Zacharova: Suomija ir Švedija informuotos, kuo joms baigsis

„JAV vadovaujamas Briuselis jau seniai stengėsi įtraukti Švediją ir Suomiją į savo struktūras. Buvo imamasi įvairių hibridinių faktinio įtraukimo priemonių dangstant jas pratybomis ar treniruotėmis. Mes išdėstėme visus savo perspėjimus – ir viešai, ir dvišaliais kanalais. Jos tai žino, todėl nereikia stebėtis. Jos gerai informuotos, kuo tai baigsis“, – sakė M. Zacharova televizijos kanalui „Rossija 24“.

Anksčiau Rusijos URM pareiškė, jog jei šios dvi šalys bus priimtos į NATO, Maskva imsis atsakomųjų priemonių.

Savo ruožtu Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas praėjusią savaitę teigė, jog jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.

Kovo pradžioje Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pranešė, kad, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, dauguma šalies gyventojų yra už prisijungimą prie NATO. Per neseniai surengtą apklausą Suomijoje buvo užfiksuotas rekordinis stojimo į Aljansą šalininkų rodiklis – 64 proc.

Suomijos parlamentas pradeda svarstyti NATO narystės klausimą

Suomijos parlamentas trečiadienį pradeda svarstyti, ar siekti narystės NATO, kadangi Rusijos invazija į Ukrainą padidino politinę ir visuomenės paramą prisijungimui prie bloko.

Nepaisant to, kad Rusija pagrasino dislokuoti branduolinius ginklus prie Baltijos jūros, jei Suomija ir kaimyninė Švedija įstos į karinį aljansą, Suomijos ministrė pirmininkė pareiškė, kad jos šalis dabar skubiai spręs, ar teikti paraišką dėl narystės.

„Manau, kad tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – praėjusią savaitę sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin.

Švedija taip pat svarsto, ar teikti paraišką dėl narystės NATO, vasario 24 dieną Rusijai užpuolus Ukrainą.

Praėjusią savaitę 200 Suomijos parlamento narių gavo vyriausybės parengtą „baltąją knygą“, kurioje, be kitų saugumo galimybių, pavyzdžiui, platesnių dvišalių gynybos susitarimų, įvertinta ir narystės NATO reikšmė.

Ataskaitoje nepateikta rekomendacijų, tačiau pabrėžta, kad be narystės NATO Suomija neturi jokių saugumo garantijų, nors šiuo metu yra aljanso partnerė.

Joje sakoma, kad Suomijos gynybos „atgrasymo poveikis“ būtų „gerokai didesnis“ bloko viduje, ir pažymima, kad narystė taip pat įpareigoja Suomiją padėti kitoms NATO valstybėms.

Po dviejų dešimtmečių, kai visuomenės parama narystei NATO stabiliai siekė 20-30 proc., karas, viešosios nuomonės apklausų duomenimis, paskatino pritariančiųjų narystei padidėjimą iki daugiau nei 60 proc.

Švedijoje toliau didėja parama galimai narystei NATO

Remiantis naujos apklausos rezultatais, Švedijoje vis didėja parama galimai šalies narystei NATO.

Apklausa, kurią laikraščio „Aftonbladet“ užsakymu atliko tyrimų centras „Demoskop Institute“, 57 proc. respondentų nurodė palaikantys galimą Švedijos prisijungimą prie Aljanso. Šis skaičius 6 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį ir didžiausias nuo tada, kai gyventojams buvo pradėta užduoti tokį klausimą.

Tačiau 21 proc. apklausos dalyvių teigė prieštaraujantys tokiai galimybei. Likę 22 proc. apklaustųjų buvo neapsisprendę.

Parama Švedijos narystei NATO ypač padidėjo tarp valdančiosios Socialdemokratų partijos rinkėjų. Čia narystę dabar palaiko 41 proc. žmonių – 12 procentinių punktų daugiau nei praėjusį mėnesį. Ši partija praeityje yra pasisakiusi prieš narystę Aljanse ir už tradiciškai neutralią šalies poziciją.

Tačiau Rusijos Ukrainoje sukeltas karas Švedijoje davė pradžią plačioms diskusijoms apie narystę Aljanse. Atitinkamos diskusijos užvirė ir kaimyninėje Suomijoje. Abi šios šalys iki šiol tik bendradarbiavo su NATO, tačiau nebuvo šios karinės organizacijos narės.