Ūžiant grupinių atleidimų vajui, darbo rinkos ekspertas primena – seną darbą nauju pakeisti ne taip paprasta

Prieš 1 metus 87

Užimtumo tarnyba skaičiuoja per 9 šių metų mėnesius gavusi kone trečdaliu daugiau pranešimų dėl grupinių atleidimų. Tokiais laikomi, kai įmonės atsisveikina su dešimtadaliu ir daugiau savo darbuotojų. Naujausiais duomenimis, jau atleisti ar įspėjimo lapelius gavo apie 5 tūkst. žmonių. Valdžia tokius skaičius vertina ramiai, esą rinkoje vis dar labai trūksta darbuotojų, todėl atleistieji netrukus vėl įsidarbins. Darbo rinkos ekspertai ir darbuotojų ieškančios įmonės sako, kad ne viskas taip paprasta.

„Lietuvos geležinkelių“ grupė šiemet atleis beveik 2000 darbuotojų. Lietuvos paštas – 600. „Kaišiadorių paukštynas“ – 230. „Rokiškio pienas“ – apie 110.

Ir tai vos kelios iš daugiau kaip pusšimčio įmonių, pranešusių planuojamus grupinius atleidimus. Šiemet, žadama, kad bus atleisti beveik 5000 – tai yra dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Šiuo metu nemanau, kad tai yra reikšminga problema“, – rugsėjo 12 d. teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Rugsėjo 20 d. ministrė tikslina – darbo rinkoje yra įtampų, bet ne dėl daugėjančių atleidimų: „Vis dar labai trūksta darbuotojų. Ir tai reiškia, kad tie žmonės, kuriuos įmonės atleidžia, turėtų greitai susirasti darbą. (...) Tai nėra toks automatinis dalykas, kad vieni atleidžia, kiti priima“.

Lietuvoje ir Suomijoje pramonės įrenginius projektuojančios bei gaminančios bendrovės „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius sako – įmonė, nors ir šiandien galėtų priimti bent 50, darbuotojų, jų neranda. Ir abejoja, ar situacija pasikeis rinką papildžius naujai atleistais.

„Kiekvienas darbuotojas, kuris dirba įmonėje, turi skaityti brėžinius, mokėti projekcijas, skaityti, žinoti gamybos technologijas, nes nėra standartizuotų konvejerinių darbų“, – supažindina jis.

Darbo rinkos analitikas, Socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis teigia, kad seną darbą nauju pakeisti ne taip paprasta. Ir ne tik dėl kvalifikacinių skirtumų.

„Jeigu įmonė užsidaro Marijampolėje, o atsiranda darbo vietos arba iki šiol yra darbo vietos Ukmergėje, tai jokios naudos“, – primena jis.

Profesorius sako, kad augantys atleidimų skaičiai politikams turėtų kelti nerimą, nes tai, greičiausiai, tik ledkalnio viršūnė.

„Kadangi tikrai didesnę dalį, apie 60 proc., atleis be jokių įspėjimų. Tai bus nedideli atleidimai, bet faktiškai iš daugelio įmonių ir tai sudarys 10 tūkstančių“, – įspėja jis.

Opozicija valdančiųjų laikyseną šiuo klausimu vadina sunkiai paaiškinama olimpine ramybe. Valdžia sako stebinti metinius nedarbo rodiklius, o šie nieko blogo nerodo, todėl ir priemonių kol kas nereikia.

„Be abejo, visada yra galimybė ir grįžti prie tam tikro kovidinio reguliavimo, kai buvo prastovos iš dalies kompensuojamos. Kol kas tokios būtinybės būtent ten nukreipti papildomus valstybės išteklius nematome“, – atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Šiuo metu yra daug pigiau finansuoti verslą, negu paskui apmokėti darbuotojus, kai jie netenka darbo per išmokas, tiek nedarbo išmokas, tiek socialines pašalpas“, – mano Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Linas Kukuraitis.

B. Gruževskis akcentuoja – net ir gyvenant kriziniu metu nereikėtų skubėti nei darbuotojų atleisti, nei iš darbo išeiti. Nes, pasak profesoriaus, pandemija turėjo išmokyti, kad rasti, kuo pakeisti tiek darbuotoją, tiek darbą, gali būti sunku.

Skaityti visą pranešimą