausgyslės paburksta, jos užspaudžia nervą, nes jis – minkščiausia struktūra. Per operaciją praplatinamas riešo kanalas – prapjaunamas skersinis riešo raištis, kad nervas gautų daugiau vietos.

„O jeigu nervo dangalai aprandėję, jeigu jau liga įsisenėjusi, tai tada reikia nervo dangalus po truputėlį pralaisvinti, – teigia gydytojas. – Čia tokia daugiau mikrochirurginė operacija, atliekama plastikos chirurgų ar mikrochirurgų, bet kartais ją atlieka ir traumatologai ar bendrieji chirurgai.“

Tolimoje ateityje problema išnyks?

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas sako, kad pacientų, kuriuos reikės operuoti, neturėtų daugėti, bet turbūt daugės tų, kuriuos reikės pakonsultuoti, patarti jiems, kaip susitvarkyti darbo vietą, kėdę, stalo aukštį, padėti pasirinkti tinkamą klaviatūrą.

Jis dalijasi ir ateities vizija. Technologijoms sparčiai tobulėjant, po kurio laiko rankų gali iš viso nebereikėti: „Įvairūs balso asistentai galės už mus kai kuriuos darbus padaryti, tai galbūt galėsime diktuoti tekstą į kompiuterį ir mums reikės mažiau maigyti tą klaviatūrą.“

Deja, šiandien ypač daug jaunų pacientų susiduria su sausgyslių uždegimu.