Vilioja maudynės eketėje? Kineziterapeutas pataria, kaip joms pasiruošti

Maudynės eketėje žiemą – Lietuvoje vis didesnį populiarumą įgaunantis sveikatinimosi būdas. Vien Vilniaus eketės mėgėjų grupėje užsiregistravę apie 3 tūkst. tokių aistruolių, Kaune – dar apie 1 tūkst. LRT RADIJO kalbintas „Sporto klinikos“ kineziterapeutas Ignas Želnius perspėja – jei pavydžiai stebite tokias maudynes ir svajojate į eketę kada nors panirti ir patys, reikėtų žinoti, kaip teisingai tam pasiruošti.

LRT RADIJUI specialistas pasakoja – grūdinimasis ir, konkrečiai, maudynės eketėje gerina tiek žmogaus fizinę, tiek dvasinę sveikatą.

„Pirmiausia, tai gerina mūsų imuninę sistemą, atsparumą įvairioms ligoms, taip pat kartais padeda geriau kovoti su stresu, su kuriuo susiduriame kasdieniame gyvenime. Šaltame vandenyje mes šias savybes truputį treniruojame, kadangi būdami šaltame vandenyje mes kaip ir patiriame stresą, tik kad tas stresas dažnai būna kontroliuojamas. Tai tas mums truputėlį padeda po to kasdienėje veikloje geriau kovoti ir tvarkytis su stresu“, – aiškina I. Želnius.

Pašnekovo teigimu, grūdinimusi vienokia ar kitokia forma užsiimti gali kiekvienas žmogus, tačiau „iš karto lįsti į eketę to anksčiau nedarius tikrai nebūtų rekomenduojama ir protinga“. Anot jo, geriau pradėti nuo ne tokių ekstremalių grūdinimosi būdų – vėsaus dušo ar tiesiog pabuvimo šaltame ore.

„Kai mes pasineriame į vandenį, [jaučiasi] toks stipriausias šalčio poveikis. Dušas turi truputėlį silpnesnį poveikį, nes vanduo neapima viso kūno, o ten kažkoks pabuvimas lauke, jis irgi grūdina, bet, sakykime, jau galbūt visai pradedantiesiems jis yra geras dalykas“, – sako specialistas.

Paklaustas, ar yra ligų, kurių turinčiam pacientui į eketę lįsti apskritai nerekomenduojama (pavyzdžiui, cukrinis diabetas, lėtinės širdies ligos), kineziterapeutas patvirtina, jog tokiems asmenims rizika, galimai, yra didesnė ir į maudynes eketėje jiems reikėtų žiūrėti atsargiau.

„Tokiu atveju rekomenduotume, pavyzdžiui, praustis vėsesniame duše – nešokti į eketę, bet vis tiek truputėlį išeiti iš tos komforto zonos. Šaltas vanduo tikrai turi daug gerų savybių, treniruoja mūsų imuninę sistemą, jos atsparumą, kad ir turint kažkokių gretutinių ligų“, – sako I. Želnius.

Specialistas patikina, jog maudynės eketėje nepavojingos ir vaikams, tačiau prie jų pratinti vaikus taip pat reikėtų pamažu.

„Aš manau, kad galima grūdinti ir vaikus, tačiau tai reikia daryti laipsniškai, protingai, negalvoti, kad jeigu aš maudausi eketėje, tai ir mano vaikai gali joje maudytis. Jie tiesiog gali pabūti vėsiame ore, nusiprausti šaltu dušu ar tiesiog kibiru nusilieti.

(...) Kaip mes, pavyzdžiui, sportuoti pradedame po truputį, žiūrime, kaip jaučiasi mūsų kūnas, (...) taip ir su šaltu vandeniu principai yra panašūs. Dozė, laikas, kiek mes jame praleidžiame, vandens šaltumas – visa tai reikia daryti laipsniškai. O tas laipsniškumas galioja tiek suaugusiems, tiek vaikams“, – aiškina kineziterapeutas.

Paklaustas, kiek laiko žmogus turi grūdintis prieš šokdamas į eketę, I. Želnius sako, jog tai priklauso nuo aplinkybių. Metų, anot jo, galbūt ir neprireiktų, tačiau tikėtis pasiruošti vos per keletą savaičių būtų kvaila.

„Labai smagus tas sezonas, (...) kai nuo vasaros einame link rudens, vanduo po truputį vėsta ir mes tiesiog tęsiame tas maudynes. Taip galime labai gražiai, laipsniškai treniruoti kūną ir kartais užtenka, sakykime, ir kelių mėnesių. Aišku, dabar, žiemą, jeigu kažkas išsikėlęs tikslą 2023 m. lįsti į eketę, tai vėlgi reikėtų pradėti nuo grūdinimosi šaltu dušu. (...) Prieš lendant į eketę, taip save treniruoti reikėtų nuo keleto mėnesio iki pusės metų“, – LRT RADIJUI pabrėžia I. Želnius.

Anot jo, svarbu nusistatyti ir saugų laiką, kiek, jau įlindus į šaltą vandenį, jame reikėtų prabūti. Kineziterapeuto taisyklė – pajutus, jog darosi šalta, palaukti dar 10 sekundžių.

„Kada mes ar į eketę lendame, ar į vandenį, ar į dušą, dažnai jaučiame, kad jau norisi bėgti iš to vandens, kad jau yra vėsu, šalta. Tada dažniausiai truputėlį nugalime save, pabūname dar kokias 10 sekundžių ir tik tada išlendame.

Kiekvienas žmogus yra individualus – vienas geriau toleruoja šaltį, kitas prasčiau. Dėl to vis tiek reikėtų klausytis kūno. Bet, pagal viską, reikėtų truputėlį išeiti iš komforto zonos: jeigu mes jau įlindome, pabuvome, tarkime, pusę minutės ir jau norisi lįsti, tai gal dar 10 sekundžių pabūkime, kad dar truputėlį save patreniruotume“, – tvirtina pašnekovas.

Specialistas primena, jog maudantis eketėje svarbu laikytis ir elementarių saugumo priemonių: į vandenį nešokti staigiai, vengti gylio, šalia turėti žmonių, kurie pagelbėtų nelaimės atveju.

Anot I. Želnio, nesilaikant saugumo taisyklių ir specialistų rekomendacijų, tokie pasimaudymai eketėje gali turėti įvairių neigiamų pasekmių žmogaus organizmui: nuo peršalimo iki lėtinių ligų paūmėjimo ar širdies problemų. Dėl to, pasak jo, į šį grūdinimosi būdą būtina žiūrėti atsakingai.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.