Žiniasklaida: JAV perspėjimais dėl Rusijos puolimo patikėjo tik Baltijos šalys ir JK

Prieš 1 metus 62

Kai JAV žvalgybos bendruomenės vadovė Avril Haines praėjusį lapkritį Briuselyje sąjungininkams pateikė informaciją, jog Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai atmetė tokius perspėjimus, o pilnai vertinimu patikėjo tik Baltijos šalys ir Jungtinė Karalystė, rašo leidinys „The Washington Post“.

„Daug narių uždavinėjo klausimus ir buvo skeptiški idėjai, kad prezidentas Putinas rimtai ruošiasi didelės invazijos galimybei“, – prisiminė A. Haines, sąjungininkus informavusi NATO Atlanto tarybos susitikime. Anot jos, tuo visiškai patikėjo tik britai ir Baltijos šalių atstovai. Vienu metu Londono pareigūnas atsistojo, parodė į A. Haines ir ištarė „ji teisi“, tačiau esą Paryžius ir Berlynas prisiminė amerikiečių tvirtinimus dėl žvalgybinės informacijos prieš invaziją Irake, kai kurie manė, kad JAV pervertino ir Afganistano Vyriausybės atsparumą, kuri sugriuvo sąjungininkų kariams palikus Afganistaną.

„The Washington Post“ apklausė daugiau kaip 3 dešimtis JAV, Ukrainos, Europos ir NATO pareigūnų, ir atskleidžia, kad JAV žvalgybos bendruomenė yra įsiskverbusi į Rusijos politinę vadovybę, žvalgybą ir kariuomenę ir taip sužinojo, kad Maskva rengia plataus masto invaziją.

Pareigūnai pasakojo, kad europiečiai laikėsi skirtingų versijų dėl V. Putino planų – Vakarų Europoje daug kas manė, kad Rusijos prezidentas siekia grasinti ir išpešti kuo daugiau naudos, Rytų ir Pietryčių Europos pareigūnai manė, kad „V. Putinas gali padaryti kažką, bet tai bus ribotos apimties (...) dar vienas Ukrainos obuolio kąsnis“. Tačiau Britanija ir Baltijos šalys patikėjo, kad vyks plataus masto invaziją. Paprašyti amerikiečiai pateikė ir daugiau žvalgybinės informacijos, bet neatskleidė visų turimų duomenų.

2021-ųjų spalį prezidento Joe Bideno patarėjai jam pristatė Vladimiro Putino invazijos planus, informacija buvo paremta JAV žvalgybos agentūrų surinkta palydovine informacija, perimta komunikacija ir žmogiškaisiais ištekliais. Buvo nustatyta, kad kaupdamas karius Ukrainos pasienyje V. Putinas sieks užimti Kyjivą ir didelę dalį Ukrainos.

„Mes vertiname, kad jie siekia surengti strateginę ataką prieš Ukrainą iš kelių krypčių tuo pačiu metu. (...) tai jų „šoko ir amo atėmimo“ versija“, – J. Bidenui tada sakė Jungtinių vadų štabo pirmininkas gen. Markas A. Milley.

Ukrainos pareigūnai skundėsi, kad JAV nesuteikia pakankamai detalios informacijos apie invaziją. Kai lapkritį Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmutro Kuleba apsilankė Valstybės departamente Vašingtone, jį pasitiko aukšto rango JAV pareigūnas nešinas kava ir nusišypsojęs tarė: „vyručiai, kaskite apkasus“. „Kai mes taip pat nusišypsojome, – prisiminė D. Kuleba, pareigūnas vėl paragino. – Aš rimtai, pradėkite kasti apkasus. (...) Jūs būsite užpulti. Tai bus plataus masto ataka ir turite jai ruoštis.“ Tačiau, anot Ukrainos ministro, detalių JAV pareigūnai nepateikė.

Anot „The Washington Post“, Ukrainos lyderis įtarė, kad kai kurie Vakarų pareigūnai norėjo, jog jis pabėgtų iš šalies, nes tada Ukrainoje būtų sukurtas promaskvietiškas režimas, o NATO derėtųsi su Rusija dėl Ukrainos.

„Vakarų partneriai norėjo – esu tikras buvo tikrai susirūpinusių kas nutiktų man ir mano šeimai. (...) Bet kas nors tikriausiai norėjo, kad viskas baigtųsi greičiau. Manau, dauguma man skambinusių žmonių – na, beveik visi – netikėjo, kad Ukraina gali stovėti ir išlikti“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

J. Bidenas į Maskvą susitikti su V. Putinu buvo nusiuntęs CŽA vadovą Williamą Burnsą, kad jis Kremliaus šeimininkui tiesiai pasakytų, jog JAV žino jo planus ir už tai grės pasekmės.

J. Burnsas perdavė asmeninį J. Bideno laišką ir pasikalbėjo su V. Putinu telefonu iš biuro Kremliuje, nes Rusijos prezidentas buvo Sočyje dėl koronaviruso suvaržymų. V. Putinas vėl skundėsi dėl NATO plėtros ir Ukrainos valdžios neteisėtumo.

Parama Ukrainai buvo teikiama siekiant nesuteikti Rusijai preteksto eskaluoti situaciją, nors Kyjivas, negdamas invazijos grėsmę, ir prašė daugiau bei galingesnių ginklų, rašo „The Washington Post“.

Skaityti visą pranešimą