Tyrimas patvirtino: naminiai gyvūnai padeda apsaugoti smegenis mums senstant

Prieš 1 metus 66

JAV neseniai atliktas vyresnių nei 50-ies metų žmonių tyrimas parodė, kad tų, kurie ilgiau nei penkerius metus laikė augintinį, kognityvinės atminties testų rezultatai buvo geresni už augintinių neturėjusių, rašo „Science Alert“. 

Mičigano universiteto mokslininkų atlikto tyrimo išvados rodo, kad „naminių gyvūnėlių efektas“ gali apsaugoti ne tik mūsų žarnyną ir širdį, bet ir turėti teigiamos įtakos mūsų senstančioms smegenims.

Tyrimo rezultatai grįsti reprezentatyvia 2010–2016 m. vykdyta nacionaline apklausa, kurioje daugiau nei 20 000 vyresnių nei 50 metų suaugusiųjų atsakė į klausimą, ar turi augintinį.

Pasitelkę šias išvadas po keleto metų, mokslininkai nustatė, kad tie apklausos dalyviai, kurie pažymėjo turintys naminių gyvūnėlių, šešerių metų stebėjimo laikotarpiu pademonstravo kiek kitokius kognityvinių testų rezultatus nei namuose augintinių neturintys respondentai.

Tiesa, skirtumas buvo akivaizdus tik vyresnių nei 65 metų amžiaus dalyvių grupėje, kai paprastai ir ima ryškėti pirmieji demencijos simptomai.

Mokslininkai nustatė, kad šiai amžiaus grupei priskiriamų asmenų, kurie daugiau nei penkerius metus laikė augintinį, trumpalaikė ir ilgalaikė žodžių atmintis buvo daug geresnė nei augintinio neturėjusių panašaus amžiaus tiriamųjų.

Tyrėjai pabrėžia, kad jų gautos išvados tik leidžia numanyti, bet neįrodo, kad „naminių gyvūnėlių efektas“ iš tiesų egzistuoja. Pavyzdžiui, gali būti, kad žmonės, pasižymintys geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, gyvenimo saulėlydyje yra labiau linkę išlaikyti ilgalaikę draugystę su augintiniais.

Be to, šis tyrimas papildo kitus naujausius tyrimus, rodančius, kad augintinis yra naudingas sveikatai. Yra daugybė teorijų, svarstančių, kodėl taip yra, tačiau visas jas dar reikia įrodyti.

Pavyzdžiui, augindamas šunį žmogus yra priverstas daugiau vaikščioti ir judėti, o kasdienis judėjimas yra glaudžiai susijęs su smegenų sveikata ir funkciniu ilgaamžiškumu.

Be to, gyvūnai į namų aplinką atneša naujų bakterijų, kurios gali pagerinti žarnyno funkciją. Beje, pastaruoju metu mokslininkai išsiaiškino, kad žarnyno ir smegenų ryšys yra kur kas svarbesnis nei iki šiol manėme.

O galbūt gyvūnai tiesiog daro mus laimingus? Tyrimai rodo, kad įsileisdami gyvūną į savo gyvenimą, sumažiname vienatvę ir lėtinį stresą. Senatvėje tai gali būti svarbiau nei bet kuriame kitame gyvenimo etape.

Rūpinimasis kitu padeda išlikti aktyviu ir sumažina vienatvę

Yra žinoma, kad dažniausi demencijos rizikos veiksniai yra fizinis neveiklumas, izoliacija, širdies ir kraujagyslių ligos, depresija ar nerimas ir lėtinis stresas. Būtent to išvengti ir padeda augintinis, rodo tyrimas. Taigi, turėdami keturkojį draugą galbūt užkertame kelią įvairiapusiam kognityvinės funkcijos silpnėjimui su amžiumi.

Nors žmogaus ir gyvūno poveikis vienas kito sveikatai yra nemažai tyrinėtas, kai kuriuose kituose anksčiau atliktuose tyrimuose visas dėmesys buvo sutelktas tik į tai, kaip šunys ar katės veikia žmogaus emocijas ir fizinę sveikatą. Daug mažiau analizuota, kaip augintiniai veikia gebėjimą mąstyti.

Kai kurių iš šių tyrimų rezultatai buvo nuliniai. Tačiau Mičigano universiteto tyrėjai mano, kad taip yra dėl to, jog norint pajusti naminio gyvūno poveikį smegenims, reikia laiko, o daugumoje ankstesnių tyrimų buvo analizuojamas trumpo bendravimo su nepažįstamu šunimi poveikis. O juk visi žinome, kad vienatvė neįveikiama per dieną, ryšys taip pat negimsta per vieną dieną.

Tyrėjų teigimu, šunų ir kačių šeimininkai, ypač tie, kurie yra sulaukę vyresnio amžiaus ir nebeturi daugybės kitų tiesioginių pareigų nei namuose, nei darbe, dažnai savo dieną planuoja, atsižvelgdami į savo augintinio poreikius. Todėl naminiai gyvūnai gali turėti įtakos praktiškai kiekvienam jų gyvenimo aspektui. Turėdami su kuo pasikalbėti, net jei tai nėra žmogus, naudojame smegenyse esančius žodinius tinklus ir neleidžiame jiems „apkerpėti“.

Taigi, galima daryti prielaidą, jog naminiai gyvūnai gali padėti mums išsaugoti tiek vidinę, tiek išorinę jaunystę.

Tyrimas paskelbtas leidinyje „The Journal of Aging and Health“.

Skaityti visą pranešimą