Vaistininkas priminė dažniausias antibiotikų vartojimo klaidas

Svarbu suvartoti visus gydytojo paskirtus antibiotikus, nepiknaudžiauti jais vos peršalus, o baigus gydymą nepamiršti gerųjų bakterijų. Tai pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės, kurios turėtų būti žinomos daugumai žmonių. Vis dėlto ne visada žinome, kokios pasekmės gali būti, jei jų nesilaikysime, rašoma „Eurovaistinės“ pranešime spaudai.

Kaip pastebi vaistininkas Eimantas Skalandis, būtent antibiotikų turėjimas namų vaistinėlėje neretu atveju paskatina žmones šias laužyti taisykles. Jis priminė pasitaikančias klaidas, kurias daro dažnas antibiotikus vartojantis pacientas.

Sergant virusine infekcija, antibiotikai nepadės

Peršalus, suskaudus gerklei ar susirgus viršutinių kvėpavimo takų ligomis kartais kai kuriems žmonėms vis dar kyla noras griebtis greito problemos sprendimo – antibiotikų. Tačiau antibiotikai gali įveikti tik bakterines, o ne virusines ligas ar peršalimą.

„Vis dar klaidingai manoma, kad antibiotikai efektyviai gydo peršalimą ar kitas virusines ligas. Iš tiesų gydant šias ligas antibiotikai – bėjėgiai, kadangi jų tikslas įveikti ne virusus, bet bakterijas. Bakterinių ir virusinių ligų gydymai itin skiriasi, o jums tinkamiausią ir efektyviausią paskirs gydytojas. Ne pagal paskirtį vartojami antibiotikai dar labiau nusilpnins jūsų organizmą bei tai gali turėti ilgalaikių pasekmių – kaip atsparumas jiems arba įsisenėjusios, o kartais netgi progresuojančios virusinės ligos“, – pasakoja E. Skalandis.

Alkoholiui ir greipfrutų sultims – ne

Vartojant antibiotikus vaistininkas pataria atsisakyti alkoholio ir greipfrutų sulčių. „Alkoholis gali sumažinti antibiotikų veiksmingumą, turėti neigiamą poveikį kepenų veiklai arba sukelti tokius apsinuodijimo simptomus kaip vėmimas ir pykinimas. Taip pat mums gali būti žalingas antibiotikų ir greipfrutų sulčių derinys. Greipfrutuose yra medžiagų, turinčių įtakos vaistų metabolizmui mūsų organizme. Tai reiškia, kad jeigu tarp antibiotikų suvartojimo ir greipfruto suvalgymo praėjo mažiau nei 72 valandos, gali pasireikšti šalutiniai poveikiai arba sumažėti vaisto efektyvumas“, – teigia E. Skalandis.

Kiek bakterijų, tiek ir antibiotikų rūšių

Vieną kartą jums ar jūsų artimiesiems padėjęs antibiotikas nebūtinai bus tinkamas kitą kartą susirgus, pabrėžia vaistininkas ir primena, kad kiekvienai bakterinei ligai įveikti gali būti parenkamas vis kitas antibiotikas.

„Kartais netgi kamuojant visiškai tokiems pat ligos simptomams, kaip praėjusį kartą, ligą gali būti sukėlusi visai kita bakterija. Todėl net jeigu vieni antibiotikai numalšino ligos simptomus jums ar jūsų artimajam praėjusį kartą, tai nereiškia, kad padės ir šįkart. O vartojant netinkamus antibiotikus galite padaryti sau tik dar didesnę žalą. Tokius vaistus reikėtų gerti tik paskyrus gydytojui“, – pasakoja vaistininkas.

Anot pašnekovo, pradėjus vartoti antibiotikus galima greitai pasijusti geriau, tačiau tai nereiškia, kad žmogus jau visiškai pasveiko ir gali nutraukti vaistų vartojimo kursą.

„Nesvarbu, kokia liga: ar tai būtų angina, sinusitas, šlapimo pūslės uždegimas ar kita bakterijos sukelta liga, nenutraukite antibiotikų vartojimo kurso vos palengvėjus kankinusiems simptomams. Pirmiausia antibiotikai panaikina silpnesnes bakterijas, dėl ko pasijuntame geriau. Tačiau mūsų organizme vis dar gausu gyvų bakterijų, kurios toliau dauginasi. Todėl nutraukus gydymą liga gali sugrįžti praėjus vienai ar porai savaičių, o jai sugrįžus antibiotikas gali nebepadėti. Tas pats galioja, jei apskritai atsisakoma gydymo antibiotikais. Negydoma arba netinkamai gydoma bakterijos sukelta liga gali peraugti į lėtinę arba komplikuotis ir turėti rimtas bei ilgalaikes pasekmes“, – pasakoja vaistininkas.