Uždarytos mokyklos Kaune virto sandėliavimo patalpomis: miestiečiai įtaria miesto valdžios klastą

Kauno savivaldybė prieš kelerius metus uždarė dvi mokyklas ir vienus vaikų globos namus. Du pastatai iki šiol neparduoti, nors jų išlaikymas kainuoja tūkstančius eurų. Miesto valdžios atstovai aiškina, neva šių patalpų reikia savivaldybės turtui saugoti.

Metams baigiantis Kauno savivaldybė skuba atsikratyti nereikalingo turto. Šiemet brangiausiai – beveik už 3 milijonus eurų – parduotas Aleksote esantis sklypas su katiline bei sandėliais.

Tačiau keli pastatai, kuriuose veikė mokymo įstaigos, jau ne vienus metus stovi beveik nenaudojami, nors jų uždarymui kauniečiai aktyviai priešinosi.

Savivaldybės atstovai pasakė, kas juose saugoma. Atsakymai nustebins.

Buvusi mokykla apleista

Aukštuosiuose Šančiuose, Verkių gatvėje, nuo sovietmečio veikė 33-ioji vidurinė mokykla, vėliau pavadinta „Žiburio“ pagrindine mokykla.

2019 metais ji buvo reorganizuota ir prijungta prie taip pat Šančiuose esančios Kauno technologijos universiteto (KTU) Vaižganto progimnazijos. Nuo to laiko „Žiburio“ mokyklos pastatas stovi beveik nenaudojamas.

Apie tai, kad čia virė gyvenimas, primena tik iš popieriaus iškirptų Lietuvos vėliavos spalvų paukščių figūros, priklijuotos ant mokyklos langų. Šių papuošimų išsikraustanti bendruomenė nepasivargino nuimti.

Matyti, kad pastato viduje sukrauta kažkokių daiktų, tačiau dalis buvusios mokyklos langų išdaužyti, juos dengia medžio plokštės, fasadas apipaišytas.

Naujų gyventojų daugėja

Greta „Žiburio“ pastato gyvenanti Austėja Budraitienė pasakojo, kad jos sūnus lankė šią mokyklą, ir vietiniams gyventojams labai gaila, jog ji buvo uždaryta.

„Buvo padaryta didelė kvailystė. Paskutinius kelerius metus prieš mokyklą uždarant rugsėjo 1-osios šventėse vis lankydavosi savivaldybės atstovai, vis sakydavo, kad turbūt tai paskutiniai mokslo metai, nes mokykla bus uždaryta.

Tėvai, girdėdami tokius planus, pradėjo ieškoti kitų mokymo įstaigų, todėl mokinių ir mažėjo. O tai buvo vienas iš argumentų, kad ją reikia reorganizuoti“, – prisiminė kaunietė.

Mokyklos taryba reorganizacijai bandė priešintis, net kreipėsi į teismą, bet perėjus visas teismų instancijas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė mokyklos tarybos apeliacinį skundą ir pritarė Kauno savivaldybės sprendimui prijungti mokyklą prie KTU Vaižganto progimnazijos.

Pasak A.Budraitienės, į arčiausiai Aukštuosiuose Šančiuose, Skuodo gatvėje, esančią KTU Vaižganto progimnaziją nuėjo mokytis nedidelė dalis mokinių, nes ten galima baigti tik 8 klases.

Kiti lanko miesto centre esančias mokymo įstaigas, tai nėra patogu.

„Gal kurį laiką gyventojų ir mokinių mažėjo, bet dabar Aukštuosiuose Šančiuose statoma daug naujų namų. Gyventojams mokyklos būtinai reikia. Nemanau, kad būtų buvę labai brangu atnaujinti „Žiburio“ mokyklos pastatą ir jis dabar puikiai tarnautų. Dabar neaišku, kodėl ji buvo uždaryta ir pastatas iki šiol nei parduotas, nei naudojamas“, – kalbėjo A.Budraitienė.

Tikėjosi, kad išnuomos

Aukštųjų Šančių seniūnaitijos seniūnaitė Eglė Daiva Kanikovienė pasakojo, jog vietos bendruomenė svajojo, kad net ir mokyklą uždarius šančiškiai galės naudotis kai kuriomis jos patalpomis, jas išsinuomoti.

„Aukštuosiuose Šančiuose nebėra nei pašto skyriaus, nei bibliotekos, bendruomenė neturi kur burtis. Tikėjomės, kad mums bus leista rinktis, įvairius renginius rengti mokyklos patalpose. Sporto salės būklė buvo labai gera, nes prieš mokyklą uždarant ją dar spėta suremontuoti“, – pasakojo seniūnaitė.

Pasak E.D.Kanikovienės, savivaldybės atstovai nesutiko, kad patalpomis kauniečiai laikinai naudotųsi ar jas nuomotųsi.

„Kai mokykla buvo uždaryta, dar teko lankytis jos viduje. Organizavome renginį stadione prie mokyklos. Anksčiau pedagogai mums paskolindavo kėdžių, suolų. Kai mokykla buvo uždaryta ir mes savivaldybės paprašėme pagalbos, atvyko ir duris atrakino darbininkai. Pamatėme, kad mokykloje liko tik medinės sovietinės sulūžusios kėdės“, – prisiminė kaunietė.

Pačioje mokykloje, pasak seniūnaitės, vaizdas buvo prastas, buvo palikta daug šiukšlių, baldų likučių.

Šančiškiai dabar bando naudotis bent jau prie mokyklos likusiu stadionu, nes jo būklė nebloga. Tačiau žolė jame šienaujama retai.

Bendruomenės norų nepaisė

O netoli miesto centro Savanorių prospekte daug metų veikė Žaliakalnio pradinė mokykla.

2015 metų birželį mokyklos patalpų patikrinimą atlikęs Kauno visuomenės sveikatos centras nustatė įvairių trūkumų, pažeidimų ir suteikė trijų mėnesių laikotarpį jiems pašalinti, bet tai nebuvo padaryta. Tų pačių metų spalį nuspręsta, kad sąlygos mokykloje antisanitarinės ir ugdymo įstaiga nebegali toliau tęsti veiklos.

Dėl šio sprendimo mokyklos bendruomenė taip pat kreipėsi į teismus, tačiau jų sprendimai jai buvo nepalankūs.

2018 metais mokykla buvo uždaryta. Savivaldybės atstovai vis suko galvą, ką su pastatu daryti, nuspręsti žadėjo 2019 metais. Vėliau apie planus jau nebuvo kalbama, tik pranešama, jog į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktas statinys yra šildomas ir saugomas.

Įkūrė augalų prieglaudą

2020 metų rugsėjo mėnesį buvusios Žaliakalnio pradinės mokyklos pastatas buvo išnuomotas viešajai įstaigai „Mes žydime“. Jos steigėja Aistė Virketė antrame namo aukšte įkūrė augalų gyvybės langelį – moteris priglaudžia augalus, kurie kitiems tampa nereikalingi, juos puoselėja, rengia edukacijas.

„Įsikurti daug investicijų nereikėjo, pastatas buvo tvarkingas, šildomas. Teko tik suremontuoti kriauklę, šviestuvą, pastatyti baldus, augalams skirtas lentynas“, – pasakojo kaunietė.

Netrukus prasidėjo koronaviruso pandemija ir karantinas, veikla nutrūko. Augalais rūpinosi A.Virketė arba jos bičiulė.

Ketina burti ukrainiečius

Dabar augalų gyvybės langelio durys atveriamos retai, veiklą tik planuojama atnaujinti.

„Žinių, ką savivaldybė darys su pastatu, neturiu. Kol kas užsiimu nauju projektu. Į patalpas, kur saugomi augalai kviečiu ateiti iš Ukrainos į Kauną atsikrausčiusius karo pabėgėlius. Žmonėms, atsidūrusiems svetimoje aplinkoje, sunku rasti naujų pažįstamų, darbo, veiklos. Bendraujant tarpusavyje ir su lietuviais visa tai rasti lengviau. Ukrainiečiams bus teikiama ir psichologinė pagalba“, – pasakojo moteris.

Į pirmąjį susibūrimą buvo susirinkę 10 ukrainiečių. Su jais derinamas laikas, kada susitikimai vyks.

Ką daryti – nenusprendė

Partizanų gatvėje veikę vaikų globos namai „Atžalynas“ buvo uždaryti 2017 metais. Čia gyvenę 42 beglobiai vaikai perkelti į 7 savivaldybės butus.

Uždarius šiuos globos namus buvo kalbama, kad į pastatą būtų galima perkelti specialiąją mokyklą neįgaliesiems, kuri veikė Apuolės gatvėje. Prieš tai ketinta atlikti pastato ir patalpų remontą. Tačiau 2018 metų pavasarį apleistame name kilo gaisras.

Degė antrame aukšte sukrautos šiukšlės ir sendaikčiai. Per gaisrą išdegė apie 15 kvadratinių metrų pastato grindų, aprūko sienos. Tada savivaldybės atstovai pripažino, kad vaikų globos namų statinys buvo saugomas per prastai.

Valdo nauji savininkai

Dabar matyti, kad pastate vyksta permainos. Dalis jo fasado naujai nutinkuota. Keliose sienose iš kiemo pusės išmuštos nemažos angos, panašu, kad tai bus įvažiavimai į pastatą krovininiams automobiliams ar angos kroviniams sukelti į statinio vidų.

Pastatą pernai įsigijo bendrovė „Baltic Optics Investments“.

Jos vadovas Gintautas Kersnauskas sakė, kad kol kas svarsto, kaip pastatas bus naudojamas, nes yra keli variantai ir kalbėti apie tai dar anksti.

Sandėliuoja įvairius daiktus

Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas aiškino, kad „Žiburio“ pagrindinė mokykla Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu reorganizuota, nes neatitiko reikalavimų, o klasėse mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas buvo mažesnis už nustatytą Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.

Per paskutinius mokyklos gyvavimo metus mokinių skaičius sumažėjo dukart: 2014–2015 metais čia mokėsi 316, o 2018–2019 metais tik 159 mokiniai. Kadangi bendrasis pastato patalpų plotas – 5 tūkstančiai 699 kvadratinių metrų, jos esą buvo naudojamos neefektyviai.

„Šiuo metu pastatą prižiūri miesto savivaldybė. Jame sandėliuojami Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus muziejiniai eksponatai, nes Rotušė remontuojama. Taip pat apsaugos priemonės nuo COVID-19, kitas savivaldybės ir jos įstaigų veikloje naudojamas inventorius. Taip pat svarstome ir kitus variantus, kaip būtų galima panaudoti pastatą“, – aiškino D.Valiukas, paklaustas, kokios vertybės saugomos šiame gerokai apleistame pastate. Įsileisti žurnalistų į vidų savivaldybės atstovai nesutiko.

Vien už šio pastato šildymą 2021 metais buvo sumokėta 5 tūkst. 200, 2022 metais – 9 tūkst. 300 eurų.

Žaliakalnio pradinės mokyklos pastatas, pasak savivaldybės Nekilnojamojo skyriaus vedėjo, iš dalies naudojamas savivaldybės poreikiams.

Čia sandėliuojami daiktai, susiję su COVID-19 pandemija, pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimu ir pagalbos suteikimu, kitas savivaldybės ir jos įstaigų veikloje naudojamas inventorius.

Vaikų namai „Atžalynas“ buvo perduoti Turto bankui, kuris skelbė pastato pardavimo aukcioną.

Pardavė mažiau objektų, gavo daugiau pinigų

Viešo aukciono būdu šiais metais Kauno savivaldybė pardavė 91 nekilnojamojo turto objektą. Už juos gauta 4,75 mln. eurų.

Brangiausiai parduoti nekilnojamojo turto pastatų kompleksai, kuriems priskirti ir žemės sklypai: Sodininkų g. 2 esantys katilinė ir dirbtuvių pastatai parduoti už 2,8 mln. eurų, Kareivinių g. 20 ir 20A stovinčios dirbtuvės ir sandėliai – už 316 tūkst. eurų, Pušų g. 6, 6A gydykla ir gyvenamasis namas – už 621 tūkst. eurų, A.Juozapavičiaus pr. 25A, 25L, 25K esantys sandėliai ir garažas – už 590 tūkst. eurų, A.Juozapavičiaus pr. 25F esantis sandėlis ir aikštelė – už 325 tūkst. eurų, I.Kanto g. 13-1, 13 esančios administracinės patalpos – už 267 tūkst. eurų.

Per pastaruosius metus parduoti 68 butai. Už juos gauta 2,45 tūkst. eurų. Populiariausi buvo 1 ir 2 kambarių butai.

Daugiausia objektų parduota Vilijampolės, Žaliakalnio, Šančių, Gričiupio seniūnijose.

Praėjusiais metais buvo parduoti 143 nekilnojamojo turto objektai, už juos gauta 4,25 mln. eurų.

Mieste labiausiai stinga progimnazijų

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėja Aušra Rutkienė pakomentavo situaciją.

„Bandant taupyti vykdoma mokymo įstaigų optimizacija turi ir privalumų, ir trūkumų.

Suprantama, kad savivaldybės atstovai, norėdami taupyti, mažinti mokyklų administravimo išlaidas, mažesnes mokyklas, kurias lanko mažiau mokinių, yra linkę reorganizuoti, prijungti prie didesnių ir uždaryti.

Dėl to dalis mokinių priversti rinktis toliau nuo namų esančias mokyklas, o tai jiems ir jų tėvams nėra patogu. Geresnės kokybės paslaugos ir geresnė vidinė atmosfera dažniau vyrauja mažesnėse įstaigose, todėl uždarant mažesnes mokyklas vaikai ir tėvai išgyvena emocinę įtampą, kyla jų nepasitenkinimas.

Kaune pradinių mokyklų ir gimnazijų tinklas gana didelis, pasirinkimo, kur ir kokias ugdymo įstaigas lankyti pradinukams, nemažas.

Vis dėlto, mano nuomone, Žaliakalnio pradinės mokyklos uždarymo argumentai nebuvo visai įtikinami, buvo galima ieškoti kitokio sprendimo.

Kaune blogesnė yra progimnazijų situacija, jų skaičius mieste per mažas, todėl uždaryti „Žiburio“ pagrindinės mokyklos taip pat nereikėjo skubėti.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.